Darbo skelbimuose apstu diskriminacijos
Nors ren­kan­tis dar­buo­to­jus Lie­tu­vo­je jau dau­giau kaip de­šimt­me­tį įsta­ty­mai drau­džia juos skirs­ty­ti pa­gal ly­tį, am­žių, so­cia­li­nę pa­dė­tį, dau­gy­bė darb­da­vių vis dar ieš­ko dar­buo­to­jų bū­tent pa­gal tai, o ne pa­gal su­ge­bė­ji­mus.

Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bos (LGKT) spe­cia­lis­tai, at­kreip­da­mi dė­me­sį į vi­so­je ša­ly­je itin daž­nai pa­si­tai­kan­čius dis­kri­mi­nuo­jan­čius dar­bo skel­bi­mus, par­agi­no gy­ven­to­jus ap­ti­kus juos dė­ti į šios tar­ny­bos su­kur­tą „Fa­ce­book“ pa­sky­rą ir ra­šy­ti at­si­lie­pi­mus. Vi­lia­ma­si, kad tai pa­dės ug­dy­ti svei­kes­nę vi­suo­me­nę.

Mąs­to stereotipais

„Į­mo­nė ieš­ko ga­baus, gu­vaus ir pro­tin­go vai­ki­no“; „Ieš­ko­me nau­jos ko­man­dos na­rės ki­ne­zi­te­ra­peu­tės-tre­ne­rės dar­bui“; „Mer­gai­tės, ku­rios gy­ve­na­te Šiau­liuo­se, krei­pia­mės į jus“; „Į­mo­nė ieš­ko par­da­vė­jos vi­sai dar­bo die­nai Nau­jo­jo­je Vil­nio­je. Rei­ka­la­vi­mai: dar­bas kom­piu­te­riu, pui­kus lie­tu­vių kal­bos mo­kė­ji­mas, ne vy­res­nė kaip 40 me­tų“, „Die­nos pie­tų ka­vi­nė­je rei­ka­lin­ga vi­rė­jos pa­dė­jė­ja. Rei­ka­la­vi­mai: spar­tu­mas, grei­ta orien­ta­ci­ja, at­sa­kin­gu­mas. Pa­gei­dau­ti­nas am­žius – ne dau­giau kaip 50 me­tų“, – tai – vos ke­le­tas iš šim­tų dis­kri­mi­na­ci­nių dar­bo skel­bi­mų, pla­ti­na­mų in­ter­ne­te, lai­kraš­čiuo­se, skel­bi­mų len­to­se ir dau­gy­bė­je ki­tų ma­to­mų vie­tų. LGKT spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­sį, kad per­nai ty­rė 76 to­kius skel­bi­mus, o šie­met jau at­lie­ka­mi ty­ri­mai dėl 54 skel­bi­mų.

„Aiš­ki­nan­tis su įmo­nių va­do­vais dėl skel­bi­mų tu­ri­nio, pa­pras­tai vers­lo at­sto­vai jau­nys­tę sie­ja su spar­tu­mu, vi­kru­mu, ge­bė­ji­mu grei­čiau iš­mok­ti, esą to­dėl jie ir de­da am­žiaus ri­bą nu­sta­tan­čius skel­bi­mus. Tai­gi, ra­šan­tie­ji to­kius skel­bi­mus mąs­to ste­reo­ti­pais, nors pa­tys to, be abe­jo, ne­pri­pa­žįs­ta“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė LGKT vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Min­tau­tė Jur­ku­tė.

Tokių diskriminacinių skelbimų Lietuvos viešojoje erdvėje netrūksta./LGKT nuotrauka

Tin­ka tik mo­te­rims?

M. Jur­ku­tės tei­gi­mu, dau­ge­lio Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių vi­suo­me­nė se­niai iš­si­va­da­vu­si iš šių ste­reo­ti­pų, ir dar­buo­to­jų pa­pras­tai ieš­ko­ma pa­gal tai, ką žmo­nės su­ge­ba. LGKT vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė sa­kė pa­ste­bė­ju­si, kad į dis­kri­mi­na­ci­nio po­bū­džio dar­bo skel­bi­mus daž­niau at­krei­pia dė­me­sį žmo­nės, stu­di­ja­vę ar­ba dir­bę už­sie­nio ša­ly­se. „Štai Šve­di­jo­je iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gi­ką stu­di­ja­vęs jau­nuo­lis mums pra­ne­šė, kad Lie­tu­vo­je dar­bo skel­bi­muo­se ra­šo­ma vien apie auk­lių po­rei­kį, nors iš tie­sų esa­ma ir vy­rų, pa­si­ren­gu­sių dirb­ti šį dar­bą“, – tvir­ti­no M. Jur­ku­tė.

