D. Grybauskaitė atsiskleidė švelnesniu amplua
Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei skai­tant me­ti­nius pra­ne­ši­mus pa­pras­tai Sei­mas griau­dė­da­vo nuo ka­rin­gų par­eiš­ki­mų, skam­bių epi­te­tų, ar­šios kri­ti­kos ir re­vo­liu­cin­gų dek­la­ra­ci­jų. To­dėl va­ka­rykš­tis ra­mus ir tai­kin­gas ša­lies va­do­vės to­nas nu­ste­bi­no ne vie­ną.

Pir­ma­sis D. Gry­baus­kai­tės an­tro­sios ka­den­ci­jos me­ti­nis pra­ne­ši­mas bu­vo la­ko­niš­kas ir kon­cen­truo­tas. Dau­gu­mai po­li­ti­kų pa­ti­ko pre­zi­den­tės pa­teik­tos įžval­gos ir pa­ste­bė­ji­mai. Po­li­to­lo­gai pa­si­ge­do iš­sa­mes­nės Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos ana­li­zės bei vi­zi­jos, kaip spręs­ti iš­kel­tas prob­le­mas.

Gal ir ne­pri­reiks lie­ti ašarų

D. Gry­baus­kai­tės tei­gi­mu, su­si­tel­kė­me ir ry­žo­mės pa­grin­di­nei par­ei­gai – Tė­vy­nės gy­ny­bai. Ne tik nuo ag­re­sy­vios kai­my­nės, bet ir nuo to, kas griau­na ša­lį iš vi­daus. Vie­nin­gai vyk­dy­da­mos Na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą, po­li­ti­nės par­ti­jos pri­siė­mė at­sa­ko­my­bę už tin­ka­mą kraš­to gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mą, stra­te­gi­nių įmo­nių ir in­for­ma­ci­nės erd­vės ap­sau­gą. Ne­bu­vo leng­va at­vi­rai pri­pa­žin­ti, kad mū­sų ka­riuo­me­nės vie­ne­tai už­pil­dy­ti tik 35 proc., to­dėl ap­sisp­ręs­ta lai­ki­nai grą­žin­ti šau­ki­mą į pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą. „Pa­rei­ga ar pa­to­gus gy­ve­ni­mas – spręs­da­mi šią di­le­mą pa­ma­žu į šauk­ti­nius re­gis­truo­ja­si sa­va­no­riai – lie­tu­viai, ru­sai, len­kai ir ki­tos tau­ty­bės, gy­ve­nan­čios Lie­tu­vo­je. Jau da­bar tu­ri­me ar­ti 2 tūkst. sa­va­no­rių. Iki ru­dens jų bus tiek, kad gal ir ne­rei­kės pri­va­lo­mo­jo šau­ki­mo, ir nie­kam verk­ti taip pat“, - pa­žy­mė­jo pre­zi­den­tė.

Kal­bė­da­ma apie geo­po­li­ti­nę si­tua­ci­ją, D. Gry­baus­kai­tė ak­cen­ta­vo, kad Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos nuo­la­ti­nė na­rė Ru­si­ja ta­po ag­re­so­re, sa­vo veiks­mais Ukrai­no­je griau­nan­ti tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo sis­te­mą. To­dėl par­ei­ga tai­kai vi­siems tik di­dė­ja. Esa­me tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės na­riai ir ne­ga­li­me lik­ti tik ste­bė­to­jai, nes ste­bė­ti žu­dy­nes ir ty­lė­ti reiš­kia pri­si­dė­ti prie nu­si­kal­ti­mo. „Tie­si ir aiš­ki Lie­tu­vos po­zi­ci­ja dėl ka­ri­nių grės­mių, ener­ge­ti­nio ir eko­no­mi­nio šan­ta­žo, in­for­ma­ci­nių ka­rų iš­girs­ta Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), NA­TO ir Jung­ti­nė­se Tau­to­se“, - pa­ti­ki­no ša­lies va­do­vė.

Iš­švais­ty­ta atsakomybė

Vi­daus po­li­ti­kos sri­ty­je, anot D. Gry­baus­kai­tės, skaid­ru­mas, pa­gar­ba Kons­ti­tu­ci­jai ir įsta­ty­mams ne­ga­li bū­ti dek­la­ra­ty­vūs, net jei­gu to rei­ka­lau­ja koa­li­ci­jos par­tne­riai ar­ba kurs­to par­ti­jos ko­le­gos.

