Dar kartą rinks VLKK
Opo­zi­ci­jos at­sto­vams pa­si­pik­ti­nus Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) nau­jos su­dė­ties tvir­ti­ni­mo ei­ga, rin­ki­mai Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­te (ŠMK) bus ren­gia­mi iš nau­jo.

To­kiam ko­mi­te­to va­do­vo“­vals­tie­čio“ Eu­ge­ni­jaus Jo­vai­šos siū­ly­mui tre­čia­die­nį bend­ru su­ta­ri­mu pri­ta­rė ko­mi­te­tas, opo­zi­ci­jos at­sto­vams par­eiš­kus, kad šiuo me­tu nau­jos ko­mi­si­jos su­dė­ties at­ran­ka jau yra su­komp­ro­mi­tuo­ta.

Opo­zi­ci­jos at­sto­vai per pra­ėju­sį po­sė­dį pa­li­ko sa­lę pra­si­dė­jus VLKK na­rių rin­ki­mų pro­ce­dū­rai, kri­ti­kuo­da­mi val­dan­čiuo­sius, kad na­rius į eks­per­ti­nę ko­mi­si­ją sie­kia­ma at­rink­ti pa­gal vie­nin­te­lį kri­te­ri­jų – ko­kia jų po­zi­ci­ja dėl x, w ir q ra­šy­bos pa­suo­se.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę ko­mi­te­te pra­dė­jus svars­ty­ti klau­si­mą Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vė Auš­ra Pa­pir­tie­nė pa­pra­šė kiek­vie­no kan­di­da­to pri­sis­ta­ty­ti ir „pa­sa­ky­ti po­zi­ci­ją dėl tų tri­jų rai­džių“.

„Kai lie­pia pa­si­sa­ky­ti dėl šio kon­tro­ver­siš­ko klau­si­mo bū­tent po­li­ti­niu as­pek­tu, aš ne­ma­nau, kad šis VLKK sky­ri­mo pro­ce­sas ga­li bū­ti tę­sia­mas. Aš ma­nau, kad jis yra su­komp­ro­mi­tuo­tas, bal­sa­vi­mas ne­ga­li bū­ti vyk­do­mas ob­jek­ty­viai, nes bu­vo pa­žeis­tas ne­ša­liš­ku­mo ir pa­gar­bos aka­de­mi­nėms kom­pe­ten­ci­jos pri­nci­pas“, – tre­čia­die­nį grį­žus prie VLKK na­rių sky­ri­mo klau­si­mo sa­kė kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­mė­nas.

„Į eks­per­tus bu­vo žiū­ri­ma ne kaip į žmo­nes, tu­rin­čius sa­va­ran­kiš­ką nuo­mo­nę jų aka­de­mi­nio įdir­bio dė­ka, o kaip po­li­ti­nius sta­ty­ti­nius, ku­rie tu­rė­tų at­sto­vau­ti tin­ka­mai nuo­mo­nei“, – pri­dū­rė kon­ser­va­to­rius.

Sei­mo na­rių Miš­rios gru­pės na­rys Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius sa­kė, kad toks ko­mi­si­jos for­ma­vi­mas jos „au­to­ri­te­tui ne­pa­si­tar­naus“, ir kė­lė klau­si­mą, ko­dėl aukš­tos kom­pe­ten­ci­jos spe­cia­lis­tai, pro­fe­so­riai, anot jo, ne­ma­to pra­smės da­ly­vau­ti VLKK for­ma­vi­me.

„Dau­gy­bė au­to­ri­te­tin­giau­sių Lie­tu­vos kal­bi­nin­kų net ne­ma­to pra­smės da­ly­vau­ti ši­tos ko­mi­si­jos kan­di­da­tū­rų tei­ki­me. Da­bar dar no­ri­ma vie­ną žings­nį, pa­gal val­dan­čių­jų dau­gu­mos li­ni­ją su­for­muo­ti ko­mi­si­ją. Į ins­ti­tu­ci­jas vals­ty­bė sten­giai švie­siau­sius pro­tus de­le­guot, ar mes ieš­ko­me spren­di­mų ir at­sa­ky­mų, ko­dėl dau­gy­bės žmo­nių, pro­fe­sū­ros, aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės nė­ra da­ly­va­vi­mo (ko­mi­si­jo­je) ir net ne­svars­to žmo­nės, čia yra klau­si­mas“, – sa­kė G.Ste­po­na­vi­čius.

