D. Trumpo triumfas – iššūkis Lietuvai
Res­pub­li­ko­no Do­nal­do Trum­po sėk­mė Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pre­zi­den­to rin­ki­muo­se dau­ge­liui mū­sų ša­lies po­li­ti­kų ir po­li­to­lo­gų ta­po šal­tu du­šu. Ne­ti­pi­nis ga­lin­giau­sios pa­sau­lio vals­ty­bės va­do­vas – di­de­lis iš­šū­kis, bet ti­ki­ma­si, kad Ame­ri­kos po­li­ti­nė sis­te­ma ne­leis jam nu­vai­ruo­ti ša­lies pa­vo­jin­gu ke­liu.

JAV pre­zi­den­tu tap­sian­tis D. Trum­pas vi­są rin­ki­mų kam­pa­ni­ją lai­ky­tas Lie­tu­vai ma­žiau pa­lan­kiu po­li­ti­ku nei jo kon­ku­ren­tė Hil­la­ry Clin­ton. Jis ne kar­tą yra pa­žė­ręs mū­sų ša­ly­je su ne­ri­mu su­tik­tų par­eiš­ki­mų. Pa­vyz­džiui, kad pa­gal­vo­tų, ar gin­ti Bal­ti­jos ša­lis Ru­si­jos ag­re­si­jos at­ve­ju, ir tai da­ry­tų tik tuo­met, jei šios vals­ty­bės yra įvyk­džiu­sios sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus JAV.

Ti­ki­si, kad ne­at­suks nugaros

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar pa­svei­ki­no D. Trum­pą su per­ga­le. Ji pri­mi­nė, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos nuo­sek­liai rė­mė Lie­tu­vos lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę, o abie­jų ša­lių drau­gys­tę am­žiams įtvir­ti­no drą­si ir pri­nci­pin­ga JAV po­zi­ci­ja ne­pri­pa­žįs­tant Bal­ti­jos vals­ty­bių oku­pa­ci­jos. Pa­sak ša­lies va­do­vės, Lie­tu­va ti­ki­si, kad Ame­ri­ka ir to­liau bus tvir­čiau­sia bei ar­ti­miau­sia mū­sų vals­ty­bės są­jun­gi­nin­kė.

Sa­vo svei­ki­ni­mo laiš­ke D. Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, jog Lie­tu­va yra pa­si­ren­gu­si to­liau stip­rin­ti tran­sat­lan­ti­nius ry­šius tarp Eu­ro­pos ir JAV, kar­tu gin­ti de­mo­kra­ti­jos ir lais­vės pri­nci­pus, įgy­ven­din­ti abi­pu­siš­kai nau­din­gus pro­jek­tus eko­no­mi­kos, sau­gu­mo, ener­ge­ti­kos bei ki­to­se sri­ty­se, to­liau ak­ty­viai dirb­ti kar­tu tiek dvi­ša­liu ly­giu, re­mian­tis JAV ir Bal­ti­jos char­ti­ja, tiek Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­jo­je (NA­TO).

Anne Hall: "Turime tradiciją tęsti Amerikos politinę liniją po prezidento rinkimų. Ši tradicija taikoma ir užsienio politikai, įskaitant mūsų įsipareigojimą sąjungininkams ir NATO aljansui."vilnius.usembassy.gov nuotrauka

JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je An­ne Hall įsi­ti­ki­nu­si, kad D. Trum­pui ta­pus nau­juo­ju pre­zi­den­tu dvi­ša­liai mū­sų vals­ty­bių san­ty­kiai ne­si­keis ir iš­lai­kys po­zi­ty­vią di­na­mi­ką. „Ži­nau, kad daug lie­tu­vių no­ri su­pras­ti, ką Lie­tu­vai reiš­kia D. Trum­po bu­vi­mas pre­zi­den­tu. Aš įsi­ti­ki­nu­si, kad stip­ri mū­sų dvie­jų ša­lių drau­gys­tė, trun­kan­ti de­šimt­me­čius, ir to­liau kles­tės. Tu­ri­me tra­di­ci­ją tęs­ti Ame­ri­kos po­li­ti­nę li­ni­ją po pre­zi­den­to rin­ki­mų. Ši tra­di­ci­ja tai­ko­ma ir už­sie­nio po­li­ti­kai, įskai­tant dvi­ša­lę il­ga­lai­kę par­amą de­mo­kra­ti­nėms ins­ti­tu­ci­joms, mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mą są­jun­gi­nin­kams ir NA­TO al­jan­sui, eko­no­mi­nėms ga­li­my­bėms“, – pa­žy­mė­jo A. Hall.

