Dainius Pūras: nuo ko turi išsiblaivyti Lietuva
Psi­chia­tras Dai­nius Pū­ras tei­gė ne­sąs ti­kras, ar ko nors iš es­mės pa­siek­si­me, kai vie­na ran­ka ma­ži­na­ma ga­li­my­bė įsi­gy­ti al­ko­ho­lio, o ki­ta ran­ka tę­sia­mos lais­vės bei at­sa­ko­my­bės du­si­ni­mo tra­di­ci­jos, kad tik ne­užaug­tų lais­vų ir at­sa­kin­gų pi­lie­čių kar­ta.

D. Pū­ras tei­gė ie­čių lau­žy­mą dėl al­ko­ho­lio po­li­ti­kos ste­bė­jęs su tam ti­kru nu­si­vy­li­mu. Mat ko­vo­jan­čių pu­sių po­zi­ci­jos bu­vo per daug vien­pu­sės. „Ne taip tu­rė­tų bū­ti svars­to­mi ir pri­ima­mi su vi­suo­me­nės svei­ka­ta su­si­ję po­li­ti­niai spren­di­mai“, – įsi­ti­ki­nęs ži­no­mas psi­chia­tras.

D. Pū­ras ma­no, kad jo po­žiū­ris ga­li ne­pa­tik­ti nei al­ko­ho­lio drau­di­mų ša­li­nin­kams iš Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) ir jų bend­ra­min­čiams, nei kri­ti­kams.

„Tie, ku­rie kri­ti­kuo­ja mi­nis­tro A. Ve­ry­gos ir LVŽS po­zi­ci­ją, la­biau­siai at­akuo­ja tą ak­cen­tą, ku­ris ir yra be­ne vie­nin­te­lis stip­rus ele­men­tas LVŽS po­zi­ci­jo­je ir svei­ka­tos po­li­ti­ko­je. Prie­ina­mu­mo prie al­ko­ho­lio ma­ži­ni­mas ne­abe­jo­ti­nai yra vie­na iš svar­bių prie­mo­nių ma­ži­nant gir­ta­vi­mo ir al­ko­ho­liz­mo pa­pli­ti­mą ir jų ne­igia­mą po­vei­kį vi­suo­me­nės svei­ka­tai, – įsi­ti­ki­nęs psi­chia­tras. – Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PDS) po­zi­ci­ja yra taip pat vie­na­reikš­mė šiuo po­žiū­riu. Ji nė­ra iš pirš­to lauž­ta, tai po­zi­ci­ja, ku­ri at­si­ran­da tik esant įti­ki­na­miems moks­lo fak­tams ir esant kon­sen­su­sui tarp eks­per­tų.“

Me­di­kas ma­no, kad jei jau Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je vyks­ta idė­jų ko­va, ji tu­rė­tų bū­ti ne dėl to, o dėl rim­tes­nio da­ly­ko – ko­kia­me ki­tų val­džios spren­di­mų kon­teks­te bus ma­ži­na­mas prie­ina­mu­mas prie al­ko­ho­lio. Pa­sak D. Pū­ro, kad jei jau vi­suo­me­nei pri­sta­to­ma PSO po­zi­ci­ja ir ge­ro­ji Šiau­rės ša­lių pra­kti­ka dėl al­ko­ho­lio prie­ina­mu­mo, gal rei­kė­tų pe­rim­ti tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas ir Šiau­rės ša­lių ge­rą­sias pra­kti­kas ir ki­to­se su vi­suo­me­nės svei­ka­ta su­si­ju­sio­se sri­ty­je.