Anot LGKT spe­cia­lis­tės, dau­ge­lis žmo­nių Lie­tu­vo­je ma­no, kad tik mo­te­rys ga­li dirb­ti auk­lė­mis, se­kre­to­rė­mis, įmo­nių ad­mi­nis­tra­to­rė­mis, slau­gė­mis. Ta­čiau juk, pa­vyz­džiui, slau­gy­ti li­go­nį, ypač ne­ju­dan­tį, yra su­nku, nes tam rei­kia ir fi­zi­nių jė­gų, o mū­sų ša­ly­je, mąs­tant ste­reo­ti­piš­kai, to­kį dar­bą no­ri­ma pa­ti­kė­ti tik mo­te­rims. „Kai vers­li­nin­ko, sa­vo įmo­nei ieš­kan­čio ad­mi­nis­tra­to­rės, pa­si­tei­ra­vau, ko­dėl ieš­ko bū­tent mo­ters, jis at­sa­kė, esą joks vy­ras to­kio ne­rim­to dar­bo ne­dirb­tų“, – pa­sa­ko­jo M. Jur­ku­tė.

Tei­si­na­si nežinojimu

Anot LGKT spe­cia­lis­tų, pa­si­tai­ko ir va­di­na­mo­sios ge­ro­sios pra­kti­kos pa­vyz­džių. „Štai pa­skam­bi­nęs vers­li­nin­kas tei­ra­vo­si, kaip rei­kė­tų su­for­mu­luo­ti dar­bo skel­bi­mą, jei ieš­ko­tų dar­buo­to­jo – se­kre­to­rės. Pa­aiš­ki­nus, kad ra­šo­ma vy­riš­ko­ji gi­mi­nė, taip pat ša­lies įsta­ty­mai drau­džia nu­ro­dy­ti ieš­ko­mo dar­buo­to­jo am­žių, vers­li­nin­kas par­ašė bū­tent to­kį skel­bi­mą. Vė­liau jis pa­skam­bi­nęs džiau­gė­si bend­ro­vei ra­dęs itin pa­ty­ru­sią ir, kaip pa­aiš­kė­jo, da­ly­ki­nė­mis sa­vy­bė­mis ne­pri­lygs­ta­mą dar­buo­to­ją“, – sa­kė M. Jur­ku­tė. Ji taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad dis­kri­mi­na­ci­niai yra ir to­kie skel­bi­mai, ku­riuo­se nu­ro­do­ma, jog bū­si­ma­jam dar­buo­to­jui teks dirb­ti jau­nų žmo­nių ko­lek­ty­ve, nes tai – tie­sio­gi­nė nuo­ro­da, kad vy­res­nis as­muo to­kia­me ko­lek­ty­ve ne­pa­gei­dau­ja­mas. Dis­kri­mi­na­ci­niais taip pat lai­ko­mi skel­bi­mai, ku­riuo­se nu­ro­do­ma, kad dar­buo­to­jas pri­va­lo tu­rė­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį ar ne­tu­rė­ti ma­žų vai­kų. To­kie skel­bi­mai ver­ti­na­mi kaip dis­kri­mi­na­ci­niai, nes ne­tu­rin­tys au­to­mo­bi­lio ar au­gi­nan­tys vai­kus at­si­du­ria ne to­kio­je pa­lan­kio­je pa­dė­ty­je.

„Be­je, at­lie­kant ty­ri­mus ir tei­rau­jan­tis dar­bo skel­bi­mų au­to­rių, ko­dėl jie ra­šė bū­tent taip, šie daž­nai nu­ro­do ne­ži­no­ję, jog mū­sų ša­lies įsta­ty­mai rei­ka­lau­ja, kad ieš­ko­mas dar­buo­to­jas bū­tų įvar­dy­tas vy­riš­ką­ja ly­ti­mi, ne­bū­tų nu­ro­do­ma jo am­žiaus ri­ba, pri­va­lo­ma iš­vaiz­da ar ak­cen­tuo­ja­ma jo so­cia­li­nė pa­dė­tis“, – sa­kė M. Jur­ku­tė. Ji taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad dar­bo skel­bi­muo­se am­žiaus ri­bos rei­ka­la­vi­mai daug daž­niau ke­lia­mi mo­te­rims nei vy­rams. Iš­vaiz­dos rei­ka­la­vi­mai (ma­lo­ni, rep­re­zen­ta­ty­vi) ke­lia­mi vien mo­te­rims. Be to, pa­ste­bė­ta, jog dis­kri­mi­na­ci­nius skel­bi­mus daž­niau de­da re­gio­nuo­se įsi­kū­rę vers­li­nin­kai, už­sii­man­tys smul­kiuo­ju ir vi­du­ti­niu vers­lu.