Daivis Virbickas: Lietuvai trūksta inovatyvių sprendimų atsinaujinančios energetikos srityje
Lie­tu­vai pla­nuo­jant vys­ty­ti at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką, elek­tros per­da­vi­mo ope­ra­to­rės „Litg­rid“ va­do­vas Dai­vis Vir­bic­kas tei­gia, kad skir­ti lė­šų vien šiai ener­gi­jos rū­šiai ne­pa­kan­ka. Pa­sak jo, šiuo me­tu at­si­nau­ji­nan­ti ener­ge­ti­ka dėl su­bsi­di­jų vys­to­si ypač grei­tai, ta­čiau be­veik ne­ski­ria­ma dė­me­sio ino­va­ty­viems spren­di­mams, kaip kaup­ti per­tek­li­nę ener­gi­ją ba­te­ri­jo­se, kau­pik­liuo­se ar kitur

At­si­nau­ji­nan­ti ener­gi­ja, ga­mi­na­ma iš vė­jo ir sau­lės nė­ra sta­bi­li, ir jos ga­my­ba ban­guo­ja, pri­klau­so­mai nuo oro są­ly­gų. Anot D. Vir­bic­ko, no­rint sėk­min­gai vys­ty­ti šią ener­gi­jos rū­šį, tiek Lie­tu­va, tiek ir vi­sa Eu­ro­pa tu­rė­tų svars­ty­ti apie par­amą ener­gi­jos kau­pi­mo tech­no­lo­gi­joms.

Anot jo, iš­plė­to­jus ener­gi­ją kau­pian­čias tech­no­lo­gi­jas, Lie­tu­va taip pat ga­lė­tų spar­čiau vys­ty­ti at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką, nes jos plė­trą šiuo me­tu ri­bo­ja ne­pa­kan­ka­mi ne­pas­to­vios ener­gi­jos ba­lan­sa­vi­mo pa­jė­gu­mai.

– Pri­sta­ty­da­mas adek­va­tu­mo ana­li­zę sa­kė­te, kad iki 2025 me­tų Bal­ti­jos ša­ly­se pri­trūks 200 MW pir­mi­nio elek­tros re­zer­vo. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja po to pa­skel­bė, kad sieks di­des­nės ga­my­bos iš at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių. Ko­kią įta­ką tai da­rys re­zer­vo po­rei­kiui?

– Pa­ti stra­te­gi­ja sie­kia 2050 me­tus, adek­va­tu­mo ana­li­zė – 2032 me­tus, tad yra dar lai­ko tar­pas, bet iš pri­nci­po at­si­nau­ji­nan­tys šal­ti­niai yra ana­li­zė­je. (...) Kal­bant apie at­si­nau­ji­nan­čių vaid­me­nį il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je, tai po­ten­cia­lus ga­my­bos šal­ti­nis, tik iki šiol nie­ko ne­da­ro­ma, kad su­sit­var­ky­tu­me ar bent su­švel­nin­tu­me jų ne­pas­to­vu­mą. Tu­riu ome­ny­je, kad at­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai plė­to­ja­si la­bai grei­tai, o es­mi­nė to prie­žas­tis yra su­bsi­di­jos vi­so­je Eu­ro­po­je. O ino­va­ty­vioms tech­no­lo­gi­joms, kaip aku­mu­lia­to­riams, ba­te­ri­joms, ener­gi­jos kau­pik­liams, su­bsi­di­jos nė­ra adek­va­čios, ir tie vys­ty­mo­si grei­čiai iš­sis­ki­ria. Jei­gu ino­va­ty­vios tech­no­lo­gi­jos vys­ty­tų­si to­kiu grei­čiu, kaip at­si­nau­ji­nan­tys, tai tu­rė­tu­me pa­to­bu­lin­tą vė­jo tech­no­lo­gi­ją, ku­ri dau­giau ga­mi­na, ir tu­rė­tu­me pa­to­bu­lin­tą kau­pik­lį, ku­ris pui­kiai su­sit­var­ko su vė­jo svy­ra­vi­mu.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ener­gi­jos kau­pik­liai są­ly­gi­nai sto­vi vie­to­je pa­gal tai, kaip skver­bia­si at­si­nau­ji­nan­tys šal­ti­niai, tai jei su­bsi­di­jas pa­vyk­tų su­vie­no­din­ti, si­tua­ci­ja keis­tų­si. Ne­ži­nau, ar Lie­tu­va ga­lė­tų tap­ti pio­nie­rie, bet mes tu­ri­me po­ten­cia­lą: tu­ri­me sme­ge­nis, tu­ri­me žmo­nių.