Daug drau­gų res­pub­li­ko­nų gretose

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė, kad mū­sų ša­lis ger­bia JAV gy­ven­to­jų pa­si­rin­ki­mą ir pa­si­ren­gu­si to­liau bend­ra­dar­biau­ti. „Tu­ri­me pa­grin­do ti­kė­tis, kad tai bus to­kio­je pa­čio­je dva­sio­je, kaip bu­vo su­sik­los­tę de­šimt­me­čiais ir net il­giau: glau­dūs, tra­di­ci­niai, stra­te­gi­niai ry­šiai“, – vy­lė­si jis.

L. Lin­ke­vi­čiaus įsi­ti­ki­nęs, kad prie JAV vai­ro sto­jus D. Trum­pui ir nau­jai ad­mi­nis­tra­ci­jai bus svar­bių po­ky­čių. Kol kas dėl to už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras nu­si­tei­kęs ga­na op­ti­mis­tiš­kai. Anot jo, Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja mums la­bai ge­rai pa­žįs­ta­ma, jos na­riai vi­sa­da bu­vo di­de­li Lie­tu­vos drau­gai. „Jie ne­pa­si­kei­tė, užims po­zi­ci­jas ad­mi­nis­tra­ci­jo­je. Tai­gi jei­gu ir bus ko­kių nors po­ky­čių, re­vo­liu­ci­nių ar dra­ma­tiš­kų pa­si­kei­ti­mų ne­si­ti­kiu“, – aiš­ki­no jis.

Lie­tu­vai ir to­liau svar­būs kuo glau­des­ni tran­sat­lan­ti­niai ry­šiai. L. Lin­ke­vi­čius ti­ki­si, kad val­džios pa­si­kei­ti­mas JAV taps tam nau­ju im­pul­su. „Taip pat ti­kiuo­si, kas tra­di­ciš­kai bu­vo bū­din­ga JAV vyk­dant po­li­ti­ką, kad bus ver­ty­bi­nis po­žiū­ris“, – pa­brė­žė mi­nis­tras. Jis pri­dū­rė, kad pa­si­bai­gus rin­ki­mų kam­pa­ni­jai su skam­bio­mis kal­bo­mis at­eis at­sa­ko­my­bė ir kon­kre­tus dar­bas, pa­gal ku­rį bus ga­li­ma kon­kre­čiai ver­tin­ti si­tua­ci­ją.

Ne­de­mo­ni­zuo­ja D. Trumpo

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ma­no, kad ne­rei­kė­tų de­mo­ni­zuo­ti D. Trum­po. Po­li­ti­ko­je la­bai svar­bu per­so­na­li­jos, ta­čiau jos ne­gy­ve­na va­kuu­me. „To­dėl ma­nau, kad D. Trum­po trium­fas – joks ne nuo­spren­dis, kaip ki­ti sa­ko, o ga­li­my­bė ir įpa­rei­go­ji­mas skir­ti dar dau­giau dip­lo­ma­ti­nių pa­stan­gų Lie­tu­vos stra­te­gi­niams san­ty­kiams su JAV. Da­bar pats me­tas veik­ti, ko­ky­biš­kai pri­sta­ty­ti nau­ja­jai ad­mi­nis­tra­ci­jai šian­die­ni­nius iš­šū­kius mū­sų vals­ty­bei ir re­gio­nui. Jei­gu tu­ri­me tam ti­krą ne­ži­no­my­bės lau­ką, jį rei­kia pa­vers­ti į in­ten­sy­vų bend­ra­dar­bia­vi­mą“, – tei­gė jis.

A. Ažu­ba­lio nuo­mo­ne, nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas tu­rė­tų ne­dels­ti ir siųs­ti par­la­men­ti­nę de­le­ga­ci­ją į JAV Kong­re­są ir Se­na­tą. „Tu­ri va­žiuo­ti žmo­nės ir kal­bė­tis apie tai, kaip mes ma­to­me si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je, ap­link Lie­tu­vą, re­gio­ne, Eu­ro­po­je“, – ti­ki­no jis.

