Darbo kodeksas: prekyba „paslaptimis“
„Ne tik tai, kas par­ašy­ta, bet ir tai, kas „pa­sa­ky­ta“ tarp ei­lu­čių!“ – taip kvie­čia­ma į mo­ka­mus se­mi­na­rus apie nau­ją­jį Dar­bo ko­dek­są (DK). Šia veik­la už­sii­ma be­veik vi­si jį kū­ru­sios tei­si­nin­kų gru­pės na­riai. Tai vyks­ta, kai ka­den­ci­ją bai­gian­čio Sei­mo pri­im­tas prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas do­ku­men­tas, pa­si­kei­tus po­li­ti­nei val­džiai, ga­li pa­tir­ti es­mi­nių ko­rek­ci­jų ar­ba bū­ti ati­dė­tas jo įsi­ga­lio­ji­mas.

Se­mi­na­rų apie nau­ją­jį DK po­rei­kis su­pran­ta­mas, mat dar­buo­to­jai jau ku­rį lai­ką vars­to bu­hal­te­ri­jų du­ris ir pa­tei­kia įvai­riau­sių klau­si­mų. Aiš­kių at­sa­ky­mų į dau­gy­bę jų iki šiol nė­ra.

Nau­jo­jo DK ko­men­ta­rai iš pro­fe­sio­na­lų lū­pų tu­ri sa­vo kai­ną. Tar­ki­me, DK kū­rė­jo pro­fe­so­riaus To­mo Da­vu­lio ir jo ko­man­dos ke­tu­rių aka­de­mi­nių va­lan­dų mo­ky­mai at­siei­na apie 85 eu­rus, o dvie­jų pro­fe­si­nės bend­ri­jos „i­Law“ ad­vo­ka­tų – To­mo Bag­dans­kio ir Vi­liaus Ma­čiu­lai­čio, pri­si­dė­ju­sių prie DK kū­ri­mo ar ver­ti­ni­mo, – 97 eu­rai. DK ren­gu­sios dar­bo gru­pės na­rys ad­vo­ka­tas Jus­ti­nas Uso­nis sa­vo pa­skai­tas įkai­no­jo 40–55 eu­rais.

Kol or­ga­ni­zuo­ja­mi se­mi­na­rai, pa­ties DK at­ei­tį vis dar gau­bia ne­ži­nia, ypač tu­rint gal­vo­je be­si­kei­čian­čias po­li­ti­nes ap­lin­ky­bes. Štai Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) ved­lys Ra­mū­nas Kar­baus­kis iš­syk po rin­ki­mų apie šį įsta­ty­mą pra­bi­lo kaip apie klai­dą, ku­ri esą ne­nau­din­ga nei darb­da­viams, nei dar­buo­to­jams.

Mokymus veda ne tik DK kūrėjai, tarp kurių - Tomas Davulis bei Tomas Bagdanskis, bet ir daugybė kitų profesionalų: nuo buhalterių iki personalo specialistų.Romo Jurgaičio nuotraukos

Ne­bė­ra lais­vų vietų

Kai pri­ima­mas nau­jas tei­sės ak­tas, mo­ky­mai, se­mi­na­rai, kon­sul­ta­ci­jos – įpras­ta pra­kti­ka. Su „Lie­tu­vos ži­nio­mis“ bend­ra­vę moks­li­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad per­so­na­lo spe­cia­lis­tai, bu­hal­te­riai į to­kius ren­gi­nius tie­siog ver­žia­si. An­tai lais­vų vie­tų į „i­Law“ ad­vo­ka­tų se­mi­na­rus, or­ga­ni­zuo­ja­mus lap­kri­tį, jau nė­ra.