– Ta­čiau kai Lie­tu­vo­je kal­ba­me apie at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos ba­lan­sa­vi­mą, kal­ba­me apie du­ji­nes ir hid­roa­ku­mu­lia­ci­nes elek­tri­nes, o ba­te­ri­jas ir kau­pik­lius pa­lie­ka­me to­li­mai pers­pek­ty­vai, ti­kė­da­mie­si, kad tech­no­lo­gi­jas su­kurs di­de­lės Va­ka­rų ša­lys. Jūs siū­lo­te in­ves­tuo­ti į to­kių tech­no­lo­gi­jų plė­trą Lie­tu­vo­je?

– Lie­tu­vo­je in­ves­tuo­ti ne­už­teks, rei­kė­tų tai da­ry­ti vi­so­je Eu­ro­po­je, nes tos di­džio­sios ša­lys, di­džio­sios kor­po­ra­ci­jos vai­di­na ly­de­riau­jan­tį vaid­me­nį, bet kaž­ko­kias ini­cia­ty­vas kel­ti Lie­tu­vo­je, gal­būt par­ody­ti pa­vyz­dį, ko­dėl gi ne? Yra mil­ži­niš­kas po­ten­cia­las ži­nių ir žmo­nių, ku­rie to­mis ga­li­my­bė­mis ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti. Du­ji­nės ir hid­roa­ku­mu­lia­ci­nės elek­tri­nės yra la­bai ge­ras bū­das, net, sa­ky­čiau, tra­di­ci­nis bū­das, bet su­in­te­re­suo­tos yra ke­lios įmo­nės ir gru­pė žmo­nių, ku­rie tas tech­no­lo­gi­jas ga­li nau­do­ti ir vys­ty­ti. Bet jei­gu tech­no­lo­gi­jos bū­tų su­bsi­di­juo­ja­mos, tai yra mil­ži­niš­kas po­ten­cia­las įvai­rių re­sur­sų, ku­rie ga­li prie to pri­si­dė­ti. Su­kur­ti ba­te­ri­ją ir ją iš­ban­dy­ti kai­nuo­ja.

– Tai jūs kal­ba­te apie su­bsi­di­jas ba­lan­sa­vi­mui?

– Su­bsi­di­jas ino­va­ty­vioms tech­no­lo­gi­joms. Ki­tas bū­das yra at­si­kra­ty­ti su­bsi­di­jų vi­siš­kai – nei at­si­nau­ji­nan­tiems, nei ino­va­ci­joms, nie­kam. Tuo­met pa­ti rin­ka su­ge­ne­ruos tą su­bsi­di­ją, tai yra pats tva­riau­sias bū­das, bet, kiek su­pran­tu iš lie­tu­viš­kos ir eu­ro­pi­nės stra­te­gi­jos, ne­ma­nau, kad su­bsi­di­ja bus pa­nai­kin­ta.

– Ta­čiau at­si­nau­ji­nan­ti ener­ge­ti­ka Lie­tu­vo­je ne­ga­li plės­tis iki be­ga­ly­bės, nes prie tink­lo ga­li­ma pri­jung­ti tik tam ti­krą kie­kį jė­gai­nių.