Ko­mi­te­to va­do­vas E.Jo­vai­ša sa­vo ruo­žtu įtam­pą tarp val­dan­čių­jų ir opo­zi­ci­jos dėl VLKK for­ma­vi­mo sa­kė esant ne­rei­ka­lin­gą, o kad jos bū­tų iš­veng­ta, pa­siū­lė pro­ce­dū­rą pra­dė­ti iš nau­jo.

„Da­bar yra di­de­lė įtam­pa for­muo­jant VLKK, aš as­me­niš­kai to­kios įtam­pos ne­no­riu, ir čia ne ta vie­ta, kur opo­zi­ci­ja ir po­zi­ci­ja tu­rė­tų su­kry­žiuo­ti sa­vo ie­tis ir kau­tis. M.Ado­mė­nas, pa­sa­kęs, kad ko­mi­si­jos for­ma­vi­mas su­komp­ro­mi­tuo­tas, tu­rė­tų pa­sa­ky­ti pa­siū­ly­mą, ką da­ry­ti. Aš ti­kiu, kad jis no­rė­tų pa­sa­ky­ti, kad rei­kė­tų pra­dė­ti pro­ce­dū­rą da­ry­ti aps­kri­tai iš nau­jo ir tai at­liep­tų G.Ste­po­na­vi­čiaus pa­si­sa­ky­mą, kad da­rant nau­ją rin­ki­mą mes gal­būt pa­kal­bin­tu­me ir tuos žy­miau­sius lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tus“, – kal­bė­jo E.Jo­vai­ša.

Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui pa­siū­lius „svars­ty­ti apie nau­ją pro­ce­dū­rą“, tam bu­vo pri­tar­ta bend­ru su­ta­ri­mu. Kal­bos ko­mi­si­ją su­da­ro 17 na­rių. Kal­bos ko­mi­si­jos na­rius ski­ria ir at­lei­džia Sei­mas Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to tei­ki­mu. Kal­bos ko­mi­si­jos na­riai ski­ria­mi pen­ke­riems me­tams.

Lie­tu­vo­je de­šimt­me­čius vyks­ta dis­ku­si­ja dėl ori­gi­na­lios as­men­var­džių ra­šy­bos, vie­niems po­li­ti­kams siū­lant leis­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­nis as­mens do­ku­men­tų pa­grin­di­nia­me pus­la­py­je, kad bū­tų už­ti­krin­ta as­mens tei­sė į jo pa­var­dę, o ki­tai sto­vyk­lai prieš­inan­tis ar­gu­men­tuo­jant, kad bus su­men­kin­tas vals­ty­bi­nės lie­tu­vų kal­bos sta­tu­sas.

Sei­me šiuo me­tu svars­to­mi ke­li al­ter­na­ty­vūs pro­jek­tų va­rian­tai dėl pa­var­džių ra­šy­bos: vie­na sto­vyk­la siū­lo leis­ti ori­gi­na­lią pa­var­džių ra­šy­bą lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis pa­grin­di­nia­me pus­la­py­je, ki­ta pu­sė siū­lo ori­gi­na­lius as­men­var­džius leis­ti pa­pil­do­ma­me pa­so pus­la­py­je, šį va­rian­tą re­mia ir ŠMK va­do­vas E.Jo­vai­ša bei da­lis „vals­tie­čių“.

Da­bar­ti­nė VLKK, pa­pra­šy­ta pa­teik­ti iš­va­das mi­nė­tiems pro­jek­tams, yra pa­si­sa­kiu­si, kad tais at­ve­jais, kai už­sie­nie­tis tam­pa Lie­tu­vos pi­lie­čiu, už­sie­nie­tiš­ką pa­var­dę ga­vus per san­tuo­ką bei spren­džiant to­kio­se šei­mo­se gi­mu­sių vai­kų as­men­var­džių ra­šy­bą, ori­gi­na­li ra­šy­ba lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis ga­li­ma pa­grin­di­nia­me pa­so pus­la­py­je.

Ori­gi­na­lios pa­var­džių ra­šy­bos lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis sie­kia Lie­tu­vos len­kai ir Var­šu­vos po­li­ti­kai. Ori­gi­na­lios ra­šy­bos įtei­si­ni­mo ša­li­nin­kai tei­gia, kad jos bū­tų svar­bios ir san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­sioms lie­tu­vėms.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių do­ku­men­tuo­se var­dai ir pa­var­dės ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Lie­tu­vos teis­mai yra pri­ėmę ke­le­tą ne­skun­džia­mų spren­di­mų, įpa­rei­go­jan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­suo­se ir ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se įra­šy­ti pa­var­des ir ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, bet an­tra­me do­ku­men­to pus­la­py­je. Skun­dų au­to­riai nė­ra šiais spren­di­mais pa­ten­kin­ti.