Svars­ty­da­mas, ko­kie ga­lė­tų bū­ti JAV san­ty­kiai su Se­no­jo že­my­no ša­li­mis pre­zi­den­tu ta­pus D. Trum­pui, A. Ažu­ba­lis pa­brė­žė, kad Eu­ro­pa tu­ri ap­si­kuop­ti. Kaip vie­ną pa­vyz­džių jis nu­ro­dė ga­li­mą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mą už­da­ry­ti pen­ke­rius me­tus vy­ku­sį ty­ri­mą dėl Ru­si­jos du­jų mil­ži­nės „Gazp­rom“ pikt­nau­džia­vi­mo mo­no­po­li­ne pa­dė­ti­mi Eu­ro­po­je, be to, ji lei­do šiai kom­pa­ni­jai iš­plės­ti sa­vo mo­no­po­lį pa­di­di­nant du­jų tie­ki­mą, kai tuo me­tu ame­ri­kie­čių bend­ro­vės „App­le“ rei­ka­lau­ja­ma grą­žin­ti 13 mlrd. eu­rų ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių. „Ma­nau, ame­ri­kie­čiai ma­to, kad pa­ti Eu­ro­pa nė­ra pri­nci­pin­ga ir to­le­ruo­ja Krem­liaus po­li­ti­ką, tuo pa­čiu me­tu šauk­da­ma ame­ri­kie­čiams: „Gin­kit mus.“ Eu­ro­pie­čiai tu­ri la­bai rim­tai su­si­mąs­ty­ti, nes jei­gu no­ri par­amos, plė­to­ti dia­lo­gą, tu­ri bū­ti jam pa­si­ren­gę“, – kal­bė­jo po­li­ti­kas.

Linas Linkevičius: "Respublikonų partijos nariai visada buvo dideli Lietuvos draugai. Tad jeigu ir bus kokių nors pokyčių, dramatiškų pasikeitimų nesitikiu."Alinos Ožič nuotrauka

Iner­ci­ja prieš ne­nus­pė­ja­mą elgesį

Tai, kad nau­juo­ju JAV pre­zi­den­tu iš­rink­tas D. Trum­pas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (TSPMI) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja do­cen­tė Mar­ga­ri­ta Še­šel­gy­tė ver­ti­na dve­jo­pai. Vie­na ver­tus, tai grės­min­gas sig­na­las, dar vie­nas veiks­nys, pri­si­de­dan­tis prie chao­tiš­kos si­tua­ci­jos pa­sau­ly­je. Iš ki­tos pu­sės, po­li­to­lo­gė įsi­ti­ki­nu­si, kad JAV po­li­ti­nė sis­te­ma tu­ri tam ti­krą iner­ci­ją, ku­rios ne­įma­no­ma grei­tai pa­nai­kin­ti. „Ži­no­me Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos ver­ty­bes, nuo­mo­nę tam ti­krais klau­si­mais, pa­vyz­džiui, dėl NA­TO svar­bos. Tai par­ti­ja, ku­ri re­mia sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jų stip­ri­ni­mą, di­des­nes iš­lai­das gy­ny­bai. Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja lai­mė­jo, už­si­ti­kri­no dau­gu­mą Se­na­te, Kong­re­se yra dau­gu­ma res­pub­li­ko­nų. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad yra daug ga­li­my­bių, jog par­ti­ja bus tas veiks­nys, ku­ris su­val­dys chao­są, po­ten­cia­liai ga­lin­tį kil­ti dėl ne­nus­pė­ja­mo pre­zi­den­to el­ge­sio, kad jį par­ti­jos na­riai tie­siog pa­pro­tins“, – sa­kė ji.

Pa­sak M. Še­šel­gy­tės, kol kas su­dė­tin­ga at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kaip kei­sis JAV už­sie­nio po­li­ti­ka, nes vis­kas pri­klau­sys nuo to, ko­kius žmo­nes D. Trum­pas pa­si­rinks pa­ta­rė­jais ar­ba į gy­ny­bos bei vals­ty­bės se­kre­to­rių par­ei­gas. Kol kas vie­šo­jo­je erd­vė­je mi­ni­mos ga­na pa­ty­ru­sių ir stip­rių as­me­ny­bių, Res­pub­li­ko­nų par­ti­jo­je tu­rin­čių ne­blo­gą re­pu­ta­ci­ją, pa­var­dės. Po­li­to­lo­gės tei­gi­mu, jei šie žmo­nės for­muo­tų JAV sau­gu­mo po­li­ti­ką, ga­li­ma ti­kė­tis, kad ji ne­bū­tų vi­siš­kai chao­tiš­ka ir ne­prog­no­zuo­ja­ma. „Su prie­lai­da, kad D. Trum­pas iš tie­sų klau­sys to, ką sa­ko pa­ta­rė­jai. Ne­klau­sy­mo ga­li­my­bės to­kio­je di­de­lė­je vals­ty­bė­je kaip JAV ir­gi nė­ra la­bai di­de­lės, nes kiek­vie­nam spren­di­mui pri­im­ti rei­ka­lin­ga me­džia­ga, tam ti­kros dis­ku­si­jos. Tu­rint min­ty­je, kad D. Trum­pas nė­ra la­bai pa­si­kaus­tęs tiek už­sie­nio, tiek sau­gu­mo po­li­ti­ko­je, ti­kė­ti­na, jog jis tų spren­di­mų pats ne­prii­mi­nės, o kreip­sis į tuos žmo­nes, ku­riais pa­si­ti­ki ir ku­rie bus ap­link jį“, – kal­bė­jo M. Še­šel­gy­tė.