„Juk vi­suo­me­nės svei­ka­tą, tiek fi­zi­nę, tiek – ir ypač dva­si­nę – vei­kia dar daug veiks­nių, – so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ sa­vo nuo­mo­nę dės­tė psi­chia­tras. – Ko­kias ki­tas prie­mo­nes siū­lo da­bar val­dan­tys Lie­tu­vą po­li­ti­kai vi­suo­me­nės dva­si­nei svei­ka­tai, psi­cho­lo­gi­niam at­spa­ru­mui stip­rin­ti? Ką ga­li pa­siū­ly­ti da­bar ar bent ar­ti­mo­je at­ei­ty­je vai­kams, pa­aug­liams, jau­nuo­liams, pa­ti­rian­tiems emo­ci­nių ar el­ge­sio prob­le­mų, vie­toj „ner­vų gy­dy­mo“ ar „už­si­mir­ši­mo“ al­ko­ho­liu ir nar­ko­ti­kais? Lan­ky­tis val­diš­ko­je Lie­tu­vos psi­chi­kos svei­ka­tos sis­te­mo­je ir ten gy­dy­tis psi­cho­tro­pi­niais vais­tais? Ko­dėl at­kak­liai ko­vo­jant al­ko­ho­lio pa­siū­los fron­te, at­si­sa­ko­ma pra­dė­ti es­mi­nes per­mai­nas, kad bū­tų ma­ži­na­ma di­džiu­lė al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pa­klau­sa? Ne­jau­gi ir ki­tos lie­tu­vių kar­tos bus to­kios pa­čios emo­ciš­kai ne­raš­tin­gos kaip ir da­bar­ti­niai su­au­gu­sie­ji, taip ir ne­sup­ran­tan­tys, kaip svar­bu yra pa­žin­ti bei tu­rė­ti ga­li­my­bę gy­dy­ti sa­vo jaus­mus ir su­tri­ku­sius tar­pu­sa­vio san­ty­kius, kad ne tab­le­tėms ar psi­chia­tri­jos li­go­ni­nė­mis tai rei­kia da­ry­ti? Ne­jau­gi ir to­liau svei­ka­tos sis­te­mos val­di­nin­kai aiš­kins, kad emo­ci­nės svei­ka­tos prob­le­mas ši vals­ty­bė ap­sisp­ren­du­si spręs­ti tik še­riant žmo­nes psi­cho­tro­pi­niais vais­tais ir juos gul­di­nė­jant psi­chia­tri­jos li­go­ni­nė­se? Kas ir ka­da pra­dės spręs­ti ši­tą na­cio­na­li­nės tra­ge­di­jos mąs­to spra­gą?“

Pa­si­rin­ko vie­ną prob­le­mą ir už­si­mer­kė prieš kitas

D. Pū­ras klau­sė, ar ga­li­ma ti­kė­tis dva­siš­kai ir fi­ziš­kai svei­kos vi­suo­me­nės, jei drau­džia­mas ti­kra­sis ly­ti­nis švie­ti­mas mo­kyk­lo­se? Jei ren­gia­ma­si įsta­ty­mų pa­tai­soms, ku­rios kė­sin­sis į mo­te­rų tei­ses ir vai­kų tei­ses, rū­šiuos šei­mas į tas, ku­rios tu­rės tei­sę va­din­tis šei­ma, ir tas, ku­rios ne­tu­rės to­kios tei­sės. Jei at­si­sa­ko­ma įgy­ven­din­ti daug ki­tų Jung­ti­nių Tau­tų (taip pat ir PSO), Eu­ro­pos Są­jun­gos re­ko­men­da­ci­jų, su­si­ju­sių su svei­kų ver­ty­bių die­gi­mu vi­suo­me­nė­je?

Psi­chia­tro nuo­mo­ne, bū­tų ko­rek­tiš­ka, jei mi­nis­tras pa­si­telk­tų ne tik PSO eks­per­tą al­ko­ho­lio po­li­ti­kos sri­ty­je, bet ir dar daug tarp­tau­ti­nių eks­per­tų, ku­rie pa­aiš­kin­tų, kad ta pa­ti Lie­tu­vos val­džia ren­ka­si prie­mo­nes, prieš­ta­rau­jan­čias pa­ma­ti­niams žmo­gaus tei­sių pri­nci­pams ir šiuo­lai­ki­niams vi­suo­me­nės svei­ka­tos pri­nci­pams.

Dai­nius Pū­ras: „Jei no­ri­ma Lie­tu­vo­je skleis­ti Nai­sių mo­de­lį ir jei pa­aiš­kė­tų, kad čia yra šio pla­no pir­mo­ji da­lis, ši­taip ne­su­kur­si­me kles­tin­čios vals­ty­bės ir svei­kos lais­vų bei at­sa­kin­gų pi­lie­čių vi­suo­me­nės.“