To­kių ir pa­na­šių se­mi­na­rų kai­na, ne­ly­gu mies­tas ir vie­ta, svy­ruo­ja nuo 40 iki 100 eu­rų. Tar­ki­me, lap­kri­čio vi­du­ry­je sos­ti­nės vieš­bu­ty­je „Ra­dis­son Blu“ nu­ma­ty­tas vi­sos die­nos se­mi­na­ras, jo vie­na or­ga­ni­za­to­rių – ad­vo­ka­tų kon­to­ra „Va­liu­nas El­lex“. Vie­nas pa­grin­di­nių pra­ne­šė­jų – T. Da­vu­lis. Se­mi­na­ro kai­na – 76–95 eu­rai.

Ad­vo­ka­tas J. Uso­nis se­mi­na­rus ad­vo­ka­tų bend­ruo­me­nei ve­da už 14,48 eu­ro. Tie­sa, ki­tiems as­me­nims to­kių pa­skai­tų kai­na yra be­veik ke­tu­ris kar­tus di­des­nė – 55 eu­rai.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to (VU TF) mo­ky­mo cen­tras skel­bia nuo rug­sė­jo iki gruo­džio ren­gian­tis 15 se­mi­na­rų, ku­riuos ve­da VU TF de­ka­nas To­mas Da­vu­lis ir, kaip skel­bia­ma, jo ko­man­da.

Rin­ko­je – gau­su pa­siū­ly­mų: mo­ky­mus ve­da ne tik DK kū­rė­jai, bet ir dau­gy­bė ki­tų pro­fe­sio­na­lų: nuo bu­hal­te­rių iki per­so­na­lo spe­cia­lis­tų. Ga­liau­siai sa­vo pa­slau­gas siū­lo spe­cia­li­zuo­tos kon­sul­ta­vi­mo bend­ro­vės.

Ge­riau nie­kas nepaaiškins

„Ge­riau nie­kas ne­paaiš­kins nei tie, ku­rie ra­šė DK“, – „Lie­tu­vos ži­nias“ ti­ki­no VU TF pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Ne­kro­šius. Bū­tent jo va­do­vau­ja­mo­je VU TF Pri­va­ti­nės tei­sės ka­ted­ro­je dar­buo­ja­si dau­gu­ma DK kū­ru­sios dar­bo gru­pės na­rių, ku­rie ir ve­da mo­ky­mus: T. Da­vu­lis, T. Bag­dans­kis, J. Uso­nis ir ki­ti.

„Na­tū­ra­lu, kad tie, ku­rie ren­gė DK, da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­se su po­li­ti­kais, ieš­ko­jo su jais komp­ro­mi­sų, ga­li ge­riau­siai pa­aiš­kin­ti, kas vie­no­je ar ki­to­je DK nor­mo­je no­rė­ta pa­sa­ky­ti. To­kios tra­di­ci­jos ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sur ki­tur. Ki­taip ne­la­bai įma­no­ma. Vis­kas nor­ma­lu ir eti­kos po­žiū­riu ge­rai“, – kal­bė­jo V. Ne­kro­šius.

Tie­sa, kai ku­rie DK kū­rė­jai reng­ti mo­ky­mus pra­dė­jo DK dar nė ne­priė­mus, o po­li­ti­kai da­bar kal­ba apie ga­li­mas šio įsta­ty­mo pa­tai­sas. Čia pat svars­to­ma, kad ga­li bū­ti nu­kel­ta jo įsi­ga­lio­ji­mo da­ta.

„Nie­ka­da ne­bū­si­me ap­sau­go­ti nuo to, kad po­li­ti­kai no­rės keis­ti DK. Bet dar­bo gru­pės na­riai tuo­se ga­li­mų kei­ti­mų pro­ce­suo­se vie­naip ar ki­taip da­ly­vau­ja. Tel­kia­ma­si į tai, kas pri­im­ta, lai­kan­tis po­zi­ci­jos, kad es­mi­niai da­ly­kai DK vis dėl­to liks. Vi­sa ki­ta – „ly­ri­ka“: bus ar ne­bus „nu­li­nės“ su­tar­tys. DK ren­gė­jų mo­ky­mų pa­grin­di­nis tiks­las – ap­ta­ri­nė­ti ne kon­kre­čius straips­nius, o pa­teik­ti DK kon­cep­ci­ją: ką no­rė­ta pa­sa­ky­ti ir ko­kie jo pa­grin­di­niai tiks­lai“, – ko­men­ta­vo V. Ne­kro­šius.