– Yra du fak­to­riai: lai­do sto­ris ir re­zer­vo ga­li­my­bės. Tai lai­do sto­ris yra ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nis nei da­bar tu­ri­me re­zer­vo ga­li­my­bių, bet jei­gu tu­rė­tu­me ino­va­ty­vius spren­di­mus dėl re­zer­vo, tuo­met ga­li­my­bės iš­sip­lės­tų. Jei­gu vė­jo ener­gi­ja ne­svy­ruo­tų taip, o ją aku­mu­liuo­tų ba­te­ri­jos, gal­būt tuo­met at­si­rem­tu­me į tink­lo ga­li­my­bes. KTU ver­ti­ni­mu, 1000 MW iš es­mės ne­tu­rė­tų prob­le­mų pri­jun­gi­mui. Ta­čiau re­zer­vas šiuo me­tu – vis­kas, 500 MW vė­jo kvo­ta jau uti­li­za­vo vi­są ga­li­mą re­zer­vą.

– „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­ba“ sa­ko, kad dėl penk­to­jo Kruo­nio hid­roa­ku­mu­lia­ci­nės elek­tri­nės ag­re­ga­to, ku­ris bū­tų nau­do­ja­mas ir at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos ba­lan­sa­vi­mui, sta­ty­bos ap­sisp­ręs, kai iš per­da­vi­mo ope­ra­to­rių su­lauks tech­ni­nių są­ly­gų. Ka­da to ga­li­ma ti­kė­tis?

– Lei­džiu sau spė­ti, kad tech­ni­nes są­ly­gas jie ti­krai ga­li ne­sun­kiai nu­spė­ti, nes tai yra pui­kiai ži­no­ma iš tink­lo ko­dek­so ir tai­syk­lių. Ta­čiau ko ti­krai nė­ra ir ko bet koks ga­min­to­jas pa­grįs­tai lau­kia – tai yra rin­kos są­ly­gos. Kaip už tai bus at­sis­kai­to­ma, koks tai ga­li bū­ti vers­lo mo­de­lis – tai sis­te­mi­nių pa­slau­gų rin­ką Lie­tu­vo­je ti­krai rei­kia dar iš­vys­ty­ti, ji yra vi­siš­kai kū­di­kys­tės sta­di­jo­je. Toks pir­mi­nis re­gu­lia­vi­mas is­to­riš­kai iš Ry­tų – nė­ra rin­kos. An­tri­nio re­gu­lia­vi­mo rin­ką jau yra, ne­se­niai ją pa­to­bu­li­no­me Bal­ti­jos ša­ly­se, ta­čiau ją dar rei­kia to­bu­lin­ti. Tre­ti­nis re­zer­vas – per­nai tu­rė­jo­me auk­cio­nus, šie­met vyks­ta par­uo­šia­mie­ji dar­bai, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad vėl bus auk­cio­nai. Tai yra to­kie frag­men­tai, ku­riuos iš­to­bu­li­nus ga­li­ma bū­tų su­kur­ti nor­ma­lią, il­ga­lai­kiš­kai prog­no­zuo­ja­mą sis­te­mi­nių pa­slau­gų rin­ką, ta­da bū­tų ga­min­to­jams aiš­ku, ką jie ga­li gau­ti, ne tik iš jų rei­ka­lau­ti, kad sta­tyk, da­ryk.

– Kal­bant apie su­bsi­di­jas ino­va­ci­joms, tiek aps­kri­tai pa­nai­ki­nus rė­mi­mą at­si­nau­ji­nan­čiai ener­gi­jai, tiek su­bsi­di­juo­jant ino­va­ty­vius spren­di­mus, trum­puo­ju lai­ko­tar­piu kai­nos var­to­to­jams iš­aug­tų. Tai tur­būt yra vie­na pa­grin­di­nių prob­le­mų – var­to­to­jas ga­lų ga­le tu­rė­tų su­mo­kė­ti dau­giau.

