Dar vienas bandymas įteisinti partnerystę
Sei­me rea­ni­muo­ja­ma ini­cia­ty­va įtei­sin­ti Lie­tu­vo­je re­gis­truo­tą par­tne­rys­tę. To­kiais siū­ly­mais be­si­džiau­gian­tys sek­sua­li­nių ma­žu­mų at­sto­vai vi­lia­si, kad šį­kart po­li­ti­kams ne­pris­tigs va­lios šia te­ma pra­dė­ti bent dis­ku­si­jas.

Įvai­riau­sių pro­jek­tų, kaip įfor­min­ti ofi­cia­liai ne­su­si­tuo­ku­sių kar­tu gy­ve­nan­čių as­me­nų san­ty­kius, per Sei­mo veik­los de­šimt­me­tį bū­ta ne vie­nas. Ta­čiau dėl ne­igia­mos da­lies par­la­men­ta­rų bei vi­suo­me­nės reak­ci­jos be­veik vi­si jie bu­vo nu­ma­rin­ti dar “lop­šy­je”. Pir­miau­sia to­dėl, kad toks tei­sės ak­tas, be ki­ta ko, įtei­sin­tų ir vie­nos ly­ties as­me­nų par­tne­rys­tę. Šį­kart pri­si­šauk­ti ug­nį ne­pa­bū­go Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vė Da­lia Kuo­dy­tė, ku­rios po­lė­kį par­ėmė da­lis frak­ci­jos ko­le­gų bei gru­pe­lė so­cial­de­mo­kra­tų. Vis dėl­to pa­tys ini­cia­to­riai abe­jo­ja, ar ar­ti­miau­siu me­tu pa­vyks pri­im­ti to­kį prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą pro­jek­tą.

Tai­sys Ci­vi­li­nį kodeksą

Pa­sak D. Kuo­dy­tės, šian­dien ne san­tuo­ko­je gy­ve­na tūks­tan­čiai po­rų. “Di­de­lės jų da­lies ne­ga­lė­tu­me pa­va­din­ti ki­taip nei šei­ma. To­dėl tu­ri­me gerb­ti šių žmo­nių pa­si­rin­ki­mą, už­ti­krin­ti jiems vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą”, - sa­kė pa­tai­sų ini­cia­to­rė. Pro­jek­tu siū­lo­ma apib­rėž­ti, kad par­tne­rys­tė – tai pil­na­me­tys­tės su­lau­ku­sių, gi­mi­nys­tės ry­šių ne­sie­ja­mų ir san­tuo­kos ne­su­da­riu­sių su­gy­ven­ti­nių mo­no­ga­mi­jos pri­nci­pu par­em­tas bend­ras gy­ve­ni­mas šei­mo­je, abiem par­tne­riams no­ta­riš­kai pa­tvir­ti­nus par­eiš­ki­mą dėl par­tne­rys­tės ir pa­si­ra­šius su­tar­tį. Su­tar­ti­mi par­tne­riai ap­tar­tų bend­rai įgy­to ir nau­do­ja­mo tur­to pa­da­li­ji­mo klau­si­mus pa­si­bai­gus jų bend­ram gy­ve­ni­mui.

Pa­sak au­to­rių, par­tne­rys­tė tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo as­pek­tu yra pa­pras­tes­nė nei san­tuo­ka. Par­tne­rys­tė ga­li bū­ti nu­trau­kia­ma skaid­riai ir be il­gų tei­si­nių gin­čų, su ku­riais su­si­du­ria­ma iš­si­tuo­kiant. Par­tne­rys­tė pra­dė­tų ga­lio­ti iš kar­to nuo par­eiš­ki­mo dėl par­tne­rys­tės už­re­gis­tra­vi­mo gy­ven­to­jų re­gis­tre ir su­tar­ties su­da­ry­mo mo­men­to. D. Kuo­dy­tės tei­gi­mu, da­bar Lie­tu­vos tei­si­nė­je sis­te­mo­je, skir­tin­guo­se įsta­ty­muo­se var­to­ja­mos to­kios są­vo­kos kaip „su­tuok­ti­niai“, „su­gy­ven­ti­niai“, „part­ne­riai, ku­rie gy­ve­na įre­gis­tra­vę par­tne­rys­tę“, „as­me­nys, ku­rie yra su­da­rę su­si­ta­ri­mą tuo­ktis“, ta­čiau re­gis­truo­ta par­tne­rys­tė Lie­tu­vo­je nė­ra įtei­sin­ta ir rea­liai ne­vei­kia.