Įsi­ga­lio­jus nau­jam ko­dek­sui, po ku­rio lai­ko pa­pras­tai pa­si­ro­do ir tei­sės moks­li­nin­kų par­eng­tas jo ko­men­ta­ras – ly­giai taip pat bus ir su DK. V. Ne­kro­šius pri­dū­rė, kad nau­jas ko­dek­sas pri­gy­ja maž­daug per tre­jus me­tus. „Per to­kį lai­ką teis­mai vi­siš­kai su­vo­kia, koks tai pro­duk­tas, kaip jis tu­ri bū­ti tai­ko­mas“, – sa­kė jis.

Ne­ofi­cia­liai su „Lie­tu­vos ži­nio­mis“ bend­ra­vę tei­si­nin­kai kė­lė klau­si­mą, ar DK kū­rė­jų, da­bar aiš­ki­nan­čių, kas sly­pi tarp DK ei­lu­čių, ne­apa­kins tai, kad DK – jų pa­čių kū­ri­nys? Be to, ar jie ge­bės pri­im­ti kons­truk­ty­vią kri­ti­ką ir pri­pa­žin­ti, kad klai­dų vis dėl­to pa­da­ry­ta?

Žmo­nės – sutrikę

Ke­li se­mi­na­rus ve­dan­tys moks­li­nin­kai pra­si­ta­rė, kad jų da­ly­viai yra su­tri­kę, mat į „ko­ne kas an­trą klau­si­mą aiš­kaus at­sa­ky­mo nė­ra“. Esą kliū­va ne vien kon­cep­tua­lūs da­ly­kai, apie ku­riuos ne­ma­žai dis­ku­tuo­ta vie­šo­jo­je erd­vė­je. „Pra­dė­jo lįs­ti da­ly­kai, ku­rie jo­kiam po­li­ti­kui ne­rū­pė­jo – juk ne jie žmo­nes pri­ima į dar­bą ir at­lei­džia. Žmo­nėms rei­kia aiš­kin­ti. Ką rei­kės sau­sio 2 die­ną pa­sa­ky­ti tiems, ku­rie jau da­bar vars­to bu­hal­te­ri­jų du­ris?“ – kal­bė­jo vie­nas su „Lie­tu­vos ži­nio­mis“ bend­ra­vęs tei­si­nin­kas.

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to (MRU) pro­fe­so­rius, bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ją ren­gu­sios dar­bo gru­pės na­riai vi­sus no­rin­čiuo­sius kon­sul­ta­vo dėl Kons­ti­tu­ci­jos nuo­sta­tų. Tie­sa, jie tai da­rė ne­at­ly­gin­ti­nai.

Ki­ta ver­tus, anot jo, rei­kia su­pras­ti DK kū­ru­sius moks­li­nin­kus – se­mi­na­rams jie tu­ri reng­tis, skir­ti tam lai­ko ir už tai tu­ri bū­ti su­mo­kė­ta. „Tiems, ku­riems ne­įdo­mu, į se­mi­na­rus ga­li ne­iti. Ne­ga­liu įžvelg­ti čia ką nors blo­ga ar in­te­re­sų su­pai­nio­ji­mą. Jei­gu ma­ny­tu­me ki­taip, tei­si­nin­kus at­kirs­tu­me nuo švie­čia­mo­jo, tei­sės aiš­ki­ni­mo dar­bo. O jie – tie, ku­rie ge­riau­siai iš­ma­no tuos da­ly­kus“, – ver­ti­no V. Sin­ke­vi­čius.