– Tai nė­ra leng­vi spren­di­mai. Jei­gu pa­lei­di vi­sus į rin­ką, kai­na pa­ki­lo ir nie­kas ne­puls in­ves­tuo­ti, nes gal ki­tą die­ną kai­na nu­kris. Tai­gi, tu­ri su­si­for­muo­ti lū­kes­tis. Jei­gu Vy­riau­sy­bė pri­ima spren­di­mą skir­ti su­bsi­di­jas ir tai var­to­to­jams da­ro įta­ką per ta­ri­fą, tai tos in­ves­ti­ci­jos yra kaip ir vi­sos – iš pra­džių rei­kia su­mo­kė­ti, kad vė­liau nu­raš­ky­tum tuos vai­sius. Taip, tai yra skaus­min­ga, ta­čiau iš ki­tos pu­sės – rei­kia daug dirb­ti edu­ka­ci­nė­je da­ly­je. Rei­kia aiš­kin­ti, ko sie­ki ir ko­dėl sie­ki. (...)

Aps­kri­tai ener­ge­ti­ka ga­li pa­suk­ti ne­bū­ti­nai cen­tra­li­zuo­tu ke­liu, mū­sų var­to­to­jai kuo dau­giau no­ri pa­si­ga­min­ti pa­tys, bent jau da­lį sa­vo var­to­ji­mo port­fe­lio. Jiems kuo to­liau, tuo la­biau tink­las rei­ka­lin­gas kaip re­zer­vas, o ne kaip ba­zi­nis tie­kė­jas ir dėl to tink­lams rei­kės stip­riai pa­si­keis­ti. Tink­las pa­si­da­rys dau­giau kaip re­zer­vi­nės ga­lios tie­kė­jas, o ne ener­gi­jos tie­kė­jas, kaip da­bar. Ir tie Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos tiks­lai 2050 me­tais ga­li bū­ti pa­siek­ti di­džią­ja ar­ba bent di­de­le da­li­mi ne­bū­ti­nai per di­de­lius pro­jek­tus, kaip jū­ros vė­jo jė­gai­nės, bet per daug ma­žų.

– Tai jūs ti­ki­te ga­mi­nan­čių var­to­to­jų pers­pek­ty­vo­mis?

– Čia net ne­abe­jo­ti­na. Pa­si­žiū­rė­ki­me šil­dy­mo evo­liu­ci­ją – iš pra­džių bu­vo cen­tra­li­zuo­tas šil­dy­mas, da­bar cen­tra­li­zuo­tą šil­dy­mą tu­ri tie, ku­riems pa­si­rin­ki­mas bu­vo komp­li­kuo­tas. Nau­jos in­ves­ti­ci­jos: du­ji­nis, geo­ter­mi­nis, elek­tri­nis šil­dy­mas ne­bū­ti­nai cen­tra­li­zuo­tas, tad ma­nau, kad taip spar­čiai pin­gant sau­lės elek­tri­nėms – mes kol kas ste­bi­mės, kad įsi­ren­gęs būs­tą ar pa­sta­tęs ga­myk­lą įsi­ren­gia sau­lės elek­tri­nę – vis­kas ap­si­vers ir vi­si ste­bė­sis jei ne­pa­sis­ta­ty­si sau­lės elek­tri­nės.

– Šiuo me­tu „Litg­rid“ įgy­ven­di­na du di­de­lius pro­jek­tus. Ig­na­li­nos AE pa­sto­tės re­kons­truk­ci­jos bei elek­tros li­ni­jos tarp Vil­niaus ir Lie­tu­vos elek­tri­nės stip­ri­ni­mo pro­jek­tus. At­siž­vel­giant į tai, kad tie­siant „Lit­Pol Link“ ir „Nord­Balt“ li­ni­jas, lai­kas spau­dė, kaip pla­nuo­ja­te spė­ti su nau­jais pro­jek­tais?

– Dėl pa­čių pir­ki­mų, tai ne­abe­jo­ti­nai vie­ni di­džiau­sių vyk­do­mų pir­ki­mų pa­sku­ti­nius lai­ko­tar­pius, ne­skai­čiuo­jant „Nord­Balt“ ir „Lit­Pol Link“, tai ski­ria­me di­de­lį dė­me­sį, kad bū­tų kuo ge­res­nė kai­na, kuo stip­res­ni ran­go­vai at­ei­tų. Ple­čia­me, kiek ga­li­me, ra­tą po­ten­cia­lių tie­kė­jų, bet plės­da­mi jį taip pat rei­ka­lau­ja­me, kad įmo­nės bū­tų pa­jė­gios. Ti­ki­mės, kad at­eis stip­rūs ran­go­vai, pa­jė­gūs ir tai leis už­ti­krin­ti pro­jek­tą lai­ku.

