Dėl Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiklos tyrimo spręs kitą savaitę
Sei­mas ko­vo 29-ąją ap­sisp­ręs, kas – spe­cia­li lai­ki­no­ji par­la­men­ti­nė ko­mi­si­ja ar Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas (BFK) tirs kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės fi­nan­sų po­li­ti­ką 2009–2012 me­tais.

Tokį sprendimą Seimas priėmė ketvirtadienį, nes paaiškėjo, kad pernai gruodį po pateikimo priėmus svarstyti pusšimčio Seimo narių iš valdančiosios koalicijos prašymą dėl A. Kubiliaus Vyriausybė veiklos tyrimo, nebuvo paskirtas komitetas, kuris teiktų pagrindinę išvadą Seimui, ar tokia komisija reikalinga ir į kokius klausimu Seimui turėtų pateikti atsakymus.

Ketvirtadienį bendru sutarimu nutarta, kad pagrindinę išvadą teiks BFK.

„Pateikimas buvo gruodį, bet buvo nepaskirtas komitetas“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Tam pačiam BFK ketinama pavesti ir atlikti patį tyrimą suteikus jam specialios komisijos statusą.

Anksčiau BFK pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas yra teigęs, kad BFK būtų nekorektiška tirti, nes komiteto narys yra pats A. Kubilius, kurio veikla bus tiriama.

S. Jakeliūnas po nutarimo projektu dėl tyrimo nėra pasirašęs.

Valdančiųjų inicijuotame nutarimo projekte teigiama, kad Lietuva 2009–2012 metais rinkoje skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra skeptiškai pasisakiusi dėl skolinimosi iš TVF, tvirtino, kad A. Kubiliaus Vyriausybės politika leido išvengti finansinės griūties ir pažaboti išlaidavimą.

Tyrime reikėtų atsakyti, ar tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė nepadarė žalos valstybei, įverti jos bei A. Kubiliaus asmeninę atsakomybę, nustatyti, ar tuo metu valdžioje buvusioms partijoms ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokio skolinimosi.

A. Kubiliaus Vyriausybė darbą pradėjo 2008 metų pabaigoje, prasidėjus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei.

Seimo nutarimo dėl tyrimo projektą dėl tyrimo pasirašė 23 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, 12 Socialdemokratų darbo frakcijos, 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, 6 „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai bei liberalas Jonas Varkalys.

Nutarimo projekto neparėmė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.