Daugiausia rusiškų laidų ir filmų rodo „Lietuvos ryto“ televizija ir BTV
Dau­giau­sia Ru­si­jo­je su­kur­tų lai­dų ir fil­mų trans­liuo­ja „Lie­tu­vos ry­to“ te­le­vi­zi­ja bei BTV, ro­do Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos (LRTK) ty­ri­mas.

LRTK įver­ti­no ofi­cia­liai pa­tei­kia­mą ko­vo 6–12 te­le­vi­zi­jos prog­ra­mų tvar­ka­raš­tį siek­da­ma nu­sta­ty­ti, kiek te­le­vi­zi­jos ete­rio lai­ko ski­ria na­cio­na­li­nei, kiek – Eu­ro­pos, Ru­si­jos ar ki­tų ša­lių pro­duk­ci­jai. LRTK ty­ri­mą pra­dė­jo pra­ėju­sią sa­vai­tę su­lau­ku­si Sei­mo na­rio kon­ser­va­to­riaus Lau­ry­no Kas­čiū­no krei­pi­mo­si.

Ru­siš­kam tu­ri­niui ski­ria­ma ir treč­da­lis eterio

Di­džiau­sią da­lį – 38 proc. ete­rio lai­ko Ru­si­jo­je su­kur­ta pro­duk­ci­ja, įskai­tant fil­mų ar lai­dų anon­sus, anot ko­mi­si­jos, užė­mė „Lie­tu­vos ry­to“ te­le­vi­zi­jo­je, ne­daug at­si­lie­ka ir BTV, ku­rio­je ru­siš­kos lai­dos, fil­mai, pa­sak ko­mi­si­jos, per sa­vai­tę su­da­ro 35,5 proc. ete­rio lai­ko. Tie­sa, ty­ri­me ne­bu­vo ver­tin­ta, ko­kią da­lį su­da­ro į prog­ra­mos tu­ri­nį įsi­ter­pian­ti rek­la­ma, tad jos lai­kas pri­skai­čiuo­tas prie tuo me­tu ro­do­mos lai­dos ar fil­mo.

TV6 ete­ry­je ru­siš­ka pro­duk­ci­ja su­da­rė dau­giau nei 7 proc., TV3 ir TV8 – apie 2 pro­cen­tus.

Ab­so­liu­čiai vi­sas „LRT Li­tua­ni­ca“ per sa­vai­tę ro­dy­tas tu­ri­nys bu­vo lie­tu­viš­kas, ne­daug at­si­li­ko ir „In­fo TV“, ro­džiu­si apie 92 proc. lie­tu­viš­ko tu­ri­nio. Di­džią­ją da­lį lie­tu­viš­kos lai­dos ar fil­mai su­da­rė ir li­ku­siuo­se na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo ka­na­luo­se: LRT Kul­tū­ros ka­na­le – 77 proc., LRT – 60 pro­cen­tų. Šie ka­na­lai, taip pat LNK, ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, per sa­vai­tę ne­ro­dė nė mi­nu­tės Ru­si­jo­je par­eng­tų lai­dų, fil­mų ar ki­to tu­ri­nio. Vi­siš­kai lie­tu­viš­kų lai­dų ar fil­mų ne­ro­do TV1, vos de­šim­ta­da­lis jų yra ir BTV ete­ry­je.

LRTK ty­ri­me taip pat iš­sky­rė Eu­ro­po­je bei ki­to­se ša­ly­se – dau­giau­sia Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, taip pat In­di­jo­je, Tur­ki­jo­je, Mek­si­ko­je su­kur­tus fil­mus ar lai­das. Dau­giau­sia eu­ro­pi­nės pro­duk­ci­jos, ne­skai­tant lie­tu­viš­kų lai­dų ir fil­mų, trans­lia­vo TV1 – čia Eu­ro­po­je par­eng­tos lai­dos ir fil­mai užė­mė pu­sę ete­rio lai­ko, tuo me­tu TV8 – apie treč­da­lį , LRT – apie ket­vir­ta­da­lį ete­rio lai­ko. Dau­giau­sia ki­toms ša­lims pri­ski­ria­mos pro­duk­ci­jos (70 proc.) trans­lia­vo TV6, TV8 (47 proc.), TV1 (46 proc.) ir BTV (39 proc.).