Po­li­ti­kų rankose

Tuo tar­pu Sei­mo pri­im­to DK li­ki­mas, ar­tė­jant po­li­ti­niams po­ky­čiams, tam­pa vis la­biau mig­lo­tas. LVŽS ly­de­ris R. Kar­baus­kis, var­dy­da­mas pir­muo­sius nau­jo­sios val­džios dar­bus, dės­tė, kad vie­nas jų – „i­ki ga­lo su­tvar­ky­ti DK“. Ką tai reiš­kia, jis ne­de­ta­li­za­vo. Po an­tro­jo Sei­mo rin­ki­mų tu­ro jis pra­šne­ko apie tai, kad įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas ga­li bū­ti ati­dė­tas.

Pa­žy­mė­ti­na, kad LVŽS į dis­ku­si­jas dėl nau­jo­jo DK įsi­trau­kė pa­ly­gin­ti vė­lai. Šios par­ti­jos ly­de­rio par­eiš­ki­mai dėl DK pa­si­ro­dė šių me­tų va­sa­rą. Pa­vyz­džiui, bir­že­lį R. Kar­baus­kis vie­šai krei­pė­si į pre­zi­den­tę ir, kaip pats pa­skel­bė, pa­pra­šė jos DK ve­tuo­ti. LVŽS rin­ki­mų prog­ra­ma, pa­ly­gin­ti su ki­tų par­ti­jų, pa­si­ro­dė ir­gi vė­lai – rug­sė­jį. Vie­nas jos punk­tų skel­bia, kad „vals­tie­čiai“ nė­ra prieš dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mą, ta­čiau kon­kre­tu­mo čia – ma­žai.

„Mo­der­ni­zuo­si­me, da­bar­ties po­rei­kiams ir da­bar­ties iš­šū­kiams pri­tai­ky­si­me DK, iš­lai­ky­da­mi dar­buo­to­jų ir darb­da­vių in­te­re­sų ba­lan­są. Pa­si­sa­ko­me už DK li­be­ra­li­za­ci­ją, ta­čiau ji nė­ra pa­grin­di­nė dar­nių dar­bo san­ty­kių prie­lai­da. Dar­bo san­ty­kiuo­se ak­cen­tuo­si­me ne tik in­di­vi­dua­lų dar­buo­to­jų lanks­tu­mą ir pri­si­tai­ky­mą prie darb­da­vio po­rei­kių, bet ir dar­buo­to­jų sau­gu­mą, ko­lek­ty­vi­nius su­si­ta­ri­mus ir so­cia­li­nę įmo­nių at­sa­ko­my­bę“, – ra­šo­ma prog­ra­mo­je.

DK So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu kū­rė VU, MRU ir So­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro kon­sor­ciu­mas. Vi­sos so­cia­li­nio mo­de­lio kū­ri­mo pa­slau­gos kai­na­vo 913 tūkst. eu­rų. Ta­čiau šių įsta­ty­mų kū­ri­mą nuo­lat ly­dė­jo kri­ti­ka. Pa­vyz­džiui, pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė moks­li­nin­kų par­eng­tą so­cia­li­nį mo­de­lį per­nai yra įver­ti­nu­si kaip „bran­giai pirk­tą pa­siū­ly­mų kra­ti­nį“.

So­cio­lo­gi­nės apk­lau­sos by­lo­ja, kad tarp gy­ven­to­jų nau­ja­sis DK pa­lai­ky­mo ne­tu­ri. Pa­vyz­džiui, bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ šių lie­pą at­lik­ta apk­lau­sa ro­do, kad pa­lan­kiai ar­ba grei­čiau pa­lan­kiai Sei­mo pri­im­tą DK ver­ti­na 4 proc., ne­pa­lan­kiai – 65 proc. apk­laus­tų­jų. 31 proc. res­pon­den­tų dėl DK nuo­mo­nės ne­tu­rė­jo.