Darbdaviai: algos kyla pakankamai
Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų rei­ka­la­vi­mus di­din­ti at­ly­gi­ni­mus mai­nais už li­be­ra­les­nį Dar­bo ko­dek­są darb­da­viai lin­kę ver­tin­ti at­sar­giai. Jų tei­gi­mu, pa­ly­gin­ti su bend­ra eko­no­mi­ne pa­dė­ti­mi, al­gos ky­la pa­kan­ka­mai.

Apie bū­ti­ny­bę di­din­ti at­ly­gi­ni­mus prof­są­jun­gos ke­ti­na pri­min­ti ry­toj per mi­tin­gus prie Vy­riau­sy­bės ir pa­grin­di­nių darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jų būs­ti­nių. Pro­fe­si­nių są­jun­gų ly­de­riai pa­brė­žia, kad kel­ti dar­bo už­mo­kes­tį da­bar pa­lan­kus me­tas – eko­no­mi­ka au­ga, o nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas su­ma­žins dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mo iš­lai­das.

Po­li­ti­kai tei­gia pa­lai­kan­tys dar­buo­to­jų sie­kius, o darb­da­viai už­si­me­na įžvel­gian­tys dau­gy­bę ki­tų prob­le­mų, ku­rios pa­nčio­ja ran­kas.

Di­dė­tų diferencijuotai

Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­ko Ar­tū­ro Čer­niaus­ko tei­gi­mu, ka­dan­gi pa­dė­tis ūkio sek­to­riuo­se yra skir­tin­ga, at­ly­gi­ni­mai taip pat ga­lė­tų bū­ti di­di­na­mi di­fe­ren­ci­juo­tai. Tiek dėl to, kiek kel­ti al­gas, tiek dėl ter­mi­nų, anot jo, tu­rė­tų bū­ti su­si­tar­ta pa­si­ra­šant kon­kre­čius at­ski­rų ša­kų dar­buo­to­jų ir darb­da­vių su­si­ta­ri­mus.

Anot A. Čer­niaus­ko, at­siž­vel­gus į eko­no­mis­tų iš­va­das, al­gos kai ku­riuo­se sek­to­riuo­se ga­lė­tų di­dė­ti net iki 20 pro­cen­tų. Pa­sak jo, kai ku­rių Sei­mo na­rių „vals­tie­čių“ ra­gi­ni­mas pa­si­ra­šy­ti tri­ša­lį su­si­ta­ri­mą, ku­riuo darb­da­viai įsi­pa­rei­go­tų di­din­ti at­ly­gi­ni­mus ir pri­siim­ti ki­tus so­cia­li­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, yra dau­giau dek­la­ra­ci­ja, „su­si­ta­ri­mas dėl su­si­ta­ri­mo“.

„Ži­no­ma, jis nau­din­gas kaip mo­ra­li­nis žings­nis. Ta­čiau pa­skui tu­rė­tų bū­ti pa­si­ra­šo­mi kon­kre­tūs su­si­ta­ri­mai dėl dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė prof­są­jun­gų ly­de­ris. Jis vy­lė­si, kad darb­da­viai bus ge­ra­no­riš­ki ir, de­ran­tis dėl al­gų, ne­mė­gins slėp­ti įmo­nių fi­nan­si­nės pa­dė­ties. „No­rė­tu­me loš­ti at­vi­ro­mis kor­to­mis. Su­pran­ta­me, kad jei rei­ka­lau­si­me per di­de­lių su­mų, kai ku­rios sek­to­riaus įmo­nės ga­li ir nu­ken­tė­ti. Di­di­ni­mas tu­rė­tų bū­ti di­fe­ren­ci­juo­ja­mas pa­gal įmo­nės dy­dį, pel­nin­gu­mą, te­ri­to­ri­ją ir ki­tus ro­dik­lius. Toks mo­de­lis tai­ko­mas Šve­di­jo­je“, – aiš­ki­no A. Čer­niaus­kas.

