Dalia Grybauskaitė: „Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą“
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė penk­ta­die­nį par­eiš­kė, kad Eu­ro­pa tu­ri pri­siim­ti dau­giau at­sa­ko­my­bės už sa­vo sau­gu­mą.

Tai ji sakė prieš susitikdama su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

„Esame įsitikinę, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą ir už savo vietą globaliame pasaulyje, o čia Vokietija ir kanclerė yra tie lyderiai, nuo kurių priklausys, kokia bus Europos ateitis“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė D. Grybauskaitė.

Pastaraisiais metais tarp ES ir Jungtinių Valstijų tvyro įtampa dėl prekybos, įsipareigojimų kai kuriems tarptautiniams susitarimams, prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) požiūrio į NATO.

Tai lemia, kad Lietuva kartais yra priversta laviruoti ginčuose tarp ES ir JAV, nes Vilnius laiko amerikiečius svarbiausiu savo saugumo garantu.

D. Grybauskaitė tvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi kartu su Vokietija dalyvauti „visų svarbiausių europinių sprendimų priėmimo procese“.

Ji sakė, kad Lietuvos ir Vokietijos požiūriai strateginiais Europos klausimais visiškai supranta.

„Šiandien europiniai iššūkiai yra labai platūs ir globalūs, tai yra ir tarptautinė prekyba, tai yra ir migracija, todėl esame pasirengę aktyviai kartu su Vokietija ir ES spręsti šiuos globalius iššūkius“, – teigė D. Grybauskaitė.

Vokietijos kanclerė dėkojo prezidentei už paramą.

„Miela Dalia, vykstančiose diskusijose dėl Europos tu esi labai svarbus asmuo ir aš tau noriu nuoširdžiai už tai padėkoti“, – sakė A. Merkel.

Ji teigė su D. Grybauskaite aptarsianti „pokalbius, kurie vyksta su JAV, ir kurie yra nelengvi“, taip pat migracijos iššūkius.

D. Grybauskaitė taip pat džiaugėsi, anot jos, ypatingais Lietuvos ir Vokietijos ryšiais.

„Vertinčiau, kad tai yra sėkmingiausias etapas mūsų dvišalių santykių istorijoje“, – sakė prezidentė.

Vokietija yra trečia didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje, jos investicijos siekia 1,1 mlrd. eurų.

Vokietija taip pat yra viena pagrindinių Lietuvos ginkluotės įsigijimų partnerių. Lietuva iš Vokietijos perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.

Pernai Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas, jam vadovauja Vokietija.

Lietuva siekia, kad šis vienetas būtų sustiprintas ir oro bei jūrų gynybos elementais.

„Aš ne tik dėkoju, bet aš didžiuojuosi, kad tarptautinis NATO batalionas Lietuvoje yra vadovaujamas Vokietijos karių ir kad šį sprendimą padarė tiesiogiai pati kanclerė“, – sakė D. Grybauskaitė.

Ji su A. Merkel vėliau penktadienį aplankys Vokietijos karius Rukloje.