Ji pa­žy­mė­jo, kad ne­ati­dė­lio­ti­nų spren­di­mų te­be­lau­kia glo­bos na­muo­se prie­var­tau­ja­mi vai­kai, prie­žiū­ros ne­su­lau­kian­tys vie­ni­ši se­nu­kai ir pa­si­ti­kė­ji­mą „Sod­ra“ pra­ran­dan­tys bū­si­mie­ji pen­si­nin­kai, vais­tų ir ši­lu­mos kai­nos, pa­gal­bos jū­ro­je ir nu­si­kal­tė­lių ba­ga­ži­nė­se ne­pri­si­šau­ku­sių­jų ar­ti­mie­ji. „Lem­tin­gą aki­mir­ką vis ne­su­vei­kian­tis Bend­ro­jo pa­gal­bos cen­tro skam­bu­tis 112, ku­riam per de­šimt me­tų iš­lei­do­me mi­li­jo­nus li­tų ir eu­rų, – skau­džiau­sias iš­švais­ty­tos at­sa­ko­my­bės pa­vyz­dys“, - kri­ti­ka­vo pre­zi­den­tė.

D. Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad įsi­są­mo­nin­ta par­ei­ga ne ma­žiau nei pi­ni­gų kie­kis biu­dže­te le­mia vals­ty­bės ko­ky­bę. Tu­ri­me va­duo­tis iš siau­ro pro­fe­si­nės par­ei­gos su­pra­ti­mo ir for­ma­laus po­žiū­rio į žmo­gų. Ša­lies va­do­vė pik­ti­no­si, kad žiū­rė­da­mi pro pirš­tus pra­žiū­ri­me mi­li­jo­nus ES par­amos. „Iš­mon­tuo­tas Aly­taus snie­go kal­nas, ne­vei­kian­tis Ku­piš­kio kri­zių cen­tras, mil­ži­niš­kos spor­to are­nos, rei­ka­lau­jan­čios di­de­lių iš­lai­ky­mo są­nau­dų, sto­vi kaip pa­mink­lai ne­to­lia­re­giš­ku­mui“, - var­di­jo ji.

Bū­ti­na iš­lai­ky­ti ry­šį su piliečiais

Di­džiu­le prob­le­ma D. Gry­baus­kai­tė va­di­no de­mog­ra­fi­nę pa­dė­tį ir jau­ni­mo emig­ra­ci­ją. Ji tvir­ti­no, kad vals­ty­bės par­ei­ga iš­lai­ky­ti ar­ba at­kur­ti ry­šį su sa­vo pi­lie­čiais. „Nors Kons­ti­tu­ci­ja dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės yra griež­ta, lai­kas ieš­ko­ti kon­kre­taus spren­di­mo, kaip pa­dė­ti iš­sau­go­ti pi­lie­ty­bę už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems Lie­tu­vos žmo­nėms, ne­pa­žei­džiant na­cio­na­li­nių sau­gu­mo in­te­re­sų. Ne duo­ti ar do­va­no­ti, o iš­sau­go­ti pri­gim­ti­nę tei­sę ir vie­ną svar­biau­sių įra­šų ne tik pa­se, bet ir gy­ve­ni­me“, - sa­kė pre­zi­den­tė.

Pa­sak D. Gry­baus­kai­tės, esa­me pa­žan­gi ir eko­no­mi­nės ge­ro­vės žings­niui pa­si­ren­gu­si vals­ty­bė: sklan­džiai įsi­ve­dė­me eu­rą, bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas ve­ja­si ES vi­dur­kį, pa­sau­lio rin­koms siū­lo­me aukš­tos ka­te­go­ri­jos pa­slau­gas ir pro­duk­ci­ją, spar­čiai au­ga in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ir gy­vy­bės moks­lų in­dus­tri­ja. Trūks­ta tik kryp­tin­gų spren­di­mų, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka aug­tų grei­čiau ir bū­tų pa­trauk­les­nė vers­lui plė­to­ti. Esą di­de­liu eko­no­mi­kos stab­džiu ta­po ne­lanks­ti mū­sų dar­bo rin­ka.