Jos aki­mis, da­bar pa­grin­di­nė už­duo­tis Bal­ti­jos ša­lims ir Lie­tu­vai – D. Trum­po ap­lin­ko­je ras­ti žmo­nių, su ku­riais ga­lė­tų bend­ra­dar­biau­ti svar­biais klau­si­mais. Dėl mū­sų sau­gu­mo JAV da­ly­va­vi­mas re­gio­ne yra pri­va­lo­mas, ypač Ru­si­jai mi­li­ta­ri­zuo­jan­tis ir el­gian­tis ne­prog­no­zuo­ja­mai. Be to, pa­sak M. Še­šel­gy­tės, pa­tys tu­rė­tu­me la­biau rū­pin­tis sa­vo sau­gu­mu ir dau­giau į tai in­ves­tuo­ti, siek­ti glau­des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo sau­gu­mo sri­ty­je su Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis. „Bu­vo aki­vaiz­du: kad ir kas lai­mė­tų – D. Trum­pas ar H. Clin­ton – JAV ne­be­no­ri vi­siš­kai mo­kė­ti už Eu­ro­pos sau­gu­mą ir už­ti­krin­ti ne­mo­ka­mo sau­gu­mo skė­čio, Eu­ro­pos vals­ty­bės taip pat tu­ri in­ves­tuo­ti į sa­vo sau­gu­mą“, – pri­mi­nė po­li­to­lo­gė.

Po­li­ti­nės eros pa­bai­ga ar­ba sukrėtimas

VU TSPMI pro­fe­so­rius To­mas Ja­ne­liū­nas po JAV pre­zi­den­to rin­ki­mų sa­vo so­cia­li­nio tink­lo pa­sky­ro­je klau­sė, ar vis­kas bus ge­rai, ir pats at­sa­kė, kad ne­bus. Anot jo, „Bre­xit“, D. Trum­pas ir dar daug ki­tų po­žy­mių ro­do, kad ar­tė­ja vi­sos po­li­ti­nės eros pa­bai­ga ar­ba bent jau su­krė­ti­mas. „E­ros, ku­ri rea­liai pra­si­dė­jo po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir bu­vo pa­va­din­ta li­be­ra­lios pre­ky­bos ir de­mo­kra­ti­jos plė­tra. Di­džiau­sias šio li­be­ra­liz­mo, par­em­to eko­no­mi­nė­mis ir pi­lie­ti­nė­mis lais­vė­mis, spur­tas įvy­ko 1990-ai­siais, kai jis nu­šla­vė So­vie­tų Są­jun­gą ir apg­lė­bė di­de­lę da­lį Ry­tų bei Vi­du­rio Eu­ro­pos. Vis­kas at­ro­dė taip nuo­sta­bu: pa­sau­lis glo­ba­lė­ja, lais­vo­ji pre­ky­ba tam­pa ne­abe­jo­ti­nu gė­riu, vie­na po ki­tos sėk­min­gai bai­gia­si Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos de­ry­bos, Eu­ro­pos bend­ri­jos tam­pa ES, eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas pe­rei­na į vis aukš­tes­nį ly­gį (eu­ras, ban­ki­nės są­jun­gos ir t. t.), dar vie­na de­mo­kra­ti­za­ci­jos ban­ga pa­sau­ly­je, de­mo­kra­ti­jos plė­tra vyks­ta net ir su „pa­rei­gos gin­ti“ vė­lia­vo­mis ir t. t.“, – aiš­ki­no po­li­to­lo­gas.

