Dalia Grybauskaitė: labai tikiuosi, kad sankcijos Rusijai bus dar pratęstos
Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių va­do­vai svars­tys, ar pra­tęs­ti sank­ci­jas Ru­si­jai, ir la­bai svar­bu, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta, nes per tre­jus me­tus si­tua­ci­ja nė kiek ne­pa­si­kei­tė, LRT RA­DI­JUI sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. „Kal­ba­me apie sank­ci­jas, ku­rios ap­ri­bo­ja ir ap­ri­bo­jo sko­li­ni­mą­si Ru­si­jos ban­kams ir įmo­nėms tech­no­lo­gi­jų, naf­tos sek­to­riu­je, gink­lų em­bar­gą. Sank­ci­jos iš­ties vei­kia ir yra la­bai rim­tos“, – pa­brė­žia ša­lies va­do­vė.

– Vykstate į Briuselį. Vienas aptariamų klausimų bus gynybos projektai, kuriuos siūlo pati Europos Sąjunga. Kas būtent bus aptariama?

– Klausimų bus daug. Tai mūsų susitikimas prieš Kalėdas, todėl visada tikimės, kad jis bus lengvesnis, šventiškesnis. Tačiau visada būna labai daug rimtų klausimų – ir gynyba, ir Jungtinės Karalystės išėjimo procesas, ir euro zonos stiprinimas, ir sankcijų Rusijai pratęsimo klausimai.

Taigi bus labai rimtos beveik dvi dienos. Atsakant į jūsų klausimą dėl saugumo ir gynybos stiprinimo, turime svarbų susitikimą. Galiausiai 25 šalys sutarė susijungti į PESCO bendradarbiavimo grupę. Džiaugiuosi, kad vieną iš dviejų svarbių klausimų iniciavo Lietuva. Bus aptariama, sutariama dėl kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo esant grėsmei. Prisijungė jau daugelis šalių. Vien praėjusiais metais ES vidutiniškai fiksuota daugiau nei 4 tūkst. kibernetinių atakų per dieną, Lietuvoje – 50 tūkst. per metus. Matome suintensyvėjusias kibernetinių atakų grėsmes, todėl tokių pajėgų reikia. Tai Lietuvos iniciatyva ir ji įtraukta į vieną iš 17 prioritetinių projektų grupę. Projektai bus realizuojami artimiausiu metu.

Antras klausimas, kuris mums labai svarbus ir kurį inicijavome su kitomis šalis – mobilumo Šengenas. Tai karinio mobilumo palengvinimas judant per šalis reikalui esant, norint padėti. Šie du klausimai ir 17 projektų mums svarbūs, įtraukti mūsų iniciatyva.

Taip pat susitiksime ir pakalbėsime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Aptarsime ES ir NATO bendradarbiavimą, nes tikslas išlieka bendradarbiauti – ne dubliuotis, o papildyti NATO kovoje su hibridinėmis grėsmėmis, terorizmu ir pagalba trečiosioms šalims. Europinio saugumo ir gynybos politika turi tik papildyti ir užimti tas nišas, kurių NATO nėra užėmusi. Tai daugiausia – naujosios moderniosios grėsmės.

– Minėjote, kad ES vadovai aptars „Brexit“ derybas. Pirmasis derybų etapas baigtas. Ar bus aptariami jo rezultatai?

– Juos tiesiog patvirtinsime. Yra keturi sutarti dalykai. Kas mums buvo įdomu ir svarbu – užtikrinti Lietuvos piliečių, šiuo metu gyvenančių JK, teises. Jos bus apsaugotos. Svarbios ir visų kitų Europos šalių piliečių teisės. Taip pat – finansiniai įsipareigojimai JK, jie taip pat bus išsaugoti.

Tai du svarbūs pasiekimai šiame etape. Buvo svarbus ir labai jautrus trečias klausimas – tai siena su Šiaurės Airija. Ketvirtas – Teisingumo Teismo įtaka ir galiojimas JK pereinamuoju laikotarpiu. Tai keturi dalykai, kurie jau sutarti ir tenkina abi puses.

Nors praėjo treji metais, situacija nė kiek nepasikeitė, jokio postūmio nematome, kol kas Rusija nesilaiko įsipareigojimų, Rytų Ukrainoje matome karo veiksmus.

Manau ir tikiuosi, kad mes pritarsime šiems rezultatams ir svarbiausios diskusijos bus apie antrąjį etapą, kuris turės būti nukreiptas į ateitį – apie ateities santykius po JK išėjimo. Tai ir prekyba, ir vidaus reikalai, saugumas ir kt. Naujasis ateities santykių modelis gali būti dar sunkesnis derybų prasme nei tai, ką suderėjome dabar.

Niekada nebuvo tokios situacijos, kad reikėtų kurti naują modelį. Mes turime santykius su trečiosiomis šalimis, su NATO šalimis (kurios ne ES), dalimi Skandinavijos, su Šveicarija. Ypatingą statusą turi Kanada. Mes dar nežinome galutinio modelio, bet labai tikiuosi, kad tai bus abiem pusėms naudingi santykiai.

JK yra labai svarbi partnerė Lietuvai, taip pat ir kitoms Europos šalims. Mes intensyviai prekiaujame, mūsų eksportas gerokai viršija milijardą eurų, nekalbant jau apie tai, kad JK yra ir rimta gynybos sąjungininkė. Mes esame už tai, kad ateities santykių modelis būtų naudingas abiem pusėms ir ne silpnintų, o stiprintų mus visus. Reikės ieškoti kompromisų, jie nebus lengvi, nes tokio varianto niekas nėra išbandęs ir nežino, kaip toks modelis atrodys.

– Kaip manote, kiek dar derybos gali tęstis?

– Kadangi pagal visas europines sutartis turėtų trukti dvejus metus, formaliai jos turėtų baigtis 2019 m. pavasarį, bet, jei susitarimo nebūtų, yra galimybė jas pratęsti. Bet kokiu atveju jau dabar sutarta, kad Jungtinė Karalystė iki 2020 m. pabaigos visiškai finansuos savo įsipareigojimus.

Taigi finansinis susitarimas jau yra, todėl, net jei ir būtų kažkokių nesusipratimų ar prasitęstų derybos, ekonomine, finansine prasme tai įtakos, ko gero, neturėtų. Bet būtų politinio nestabilumo laikotarpis, ypač verslui.

– Taip pat vadovai svarstys, ar pratęsti sankcijas Rusijai. Kaip manote, ar jos bus pratęstos?

– Labai tikiuosi, nes šios sankcijos, kurių galiojimas baigiasi sausio 31 d., yra susijusios su labai konkrečiomis sąlygomis, t. y. Minsko susitarimo įgyvendinimu. Nors praėjo treji metais, situacija nė kiek nepasikeitė, jokio postūmio nematome, kol kas Rusija nesilaiko įsipareigojimų, Rytų Ukrainoje matome karo veiksmus, todėl labai tikiuosi, kad sankcijos bus pratęstos dar šešiems mėnesiams.

– Jūsų požiūriu, sankcijos, kurios buvo iki šiol ir kurios baigsis sausio mėnesį, kažkokį rezultatą davė?

– Davė, nes mes dabar kalbame apie sankcijas, kurios apriboja ir apribojo skolinimąsi Rusijos bankams ir įmonėms technologijų, naftos sektoriuje, ginklų embargą. Sankcijos išties veikia ir yra labai rimtos. Be to, tai ne tik ekonominis, ne tik politinis poveikis, bet ir mūsų pozicijos, politinio vertinimo tų veiksmų, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje, išraiška.