Vie­nu pa­grin­di­nių stab­džių ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mo ke­ly­je iš­lie­ka ko­rup­ci­ja, o ko­va su ja ge­riau­siu at­ve­ju lie­ka tik for­ma­lu­mas. Daug prob­le­mų D. Gry­baus­kai­tė įžvel­gė so­cia­li­nės po­li­ti­kos sri­ty­je. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, su­ras­ti šei­mas tik 4 tūkst. vai­kų ti­krai nė­ra ne­įvei­kia­mas tiks­las. Vi­so­je ša­ly­je gy­vy­biš­kai trūks­ta psi­cho­lo­gų pa­gal­bos. „Vals­ty­bės so­cia­li­nė po­li­ti­ka tu­ri keis­tis iš es­mės, kad nie­kas ne­bū­tų pa­lik­tas li­ki­mo va­liai“, - tvir­ti­no pre­zi­den­tė.

Me­tė ak­me­nį į Vy­riau­sy­bės daržą

Po­li­ti­kai iš es­mės pa­lan­kiai įver­ti­no D. Gry­baus­kai­tės me­ti­nį pra­ne­ši­mą. Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, pre­zi­den­tės iš­var­dy­to­se sri­ty­se nu­brėž­tos veik­los gai­rės su­tam­pa su Vy­riau­sy­bės veik­los kryp­ti­mis. Jis aiš­ki­no, kad mi­nis­trų ka­bi­ne­tas ak­ty­viai dir­ba siek­da­mas so­cia­li­nio sau­gu­mo ir ge­ro­vės. „Pre­zi­den­tės pra­ne­ši­me įžvel­giau svar­bų punk­tą – pri­ta­ri­mą, kad dar­bo san­ty­kių sri­ty­je rei­ka­lin­gi po­ky­čiai, kad rei­kia lanks­tes­nių dar­bo san­ty­kių, rea­lios, o ne „po­pie­ri­nės“ dar­buo­to­jo ap­sau­gos - tai pa­di­din­tų gy­ven­to­jų užim­tu­mą. Tad ti­kiuo­si aiš­kaus pa­lai­ky­mo svars­tant nau­ją so­cia­li­nio mo­de­lio pro­jek­tą tuo­met, kai jis bus iš­ly­dė­tas iš Vy­riau­sy­bės“, - pa­brė­žė A. But­ke­vi­čius.

Val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio ma­ny­mu, pre­zi­den­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas bu­vo tiks­lus ir lai­ku pa­da­ry­tas. „Te­rei­kia ge­rai įsik­lau­sy­ti ir vi­siems bus aiš­ku, ką tu­ri­me da­ry­ti. Ne tik po­li­ti­kai – kiek­vie­nas iš mū­sų“, – sa­kė jis.

Opo­zi­ci­nių par­ti­jų ly­de­riai taip pat pri­ta­rė D. Gry­baus­kai­tės min­tims. Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­riui And­riui Ku­bi­liui įdo­miai nu­skam­bė­jo tai, kad pre­zi­den­tė vi­siš­kai ne­mi­nė­jo Vy­riau­sy­bės. Jam su­si­da­rė įspū­dis, kad ša­lies va­do­vė iš mi­nis­trų ka­bi­ne­to nie­ko ne­be­si­ti­ki. Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­nas Eli­gi­jus Ma­siu­lis pa­svei­ki­no pre­zi­den­tės po­zi­ci­ją dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, taip pat kri­ti­ką dėl ne­lanks­čios dar­bo rin­kos.