– Tuo me­tu, kai vy­ko „Lit­Pol Link“ sta­ty­bos ir rei­kė­jo perp­ro­jek­tuo­ti iš nau­jo da­lį at­ra­mų, stre­so pro­jek­te bu­vo daug. Tai ar šio stre­so ir šiuo­se pro­jek­tuo­se ga­li­ma ti­kė­tis?

– Mes juo­kau­ja­me, kad tink­le tu­ri bū­ti įtam­pa, nes ki­taip tink­las ne­veik­tų. Kai kas tai pri­si­tai­ko, kad aps­kri­tai įtam­pa tu­ri bū­ti. Su­tin­ku, kad „Nord­Balt“ ir „Lit­Pol Link“ pro­jek­tuo­se bu­vo daug iš­šū­kių, ta­čiau pa­siž­val­gy­ki­me ap­link. Tie pa­tys šve­dai da­ro „South West Link“, be­rods, jau dve­jus me­tus vė­luo­ja. Tai yra nor­ma­lu, kad to­kie pro­jek­tai tu­ri la­bai daug iš­šū­kių, net, sa­ky­čiau, nor­ma­lu, kad vė­luo­ja, nes kai mes lan­ko­mės įvai­rio­se kon­fe­ren­ci­jo­se, mū­sų „Lit­Pol Link“ ir „Nord­Balt“ lai­ku įgy­ven­din­tus pro­jek­tus pri­sta­to kaip pa­vyz­dį ir ne­ei­li­nį įvy­kį.

– Ig­na­li­nos AE pa­sto­tės pro­jek­tas yra pa­skelb­tas vals­ty­bei svar­biu, kuo jis toks ypa­tin­gas, kad jam ski­ria­ma tiek dė­me­sio?

– Jei pra­dė­ti nuo sinch­ro­ni­za­ci­jos, jis yra pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja ir ten rei­kia par­uoš­ti tink­lą. Skirs­tyk­la yra su­pro­jek­tuo­ta kaip da­lis bu­vu­sio So­vie­tų są­jun­gos tink­lo ir ji per­si­py­nu­si su Bal­ta­ru­si­ja. Tai mes no­ri­me at­pai­nio­ti tą, kad pa­si­ruoš­tu­me bū­si­mam at­jun­gi­mui, bet ne­įlen­dant į tran­zi­tą iš Lat­vi­jos į Lie­tu­vą. Ki­ta prie­žas­tis – Ig­na­li­nos at­omi­nė elek­tri­nė ne­be­vei­kia ir ten to­kios pa­sto­tės ne­be­rei­kia – ji yra mil­ži­niš­ko dy­džio, pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­niu po­rei­kiu, tai ją rei­kia stip­riai su­ma­žin­ti ir per­kel­ti pa­sto­tės įren­gi­nius ir svar­bą ar­čiau var­to­ji­mo – į Ute­ną. Tai Ute­nos pa­sto­tė bus re­kons­truo­ja­ma ir jos svar­ba kils, o Ig­na­li­nos pa­sto­tė­je vie­nas di­de­lis var­to­to­jas bus bran­duo­li­nių at­lie­kų sau­gyk­la, jai bus už­ti­krin­tas aukš­čiau­sias pa­ti­ki­mu­mas, o dau­giau ten lie­ka tran­zi­tas. Be to, su­ma­žės jos eksp­loa­ta­ci­ja – da­bar Ig­na­li­nos pa­sto­tei kaip di­džiau­siai ir la­bai se­nai iš­lei­džia­me apie 700 tūkst. eu­rų per me­tus, tai apie 12 kar­tų su­ma­žės eksp­loa­ta­ci­jos kaš­tai.