Daina apie tris raides – be galo
Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pra­nckie­čio pa­stan­gos iš mir­ties taš­ko iš­ju­din­ti as­men­var­džių ra­šy­bą lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis do­ku­men­tuo­se reg­la­men­tuo­jan­čius pro­jek­tus ga­li bū­ti tuš­čios. Dėl strin­gan­čių eks­per­ti­nio ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­rų pri­im­ti šių tei­sės ak­tų per li­ku­sius ma­žiau nei dve­jus ka­den­ci­jos me­tus ga­li ir ne­pa­vyk­ti.

Po vizito kaimynėje Lenkijoje grįžtantys šalies vadovai tradiciškai prabyla apie būtinybę pagaliau išspręsti asmenvardžių rašybos lotyniškais rašmenimis problemą. Diskusijos šia tema Lietuvoje trunka daugiau kaip 10 metų, politikai siūlo vis naujus projektus, tačiau iki šiol visi jie tyliai „numirdavo“.

Varšuvoje šią savaitę viešėjęs V. Pranckietis taip pat pasižadėjo siekti, kad Seime pradėti svarstyti pavardžių rašybą asmens dokumentuose reglamentuojantys projektai judėtų į priekį. Jo žiniomis, šie projektai yra įstrigę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK), kuris neparengia sąlygų konkursui dėl jų ekspertizės skelbti.

TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė kalta nesijaučia. Jos požiūriu, teisės aktų svarstymo procedūras stabdo Seimo statute numatyta neracionali ekspertinio vertinimo tvarka. Todėl komiteto vadovė abejojo, ar minėtus projektus pavyks priimti per likusius porą kadencijos metų.

Išeities nemato

„Taip, neužsakome ekspertinio vertinimo. Kadangi opozicija nuolat užpuola ekspertus, juos tiesiog persekioja, tai net paskelbus konkursus niekas juose nedalyvauja. Taip yra įstrigę 6 ar 7 įstatymai. Gaila, kad Seimo pirmininkas to nežino. Tai tikrai didelė problema“, –“Lietuvos žinioms“ sakė A. Širinskienė. Ji teigė nematanti išeities iš susidariusios padėties. Anot komiteto vadovės, Konstitucinis Teismas (KT) šio klausimo vertinti nesiėmė, Seimo statuto pakeisti nepavyksta, o „terorizuojami ekspertai politikuoti nenori“.

Pasak A. Širinskienės, dėl šios priežasties ekspertinio vertinimo konkursas asmenvardžių rašymo dokumentuose projektams iš viso nebuvo skelbiamas, o Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados nepakanka.

2018 metų pabaigoje A. Širinskienė siūlė keisti Seimo statuto nuostatą ir nustatyti, kad teisės akto ekspertinis vertinimas būtų atliekamas tik tada, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių parlamentarų dauguma. Opozicija tokį pasiūlymą traktavo kaip pasikėsinimą į demokratines vertybes. Šiuo metu Statutas numato, kad teisę kreiptis dėl ekspertinio vertinimo atlikimo turi penktadalis parlamentarų, o ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų metu komitetuose ir posėdyje. KT, į kurį A. Širinskienė su grupe kolegų kreipėsi prašydami išaiškinti šią Statuto nuostatą, sausį prašymą grąžino. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad ekspertinis vertinimas yra viena priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti. KT pasigedo teisinių argumentų, kurie pagrįstų abejones dėl šios Statuto normos konstitucingumo.

Už ir prieš

Seimo vicepirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas, vienas projekto, pagal kurį siūloma leisti pavardžių rašybą lotyniškais rašmenimis pirmame paso puslapyje, autorių, dėl asmenvardžių projektų priėmimo nusiteikęs optimistiškiau. Jo požiūriu, jei ekspertai nenori atlikti vertinimo, nereikia jokios ekspertizės, juolab kad ji ne kartą buvo daroma, pirmiausia – VLKK. Be to, pasak parlamentaro, jau egzistuoja teismų praktika – jie pripažįsta mūsų piliečių moterų, ištekėjusių už užsieniečių, teisę rašyti pavardes originaliais rašmenimis.

„Tai yra politinės valios klausimas. Pastaruoju metu ją demonstruoja visi trys aukščiausi šalies vadovai, todėl, manau, sprendimą galima priimti“, – teigė G. Kirkilas. Jei vis dėlto nepavyktų, „paliksime įtampėlės židinį santykiuose su Lenkija“. G. Kirkilo nuomone, daugiau nei dešimtmetį diskutuojamą klausimą oponentai per daug sureikšmina. „Tai būtų europietiškas sprendimas“, – teigė Seimo vicepirmininkas.

Opozicijos atstovas konservatorius Audronius Ažubalis, pritariantis originaliai pavardžių rašybai tik antrame paso puslapyje, teigė nematantis jokios tragedijos, jei įstatymai, papildomai reglamentuojantys pavardžių rašybą lotyniškais rašmenimis, šią kadenciją nebus priimti. „Matau kitą tragediją – mūsų šalies vadovai, nors ir žino, kad nėra politinio sutarimo, žada tai, ką padaryti nėra įgalioti. Neištesėtas pažadas kompromituoja ne tik tą asmenį, bet ir pačią valstybę“, – dėstė A. Ažubalis. Pasak jo, Seime yra nemažai politikų, remiančių tą patį projektą kaip ir jis. „Juridiškai dėl pavardžių rašybos Lietuva nėra niekam įsipareigojusi, tai tik pažadai. 1994-ųjų Lietuvos ir Lenkijos gerų santykių ir bendradarbiavimo sutartis yra nepriekaištinga“, – priminė konservatorius.

Apie tai, kad Lenkija laukia, kol mūsų šalies parlamentas įstatymu įtvirtins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis, praėjusią savaitę per prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą užsiminė kaimyninės šalies vadovas Andrzejus Duda.

Ryški takoskyra

Seimui yra pateikti du pagrindiniai įstatymų projektai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Pagal vieną jų Lietuvos piliečio vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje, jeigu to norintis asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį. Tokią galimybę turėtų ir užsieniečio pavardę po santuokos perėmę lietuviai. Kitas projektas numato, kad vardas ir pavardė nelietuviškais rašmenimis turėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. Šį variantą, surinkę 70 tūkst. parašų, prieš kelerius metus parėmė visuomenininkai. Vyriausybė 2017-ųjų vasarą pritarė pirmajam projektui. Takoskyra tarp Seimo narių, pritariančių, kad pavardės paso pirmajame puslapyje būtų rašomos originaliai, su lotyniškomis raidėmis w, x, q, ir tam prieštaraujančiųjų yra didelė.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad tai būtų svarbu ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikų teigimu, taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes. Šiuo metu šalyje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prieš porą metų paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su w ar x, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.