Jis pri­pa­ži­no, kad tar­tis dėl šių da­ly­kų ne­bus leng­va, to­dėl grei­to re­zul­ta­to ne­prog­no­za­vo. Prof­są­jun­gų ly­de­ris pri­mi­nė, kad grei­čiau­siai lie­pos 1 die­ną įsi­ga­lio­sian­tis nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas nu­ma­to daug po­ky­čių. „Trum­pė­ja įspė­ji­mo lai­ko­tar­piai, ma­žė­ja iš­ei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos, il­gė­ja dar­bo sa­vai­tės truk­mė. Darb­da­viai tu­rė­tų pa­sa­ky­ti, kad no­rė­da­mi li­be­ra­les­nio Dar­bo ko­dek­so su­tin­ka kel­ti dar­bo už­mo­kes­tį, nes iš­lai­dos dar­buo­to­jams iš­lai­ky­ti ma­žė­ja“, – pa­brė­žė A. Čer­niaus­kas.

Rei­kia valios

Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das Sy­sas ma­no, kad šiuo me­tu yra vi­sos ga­li­my­bės di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, nes, pa­sak jo, už­dirb­tos pa­ja­mos ir pel­nas nu­sė­da tik kai ku­rių žmo­nių ki­še­nė­se.

„A­to­trū­kis nuo­lat di­dė­ja. Vals­ty­bės rei­ka­las su­tvar­ky­ti to­kius da­ly­kus. Jei ji pa­di­din­tų biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tį, au­to­ma­tiš­kai jis pa­di­dė­tų ir pri­va­čia­me sek­to­riu­je. 27 me­tus tai aki­vaiz­džiai pa­tvir­ti­na sta­tis­ti­ka“, – sa­kė Sei­mo na­rys. Jo tei­gi­mu, biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai įšal­dy­ti 10 me­tų, o kai­nų in­dek­sas per šį lai­ko­tar­pį iš­au­go apie 30 pro­cen­tų.

Anot A. Sy­so, kol nė­ra tiks­lių skai­čia­vi­mų, ne­rei­kė­tų „pri­si­riš­ti“ prie kon­kre­čių skai­čių. „Tie­siog vals­ty­bei rei­kė­tų ap­sisp­ręs­ti – ar dir­ban­tys vie­šą­jį dar­bą žmo­nės tu­ri gau­ti di­des­nį at­ly­gi­ni­mą. Jei taip, nu­sta­to­me, kiek di­di­na­me, o ta­da ieš­ko­me, kur pa­im­ti lė­šų. Len­ki­jos val­džia taip pat pir­miau­sia pa­skel­bė, kad kiek­vie­nam vai­kui per mė­ne­sį bus mo­ka­ma 500 zlo­tų, o pa­skui su­ra­do šal­ti­nius. Rei­kia ne svars­ty­ti – ra­si­me, ne­ra­si­me, pir­miau­sia bū­ti­na tu­rė­ti tiks­lą“, – kal­bė­jo ko­mi­te­to va­do­vas. Pa­sak jo, tai po­li­ti­nės va­lios klau­si­mas, par­ody­sian­tis, „ar mes my­li­me žmo­nes, ma­to­me jų prob­le­mas ir jas spren­džia­me“.

Ai­ri­jos pa­vyz­dys

Kad di­din­ti at­ly­gi­ni­mus rea­lu, pri­ta­rė so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­tro pa­ta­rė­jas Ro­mas La­zut­ka. „Sta­tis­ti­ka ro­do, kad mū­sų ša­ly­je jie pa­ly­gin­ti ma­ži, nors pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų ir au­go spar­čiau. Bė­da ta, kad anks­čiau al­gos ne­di­dė­jo. Pa­sa­ky­ti, kiek iš­kart ga­li­ma di­din­ti, nė­ra leng­va, tai pri­klau­sy­tų nuo kiek­vie­nos įmo­nės pa­jė­gu­mo. Da­bar yra prog­no­zė, kad šiais me­tais at­ly­gi­ni­mai ga­li aug­ti apie 7 proc. net be jo­kių for­ma­lių su­si­ta­ri­mų“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė jis.