„Lie­tu­vos psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma, užuot gy­džiu­si žmo­nių su­tri­ku­sius jaus­mus ir dar la­biau su­tri­ku­sius jų tar­pu­sa­vio san­ty­kius, yra, švel­niai ta­riant, la­bai ne­veiks­min­ga, o jei rim­čiau, tai vei­kia prieš­in­ga kryp­ti­mi, – tei­gė D. Pū­ras. – Veik­da­ma pa­se­nu­siais vul­ga­rios bio­lo­gi­nės psi­chia­tri­jos me­to­dais, ji ska­ti­na tos sis­te­mos var­to­to­jų be­jė­gys­tę ne ma­žiau, kaip gir­ta­vi­mas, ir taip gi­li­na, o ne spren­džia psi­chi­kos svei­ka­tos prob­le­mas. Kaip ki­taip, jei ne ab­sur­diš­ka pa­va­din­ti sis­te­mą, ku­ri kiek­vie­nu dva­si­nės kri­zės at­ve­ju te­ga­li pa­siū­ly­ti vai­kui, pa­aug­liui, su­au­gu­siam psi­cho­tro­pi­nio vais­to re­cep­tą ar­ba psi­chia­tri­jos li­go­ni­nę? Ko­dėl iki šiol vi­si at­ėję į val­džią, at­si­sa­ko bent kiek kri­tiš­kai pa­žvelg­ti į šią sis­te­mą ir im­tis per­mai­nų?“

Pa­sak psi­chia­tro, pa­sta­ruo­ju me­tu jis ne kar­tą gir­dė­jo opo­nen­tų džiū­ga­vi­mą, kad mi­nis­tras pa­si­rin­ko tei­sin­gą kryp­tį. Opo­nen­tais jis va­di­no tuos ko­le­gas me­di­kus ir svei­ka­tos val­di­nin­kus, ku­rie la­bai bi­jo per­mai­nų svei­ka­tos sis­te­mo­je.

„Sis­te­mo­je per­mai­nų ne­rei­kia, sis­te­ma vei­kia pui­kiai, rei­kia tik ko­vo­ti su al­ko­ho­liu ir ne­be­bus Lie­tu­vo­je nei psi­chi­kos su­tri­ki­mų, nei sa­vi­žu­dy­bių, nei vai­kų su rai­dos ar el­ge­sio su­tri­ki­mais – vi­sas šias prob­le­mas esą su­ke­lia gir­ta­vi­mas, ir su­ma­ži­nus prie­ina­mu­mą prie al­ko­ho­lio, šias prob­le­mas sėk­min­gai iš­sprę­si­me! Gal mi­nis­tras taip ir ne­gal­vo­ja, bet sis­te­ma taip iš­gir­do. Svei­ka­tos sis­te­mai la­bai svar­bu iš­lik­ti ydin­gai ir ne­skaid­riai, tad stag­nuo­jan­čios sis­te­mos at­sto­vų pu­sė­je šven­čia­ma per­ga­lė, val­džio­je esan­tiems pa­si­rin­kus vie­ną prob­le­mą ir už­si­mer­kus prieš ki­tas“, – kri­tiš­kai ver­ti­no D. Pū­ras.

„Du­si­ni­mo tradicijos“

Psi­chia­tro tei­gi­mu, jis gir­di ir ko­le­gų – bend­ra­min­čių bal­sus, ku­rie sa­ko – na, bet pa­da­ry­ki­me bent jau tai, ką siū­lo mi­nis­tras, juk prie­mo­nė tei­sin­ga, su­ma­žin­ki­me prie­ina­mu­mą prie al­ko­ho­lio, o po to jau ten žiū­rė­si­me, ką da­ry­ti su ki­tais da­ly­kais, ku­rie le­mia vi­suo­me­nės svei­ka­tą.

„Ne­su ti­kras, kad taip ką nors iš es­mės pa­siek­si­me, kai vie­na ran­ka ma­ži­na­ma ga­li­my­bė įsi­gy­ti al­ko­ho­lio, o ki­ta ran­ka tę­sia­mos lais­vės ir at­sa­ko­my­bės du­si­ni­mo tra­di­ci­jos, kad tik ne­užaug­tų lais­vų ir at­sa­kin­gų pi­lie­čių kar­ta“, – abe­jo­ja D. Pū­ras.

Pa­sak psi­chia­tro, ka­dan­gi jau da­bar aiš­ku, kad ši­ta val­džia prieš­in­sis dau­ge­liui tarp­tau­ti­nių re­ko­men­da­ci­jų ki­to­je, pa­klau­sos ma­ži­ni­mo pu­sė­je, gal to­dėl ir bu­vo nu­spręs­ta ypa­tin­gai daug prie­mo­nių su­telk­ti „a­ti­dir­bant“ pa­siū­los ma­ži­ni­mo pu­sė­je. O tai ir yra rim­tas ne­pai­sy­mas svar­bių svei­ka­tos po­li­ti­kos pri­nci­pų.