L.Kas­čiū­nas: po­pu­lia­rio­ji kul­tū­ra iš­nau­do­ja­ma propagandai

L.Kas­čiū­nas LRTK pra­šė at­lik­ti ana­li­zę pa­brėž­da­mas, kad smar­kiai iš­au­gu­sio­je ru­siš­ko­je pro­duk­ci­jo­je pa­ste­bi­mas ru­siš­ko ar so­vie­ti­nio gy­ve­ni­mo bū­do pro­pa­ga­vi­mas. Tiek jis, tiek te­le­vi­zi­jų tu­ri­nį ver­ti­nan­čios LRTK va­do­vas Ed­mun­das Vai­te­kū­nas ne­abe­jo­ja, kad bū­tent per po­pu­lia­rią­ją kul­tū­rą kai ku­rių gy­ven­to­jų są­mo­nė­je ge­riau­siai įtvir­ti­na­mi nos­tal­gi­jos so­viet­me­čiui ele­men­tai.

L.Kas­čiū­no nuo­mo­ne, žmo­nės, jau­čian­tys so­vie­ti­nę nos­tal­gi­ją, sie­ja tai su nu­si­vy­li­mu Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­ne sant­var­ka ir su „pro­krem­li­ne geo­po­li­ti­ne orien­ta­ci­ja“.

„Aš ma­nau, kad yra tam ti­kras prie­žas­ti­nis ry­šys, ku­rį Ru­si­jos pro­pa­gan­da ge­rai ži­no. Ir per tą pop kul­tū­ros pro­duk­ci­ją jie stip­ri­ną va­di­na­mą­ją „rus­kij mir“ (ru­siš­ko­jo pa­sau­lio – BNS) kon­cep­ci­ją, stip­ri­na nos­tal­gi­nį ele­men­tą. Tai yra geo­po­li­ti­ka ir ne­rei­kia dėl to abe­jo­ti“, – aiš­ki­na Sei­mo na­rys.

Su jo pa­ste­bė­ji­mais su­tin­ka ir E.Vai­te­kū­nas.

„Sup­ran­ta­ma, ko­dėl yra to ne­ri­mo, ka­dan­gi pro­pa­gan­da sklei­džia­ma ne tik per ana­li­ti­nes, in­for­ma­ci­nes, po­li­ti­nes lai­das, bet ir per kul­tū­rą, per spor­tą, ki­tus rei­ka­lus ir per fil­mus. Fil­mai ro­do­mi ir se­nes­ni, kur kar­tais šlo­vi­na­ma, gar­bi­na­ma bu­vu­si So­vie­tų Są­jun­ga, šlo­vi­na­ma jos ka­riuo­me­nė. Tai yra rim­tas da­ly­kas, kai tiek daug ma­to­ma ru­siš­kų fil­mų“, – sa­kė jis.

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mas nu­ma­to, kad te­le­vi­zi­jos prog­ra­mų trans­liuo­to­jai dau­giau kaip pu­sę te­le­vi­zi­jos prog­ra­mos lai­ko, ku­ris lie­ka at­ėmus lai­ką, skir­tą ži­nių, spor­to, žai­di­mų, rek­la­mos prog­ra­moms, te­le­teks­to pa­slau­goms ir te­le­par­duo­tu­vei, kai tai įma­no­ma, tu­ri skir­ti Eu­ro­pos kū­ri­niams (įskai­tant ir lie­tu­viš­ką tu­ri­nį).

E.Vai­te­kū­nas sa­ko, kad yra nu­ma­ty­ta ir ad­mi­nis­tra­ci­nė at­sa­ko­my­bė to ne­si­lai­kan­tiems trans­liuo­to­jams, ta­čiau ji – tik teo­ri­nė.

„Įs­ta­ty­me yra nu­ro­dy­ta iš­ly­ga „jei­gu tai įma­no­ma“. Ka­da tai įma­no­ma ir ka­da – ne­įma­no­ma? Tai spren­džia pa­ti te­le­vi­zi­jos prog­ra­ma, to­dėl, pra­ktiš­kai ga­liu teig­ti, kad nuo­sta­ta ne­ga­lio­ja. Ma­nau, kad Sei­me, tu­rint šią in­for­ma­ci­ją, gal­būt at­si­ras po­li­ti­nė va­lia ir ta nuo­sta­ta bus su­kon­kre­tin­ta, pa­lie­kant ne tik „jei įma­no­ma“, bet kad tai yra pri­va­lu“, – vy­lė­si E.Vai­te­kū­nas.