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu, kaip pa­žy­mė­jo T. Ja­ne­liū­nas, li­be­ra­liz­mo, bend­ra­dar­bia­vi­mo ir lais­vo­sios pre­ky­bos en­tu­ziaz­mas ėmė iš­sik­vėp­ti. Jau po 2008–2009 me­tų kri­zės bu­vo ženk­lų, kad di­džio­sios eko­no­mi­kos ša­lys gel­bė­ja­si sa­vaip ir kas sau. Tarp­tau­ti­nės de­ry­bos dėl lais­vo­sios pre­ky­bos, nors vis dar su­pran­ta­mos kaip gė­ris, su­lau­kia vis dau­giau ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ir truk­džių. Kiš­tis į ki­tų ša­lių de­mo­kra­ti­za­vi­mą be­veik nie­kas ne­be­no­ri. O ir šiaip de­mo­kra­ti­ja trau­kia­si – nuo Ru­si­jos, Tur­ki­jos net iki Len­ki­jos.

„Bre­xit“ ir D. Trum­pas – aiš­kūs ženk­lai, kad net svar­biau­sios Va­ka­rų de­mo­kra­ti­nio li­be­ra­liz­mo ša­lys pa­var­go nuo li­be­ra­liz­mo ir jo re­zul­ta­tų. Šie du re­zul­ta­tai gal­būt ir ne­sug­riaus iš­kart vi­sos tarp­tau­ti­nės sis­te­mos, bet jai ti­krai ne­pa­dės vys­ty­tis to­kiu pat po­zi­ty­viu grei­čiu kaip anks­čiau. D. Trum­pas ne­pa­dės nei Tran­sat­lan­ti­nei pre­ky­bos ir in­ves­ti­ci­jų par­tne­rys­tei, nei Ra­mio­jo van­de­ny­no par­tne­rys­tei, – įsi­ti­ki­nęs T. Ja­ne­liū­nas. – Jei JAV, bu­vu­sios vi­sos li­be­ra­lios pre­ky­bos sis­te­mos va­ro­mą­ja jė­ga, nu­spręs su­sto­ti, sis­te­ma taip pat su­stos. Di­des­nis vals­ty­bių už­sisk­len­di­mas sa­vy­je (nuo ban­dy­mų stab­dy­ti mig­ran­tų srau­tus iki ne­no­ro nuo­lai­džiau­ti „vel­tė­džiams“) ti­krai ne­ska­tins di­des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo. Bus tik prieš­in­gai. O bend­ra­dar­bia­vi­mas vei­kia tik tol, kol juo ti­ki di­džio­ji da­lis jo da­ly­vių. Ti­kė­ji­mo tuo vis ma­žiau. To­dėl grei­čiau­siai ma­ty­si­me li­be­ra­lios pre­ky­bos ir de­mo­kra­ti­jos plė­tros pa­bai­gą. Ži­no­ma, pa­sau­lis dėl to ne­sus­tos. Ir bus su­kur­ta kas nors nau­jo. Bet glo­ba­lūs sis­te­mi­niai po­ky­čiai la­bai re­tai bū­na sklan­dūs ir leng­vi. To­dėl bent jau pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis bus su­nkus, chao­tiš­kas ir gal net konf­lik­tiš­kas“.

Do­nal­do Trum­po biografija

Gi­mė 1946 me­tais Niu­jor­ke.

Tė­vai: Fre­de­ric­kas C. ir Ma­ry Mac­Leod Trum­pai.

Yra ket­vir­tas iš pen­kių vai­kų.

Jo tė­vas bu­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jas.

D. Trum­pas bai­gė eko­no­mi­kos stu­di­jas.

Šei­mos vers­lą pe­rė­mė 1971 me­tais.

Jo tur­tas ver­ti­na­mas 3,7 mlrd. JAV do­le­rių.

D. Trum­pas yra ve­dęs tris kar­tus.

Tu­ri pen­kis vai­kus.

Da­bar­ti­nė žmo­na – Me­la­nia Trump.

2004–2015 me­tais ve­dė rea­ly­bės šou „Mo­ki­nys“ (The App­ren­ti­ce).

1996–2015 me­tų gro­žio kon­kur­sų „Mis Vi­sa­ta“ ir „Mis Ame­ri­ka“ or­ga­ni­za­to­rius bei pa­grin­di­nis rė­mė­jas.

2015 me­tų lie­pą pra­dė­jo pre­zi­den­ti­nę kam­pa­ni­ją.

2016 me­tų lie­pą – Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos kan­di­da­tas į JAV pre­zi­den­tus.

Nuo 2017-ųjų sau­sio 20 die­nos – JAV pre­zi­den­tas.

Šal­ti­nis: BNS, biog­rap­hy.com, for­bes.com