Ne­ger­bia teisių

Li­be­ra­lų pro­jek­to rė­mė­ja, ana­lo­giš­kų anks­tes­nių ini­cia­ty­vų au­to­rė so­cial­de­mo­kra­tė Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad mū­sų ša­ly­je “žmo­gaus tei­sės ir lais­vės nė­ra su­pran­ta­mos taip, kaip tu­rė­tų bū­ti”, to­dėl jos ir ne­gi­na­mos. Par­la­men­ta­rė ma­no, kad nau­ja­sis pro­jek­tas ir su­kur­tas, kad gin­tų tei­ses ir lais­ves. “My­lė­ti, už­megz­ti ry­šį su ki­tu, nu­spręs­ti, tuo­ktis, ar rink­tis par­tne­rys­tės for­mą, - kiek­vie­no žmo­gaus tei­sė”, - LŽ sa­kė Sei­mo na­rė.

M. A. Pa­vi­lio­nie­nės tei­gi­mu, kal­bant apie pa­teik­tą pro­jek­tą vi­siš­kai ne­tei­sin­ga ak­cen­tuo­ti tik ho­mo­sek­sua­lią par­tne­rys­tę. “Ga­lų ga­le, jei taip ir bū­tų, žmo­gaus pa­si­rin­ki­mas - ne vals­ty­bės rei­ka­las”, - sa­kė po­li­ti­kė. M. A. Pa­vi­lio­nie­nė spė­jo, kad nei šis, nei grei­čiau­siai ki­tas Sei­mas par­tne­rys­tės re­gis­tra­ci­jos ne­įtei­sins. “Ta­čiau kiek­vie­nas įsta­ty­mas, ku­ris su­ke­lia vė­ją, ska­ti­na žmo­nes kal­bė­ti, reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę ir bran­di­na są­mo­nin­gu­mą”, - tei­gė Sei­mo na­rė.

Kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­mė­nas su­tin­ka, kad vals­ty­bė tu­ri at­siž­velg­ti į kar­tu gy­ve­nan­čių žmo­nių lū­kes­čius ir prob­le­mas. Ta­čiau, po­li­ti­ko nuo­mo­ne, ei­na­ma ne tuo ke­liu. “Taip, kaip da­bar su­for­mu­luo­ta par­tne­rys­tė, tai yra to­kia pra­skies­ta pseudo šei­ma. Ma­ny­čiau, kad tei­ses, ku­rios ky­la iš žmo­nių gy­ve­ni­mo kar­tu, ne­svar­bu ko­kiu pa­grin­du, rei­kė­tų įtei­sin­ti ne­ku­riant pa­pil­do­mos tei­si­nės for­mos – par­tne­rys­tės. Aš už tai, kad tie žmo­nės tu­rė­tų vi­sas tei­ses, bet prieš, kad bū­tų ku­ria­mas nau­jas ins­ti­tu­tas, nau­ja tei­si­nė ti­kro­vė, vė­liau vis la­biau ga­lin­ti uzur­puo­ti šei­mos pre­ro­ga­ty­vą”, - LŽ sa­kė M. Ado­mė­nas.