LRTK pir­mi­nin­kas sa­ko, kad nors ty­ri­me įver­tin­ta tik sa­vai­tės truk­mės te­le­vi­zi­jų prog­ra­mų tvar­ka­raš­tis, ko­mer­ci­nių trans­liuo­to­jų ro­do­mo Eu­ro­po­je ir Ru­si­jo­je pa­ga­min­to tu­ri­nio pro­por­ci­jos ne­kin­ta jau ku­rį lai­ką.

E.Vai­te­kū­nas taip pat pa­brė­žia, kad bū­tent pra­mo­gi­nė­se, spor­to lai­do­se, se­ria­luo­se užs­lėp­tas ža­vė­ji­ma­sis bu­vu­sia sant­var­ka yra pa­vo­jin­giau­sias, nes jį žiū­ro­vui su­nkiau­sia at­pa­žin­ti. Ko­mi­si­ja su eks­per­tais ren­gia su­si­ti­ki­mus su vi­suo­me­ne, ku­riuo­se aiš­ki­na­ma, kaip at­skir­ti „me­lą ir tie­są ele­men­ta­riuo­se da­ly­kuo­se“.

Ža­da griež­tin­ti įstatymus

Sa­vo ruo­žtu LRTK pa­teik­tus duo­me­nis įver­ti­nęs L.Kas­čiū­nas sa­ko, kad te­le­vi­zi­jos ei­na leng­viau­siu ir pi­giau­siu ke­liu bei „at­ve­ria lan­gus ir du­ris ru­siš­kai pro­duk­ci­jai, tu­rin­čiai užs­lėp­tos pro­pa­gan­dos ele­men­tų“. Jis ža­da ini­ci­juo­ti Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo pa­tai­sas, kad jo­se bū­tų at­si­sa­ko­ma ne­įpa­rei­go­jan­čios są­vo­kos „kai įma­no­ma“ ir te­le­vi­zi­jos pri­va­lė­tų bent pu­sę lai­ko skir­ti eu­ro­pi­nei pro­duk­ci­jai. Jis taip pat svars­to, jog Lie­tu­vo­je, se­kant Es­ti­jos pa­vyz­džiu, bū­tų ga­li­ma įves­ti prie­vo­lę ko­mer­ci­niams ka­na­lams pri­va­lo­mai kur­ti bent tam ti­krą da­lį nuo­sa­vos pro­duk­ci­jos, o ne pirk­ti ją.

„Aiš­ku, kal­ba yra apie 10–15 pro­cen­tų. Ma­nau, kad to­kias nuo­sta­tas rei­kė­tų įves­ti dėl nuo­sa­vos pro­duk­ci­jos. Aš su­pran­tu, kad ko­mer­ci­niai ka­na­lai ga­li klaus­ti, prie ko čia ši­tie da­ly­kai, bet Es­ti­jo­je tai yra ir tas ge­rą­sias pra­kti­kas ban­dy­si­me per­kel­ti“, – kal­bė­jo jis.

Jis su­tin­ka, kad šie su­griež­ti­ni­mai ga­li prieš­ta­rau­ti eu­ro­pi­nei tei­sei ir tai dar bus ver­ti­na­ma.

Po Ru­si­jos įvyk­dy­tos Kry­mo anek­si­jos LRTK yra ne kar­tą tai­kiu­si sank­ci­jas Ru­siš­koms te­le­vi­zi­joms dėl tie­sio­gi­nių ka­ro, tau­ti­nės ne­apy­kan­tos kurs­ty­mų, Sau­sio 13-osios nu­si­kal­ti­mų ne­igi­mo.

Kri­ti­kai tei­gia, kad su Ru­si­jos pro­pa­gan­da ne­ga­li­ma ko­vo­ti drau­di­mais ar cen­zū­ra, nes pro­pa­gan­dą apib­rėž­ti su­dė­tin­ga, ir tai ga­li kirs­tis su va­ka­rie­tiš­ka žo­džio lais­vės samp­ra­ta. Drau­di­mus pa­lai­kan­tys ana­li­ti­kai sa­ko, kad Mask­va yra daug in­ves­ta­vu­si į pro­pa­gan­dą, ji yra pa­vei­ki ir ga­li mo­bi­li­zuo­ti vals­ty­be ne­pa­si­ti­kin­čias, nos­tal­gi­ją so­viet­me­čiui jau­čian­čias tau­ti­nes ma­žu­mas.