Pa­ta­rė­jo tei­gi­mu, di­di­ni­mo mas­tas ir ter­mi­nai tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­ti kon­kre­čio­se su­tar­ty­se. Be­si­de­ran­tys dėl jų prof­są­jun­gų at­sto­vai tu­rė­tų tei­sę su­si­pa­žin­ti su vi­sais eko­no­mi­niais ir fi­nan­si­niais įmo­nės ro­dik­liais. Anot R. La­zut­kos, mū­sų ša­ly­je dar nė­ra įpras­tų vie­no sek­to­riaus par­tne­rių su­si­ta­ri­mo tra­di­ci­jų. Ki­tų vals­ty­bių pa­tir­tis pa­tvir­ti­na, kad tai bū­tų nau­din­ga.

Už­sie­nio in­ves­tuo­to­jus Lie­tu­vo­je vie­ni­jan­čios aso­cia­ci­jos „In­ves­tors' Fo­rum“ va­do­vė Rū­ta Sky­rie­nė sa­kė pa­si­gen­dan­ti kon­kre­čių skai­čia­vi­mų, ku­riais re­mia­si di­din­ti at­ly­gi­ni­mus rei­ka­lau­jan­čios prof­są­jun­gos. Ji pri­mi­nė, kad dar so­cial­de­mo­kra­to Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mai Vy­riau­sy­bei in­ves­tuo­to­jai siū­lė pa­si­nau­do­ti Ai­ri­jos pra­kti­ka. „1987 me­tais na­cio­na­li­niu su­si­ta­ri­mu, o ne šiaip ko­kiu pa­lie­pi­mu, mai­nais į mo­kes­čių ma­ži­ni­mą darb­da­viai su­ti­ko di­din­ti at­ly­gi­ni­mus. Ta­da ten bu­vo su­ma­žin­ti pel­no, pa­ja­mų mo­kes­čiai. Man la­bai įdo­mu, iš kur pa­im­ti lė­šų ir pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus 20 proc., kaip no­ri mū­sų prof­są­jun­gos?“ – ste­bė­jo­si R. Sky­rie­nė. Anot jos, Ai­ri­jo­je ko­lek­ty­vi­nės de­ry­bos na­cio­na­li­niu ly­giu vyks­ta jau du de­šimt­me­čius. „Ten skai­čiuo­ja­ma, svars­to­ma, kiek rea­lu kel­ti at­ly­gi­ni­mus. Tai yra de­ry­bos, kal­bė­ji­ma­sis, o ne vie­ša ak­ci­ja prie darb­da­vių du­rų“, – pa­brė­žė in­ves­tuo­to­jų at­sto­vė.

R. Sky­rie­nės tei­gi­mu, mai­nais už li­be­ra­les­nį Dar­bo ko­dek­są di­din­ti at­ly­gi­ni­mus – per di­de­lės iš­lai­dos vers­lui.

De­mog­ra­fi­nės problemos

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) „Lie­tu­vos ži­nioms“ at­siųs­ta­me ko­men­ta­re pri­me­na­ma, kad jau 2016 me­tais pra­mo­nė gy­ve­no ge­ro­kai brangs­tan­čios dar­bo jė­gos nuo­tai­ko­mis. Pa­sta­rai­siais me­tais rea­lu­sis dar­bo už­mo­kes­tis pra­mo­nė­je dėl iš­au­gu­sios ga­my­bos apim­ties ir kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos trū­ku­mo di­dė­jo spar­čiau nei vi­so­je ša­lies eko­no­mi­ko­je.

„Ne­ga­li­ma kal­bė­ti apie at­ly­gi­ni­mų kė­li­mą at­sie­tai nuo vi­sos si­tua­ci­jos pra­mo­nė­je, nes jau da­bar, dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mui pra­noks­tant dar­bo na­šu­mo plė­trą, di­dė­ja dar­bo už­mo­kes­čio są­nau­dų da­lis, ten­kan­ti pro­duk­ci­jos vie­ne­tui. Ku­rį lai­ką ma­to­mas ženk­lus dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas bei pra­dė­jęs ma­žė­ti pro­duk­ty­vu­mas ga­li ne­igia­mai pa­veik­ti vers­lo kon­ku­ren­cin­gu­mą jau ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je, o tai reikš­tų itin le­tar­giš­ką eks­por­to už­sa­ky­mų plė­trą“, – tei­gia­ma LKP ko­men­ta­re.