D. Pū­ras tei­gė ie­čių lau­žy­mą dėl al­ko­ho­lio po­li­ti­kos ste­bė­jęs su tam ti­kru nu­si­vy­li­mu. Mat ko­vo­jan­čių pu­sių po­zi­ci­jos bu­vo per daug vien­pu­sės.

„Svei­ka­tos po­li­ti­ka tu­ri bū­ti ne vien­pu­sė, ji pri­va­lo apim­ti daug prie­mo­nių, ku­rios tar­pu­sa­vy­je „ne­sip­jau­tų“. To­dėl ir siū­lau – jei jau no­ri­me gy­ven­ti kaip skan­di­na­vai, nu­sto­ki­me vi­sų pir­ma šai­py­tis iš pa­ma­ti­nių ver­ty­bių, žmo­gaus tei­sių ir lais­vių, kaip jie se­niai pa­da­rė. Su­da­ry­ki­me bent jau mi­ni­ma­lias są­ly­gas vai­kams ir pa­aug­liams vi­sa­pu­siš­kai svei­kai vys­ty­tis (na­mų dar­bai se­niai lau­kia!), o ne vien „kra­ne­lius už­su­ki­me“. Jei no­ri­me bū­ti svei­ka vi­suo­me­ne, tai įgy­ven­din­ki­me ne tik PSO re­ko­men­da­ci­jas dėl al­ko­ho­lio prie­ina­mu­mo ma­ži­ni­mo, bet ir dar ke­lias­de­šimt JT ir PSO re­ko­men­da­ci­jų, ku­rių Lie­tu­va ir ši val­džia ne­no­ri iš­girs­ti“, – siū­lo D. Pū­ras.

Tu­ri­me mo­ky­ti gy­ven­ti laisvėje

Me­di­kas tei­gė, kad jei ma­ži­nant prie­ina­mu­mą prie al­ko­ho­lio, ša­lia veiks tų pa­čių po­li­ti­nių jė­gų ska­ti­na­mos ini­cia­ty­vos, ku­rios prieš­ta­rau­ja šiuo­lai­ki­niams svei­ka­tos moks­lų ir žmo­gaus tei­sių pri­nci­pams, trik­do svei­ką psi­cho­lo­gi­nę ir so­cia­li­nę vai­kų rai­dą, ska­ti­na sa­vi­žu­dy­bes ir emig­ra­ci­ją – per ne­pa­gar­bą žmo­gaus tei­sėms ir lais­vėms – su­nku ti­kė­tis efek­to, jei jau rim­tai kal­ba­ma apie vi­suo­me­nės svei­ka­tą, fi­zi­nę ir dva­si­nę.

D. Pū­ro nuo­mo­ne, tu­ri­me kan­triai ir nuo­sek­liai vie­nas ki­tą, ypač vai­kus ir jau­ni­mą mo­ky­ti gy­ven­ti lais­vė­je, kad jie tu­rė­tų at­sa­kin­go gy­ve­ni­mo lais­vė­je įgū­džius. Tam yra bū­dų, ku­rie ne­su­lau­kia po­li­ti­kų dė­me­sio. Tai svar­biau, ne­gu ką nors im­ti ir užd­raus­ti. Ir nors prie­ina­mu­mą prie al­ko­ho­lio rei­kia ma­žin­ti, tai ne­tu­rė­tų bū­ti pats svar­biau­sias ak­cen­tas, ku­riant svei­ką vi­suo­me­nę.

„Jei no­ri­ma Lie­tu­vo­je skleis­ti Nai­sių mo­de­lį ir jei pa­aiš­kė­tų, kad čia yra šio pla­no pir­mo­ji da­lis, ši­taip ne­su­kur­si­me kles­tin­čios vals­ty­bės ir svei­kos lais­vų bei at­sa­kin­gų pi­lie­čių vi­suo­me­nės. Lie­tu­va tu­ri iš­sib­lai­vy­ti ne tik nuo gir­ta­vi­mo, bet ir nuo nos­tal­gi­jos to­ta­li­ta­riz­mui ir au­to­ri­ta­riz­mui“, – įsi­ti­ki­nęs D. Pū­ras.