Drą­sus žingsnis

Pa­sak Lie­tu­vos gė­jų ly­gos va­do­vo Vla­di­mi­ro Si­mon­ko, tei­kia­mas siū­ly­mas – “drą­sus par­la­men­ta­rų žings­nis”. “Jau se­niai rei­kė­jo im­tis šios ini­cia­ty­vos, nes eu­ro­pi­nia­me kon­teks­te Lie­tu­va šiuo po­žiū­riu at­ro­do šiek tiek at­si­li­ku­si. Esa­me vie­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių, kur toks klau­si­mas Sei­me iš vi­so ne­bu­vo svars­to­mas, užb­lo­kuo­da­vo net jo pa­tei­ki­mą”, - LŽ sa­kė V. Si­mon­ko.

Jis vy­lė­si, kad šį kar­tą val­dan­čio­ji dau­gu­ma pa­sielgs at­sa­kin­gai ir bent bus pra­dė­tos dis­ku­si­jos. “Be abe­jo, ne­bus leng­va. Ga­liu spė­ti, kad šiuo klau­si­mu žo­dį tars ir Baž­ny­čia”, - tei­gė jis. V. Si­mon­ko ži­nio­mis, dau­ge­ly­je vals­ty­bių, ku­rio­se toks tei­sės ak­tas bu­vo pri­ima­mas, iš pra­džių da­lies vi­suo­me­nės nuo­mo­nė bū­da­vo ga­na skep­tiš­ka. Ta­čiau vė­liau pa­si­keis­da­vo, nes vi­si pa­ma­ty­da­vo, kad “dan­gus ne­griu­vo”. “Po­li­ti­kai vi­sa­da tu­ri žiū­rė­ti į prie­kį ir ne­bi­jo­ti bū­ti ne­po­pu­lia­rūs”, - sa­kė pa­šne­ko­vas.

Prem­je­ras skep­ti­kas

Prem­je­ras so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­kė ne­pri­ta­rian­tis vie­nos ly­ties as­me­nų par­tne­rys­tės įtei­si­ni­mui. „Tu­riu sa­vo nuo­mo­nę, ku­rią esu iš­sa­kęs ne vie­ną kar­tą“, - la­ko­niš­kai į klau­si­mą va­kar at­sa­kė Vy­riau­sy­bės va­do­vas. Tai, kad ke­li so­cial­de­mo­kra­tai par­ašais par­ėmė par­tne­rys­tės įtei­si­ni­mą, pa­sak A. But­ke­vi­čiaus, ne­ats­pin­di ofi­cia­lios par­ti­jos po­zi­ci­jos. Par­la­men­ta­rų ini­cia­ty­va pri­im­ti­na svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trei so­cial­de­mo­kra­tei Ri­man­tei Ša­la­še­vi­čiū­tei. Jos nuo­mo­ne, da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja ver­čia dis­ku­tuo­ti šiais klau­si­mais, juo­lab kad ana­lo­giš­kus spren­di­mus pri­ima ir ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys. „Drau­di­mais nie­ko ne­pa­siek­si­me. Ti­krai tu­ri­me vie­na­ly­čių su­gy­ven­ti­nių, ku­rie gy­ve­na fak­ti­nė­se po­ro­se“, - tei­gė R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

2011 me­tų rug­sė­jį Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­riuo, be ki­ta ko, bu­vo pa­brėž­ta, kad pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją yra sau­go­mos bei gi­na­mos ir ki­to­kios nei san­tuo­kos pa­grin­du su­da­ry­tos šei­mos. Tarp jų – san­tuo­kos ne­su­da­riu­sių vy­ro ir mo­ters bend­ras gy­ve­ni­mas, ku­ris grin­džia­mas pa­sto­viais emo­ci­nio prie­rai­šu­mo, tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo, at­sa­ko­my­bės, pa­gar­bos, bend­ro vai­kų auk­lė­ji­mo ir pa­na­šiais ry­šiais bei sa­va­no­riš­ku ap­sisp­ren­di­mu pri­siim­ti tam ti­kras tei­ses ir par­ei­gas, ku­rios yra kons­ti­tu­ci­nių mo­ti­nys­tės, tė­vys­tės ir vai­kys­tės ins­ti­tu­tų pa­grin­das.