Anot jo, pra­mo­nės ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų pa­nau­do­ji­mas šiuo me­tu yra di­des­nis nei 76 proc., to­dėl bū­ti­nos in­ves­ti­ci­jos, kad bū­tų už­ti­krin­tas tva­rus au­gi­mas. „O in­ves­ti­ci­jos į ga­my­bos įmo­nes pri­klau­sys nuo to, ar bus ga­li­ma pa­sam­dy­ti tin­ka­mos dar­bo jė­gos – be jos 5–7 me­tų pers­pek­ty­vo­je su­nku ti­kė­tis sta­bi­laus pra­mo­nės au­gi­mo“, – tei­gia­ma ko­men­ta­re.

Kar­tu pa­brė­žia­ma bū­ti­ny­bė gal­vo­ti apie prie­mo­nes, ku­rio­mis bū­tų spar­ti­na­ma eko­no­mi­kos plė­tra, įgy­ven­di­na­mos struk­tū­ri­nės re­for­mos. Lie­tu­vos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mo lė­tė­ji­mas ir tai, kad mus pa­gal ūkio plė­trą len­kia ne­ma­žai vals­ty­bių, taip pat ro­do, kad eko­no­mi­ka jau pra­dė­jo jaus­ti pir­mas kon­ku­ren­cin­gu­mo prob­le­mas, vie­na jų – spar­čiau nei in­ves­ti­ci­jos au­gan­tys at­ly­gi­ni­mai.

„Pra­mo­ni­nin­kai pa­ste­bi, kad es­mi­nis veiks­nys, le­mian­tis at­ly­gi­ni­mus, yra de­mog­ra­fi­ja. Ji da­ro di­džiau­sią spau­di­mą di­din­ti at­ly­gi­ni­mus. Vi­sos įmo­nės ir vi­si sek­to­riai su­si­du­ria su tuo pa­čiu – nė­ra ką pri­im­ti į dar­bą. Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus lais­vų dar­bo vie­tų skai­čius pra­mo­nė­je iš­au­go 36 proc., o fak­tiš­kai užim­tų dar­bo vie­tų pa­dau­gė­jo tik 16 pro­cen­tų“, – ra­šo­ma LPK ko­men­ta­re. To­dėl esą bū­ti­na kal­bė­ti ne tik apie at­ly­gi­ni­mų kė­li­mą, bet ir apie komp­lek­si­nes prie­mo­nes, už­ti­kri­nan­čias tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nių par­en­gi­mą.

Lau­kia su­si­ta­ri­mas

Ar­ti­miau­siu me­tu Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je su­de­rin­tą Dar­bo ko­dek­są pra­dės svars­ty­ti Sei­mas. Val­dan­čio­sios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos kai ku­rių na­rių ini­cia­ty­va at­si­ra­do siū­ly­mas pa­si­ra­šy­ti tri­ša­lį su­si­ta­ri­mą, ku­riuo darb­da­viai įsi­pa­rei­go­tų di­din­ti at­ly­gi­ni­mus ir pri­siim­ti ki­tus so­cia­li­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Už­si­me­na­ma, kad ne­pa­vy­kus pa­si­ra­šy­ti to­kio do­ku­men­to nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas par­amos Sei­me ga­li ne­su­lauk­ti. Darb­da­vių at­sto­vai iš es­mės tei­gia­mai ver­ti­no to­kios su­tar­ties idė­ją, ta­čiau pa­brė­žė, kad spren­di­mą pri­ims tik su­si­pa­ži­nę su jo teks­tu. Pro­fe­si­nės są­jun­gos no­rė­tų, kad su­si­ta­ri­mas bū­tų pri­va­lo­mas ne tik jį pa­si­ra­šiu­siems, bet vi­siems darb­da­viams.