Ek­lek­tiš­kas ir fragmentuotas

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, šian­die­ni­nis pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas bu­vo trum­piau­sias, ek­lek­tiš­kiau­sias ir la­biau­siai frag­men­tuo­tas iš vi­sų, skai­ty­tų per abi ka­den­ci­jas. Pa­sak po­li­to­lo­go, ša­lies va­do­vės kal­bo­je pa­lies­ta dau­gy­bė te­mų – na­cio­na­li­nis sau­gu­mas, pi­lie­tiš­ku­mas, sa­va­no­rys­tė, eko­no­mi­ka, ko­rup­ci­ja, so­cia­li­nė po­li­ti­ka, ES struk­tū­ri­nė par­ama, mig­ra­ci­ja, dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė ir ki­tos. "Bet di­džio­ji jų da­lis perž­velg­tos itin trum­pai ir la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kai, - LŽ sa­kė A. Kru­pa­vi­čius. - Toks įspū­dis, kad jei ne­rei­kė­tų pre­zi­den­tei kar­tą per me­tus skai­ty­ti to­kio pra­ne­ši­mo, tai, ko ge­ro, to ir ne­da­ry­tų. Tai pra­ne­ši­mas iš par­ei­gos." Jo nuo­mo­ne, la­biau­siai pra­ne­ši­me kliu­vo „as­me­ni­nių pri­ori­te­tų ir as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės ne­bu­vi­mas“. Kaip ir ti­kė­ta­si, daug kal­bė­ta apie na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, gy­ny­bos rei­ka­lus, san­ty­kius su Ru­si­ja, Ukrai­nos konf­lik­tą. “Kaip pa­pras­tai, Ru­si­jos at­žvil­giu pre­zi­den­tė iš­sa­kė griež­tą po­zi­ci­ją, pa­brė­žė tarp­tau­ti­nio su­si­tel­ki­mo bū­ti­nu­mą, Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mą gy­ny­bai”, - pa­žy­mė­jo eks­per­tas.

Nors už­sie­nio po­li­ti­kai bu­vo skir­ta ne­daug vie­tos, į vie­šu­mą, pa­sak po­li­to­lo­go, bu­vo pa­leis­tas “nau­jas re­to­ri­nis da­ri­nys – ver­ty­bi­nė geo­po­li­ti­ka”. Nau­ja pre­zi­den­tės kal­bos “li­ni­ja” A. Kru­pa­vi­čius pa­va­di­no pi­lie­tiš­ku­mo ir sa­va­no­rys­tės te­mą. “Šių da­ly­kų Lie­tu­vos vi­suo­me­nei rei­kia, to­dėl vals­ty­bės va­do­vai apie tai tu­ri kal­bė­ti, ieš­ko­ti bū­dų, kaip ska­tin­ti pi­lie­tiš­ku­mą ir sa­va­no­rys­tę”, - pa­brė­žė po­li­to­lo­gas. Jo tei­gi­mu, pre­zi­den­to pra­ne­ši­mų žan­ras aps­kri­tai yra de­val­va­vę­sis. „Rei­kia ge­ro­kai pa­gal­vo­ti, kaip vei­kia mū­sų po­li­ti­nė sis­te­ma, kaip są­vei­kau­ja val­džios ša­kos, kad tie me­ti­niai pra­ne­ši­mai su­sig­rą­žin­tų bent jau stra­te­gi­nių do­ku­men­tų ga­li­my­bę. Tuo­met gal­būt po jų ei­tų tam ti­kri veiks­mai“, - tei­gė A. Kru­pa­vi­čius.

La­ko­niš­kas ir su­ba­lan­suo­tas

Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Min­dau­go Jur­ky­no nuo­mo­ne, pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mas bu­vo trum­pas, ga­na su­ba­lan­suo­tas, ne­ka­rin­gas, ja­me pa­brėž­ti tiek tei­gia­mi, tiek ne­igia­mi vi­daus bei už­sie­nio po­li­ti­kos mo­men­tai. “Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais pra­ne­ši­mais, šia­me gir­dė­jo­me ma­žiau kri­ti­kos”, - tvir­ti­no po­li­to­lo­gas. Ta­čiau jis tei­gė pa­si­ge­dęs pla­čiau iš­plė­to­tos už­sie­nio po­li­ti­kos, už ku­rią pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją at­sa­kin­gas pre­zi­den­tas, te­mos. M. Jur­ky­nas ma­no, kad pre­zi­den­tė ga­lė­jo dau­giau pa­sa­ky­ti apie po­li­ti­nius ry­šius su stra­te­gi­nė­mis ša­li­mis, nuo ku­rių pri­klau­so mū­sų geo­po­li­ti­nė ar eko­no­mi­nė ge­ro­vė, – JAV, pa­grin­di­nė­mis Eu­ro­pos, Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bė­mis, Len­ki­ja. “Bet bu­vo pa­si­rink­ta ne­daug­žo­džia­vi­mo for­ma”, - LŽ sa­kė M. Jur­ky­nas.

Ki­ta ver­tus, jis pri­mi­nė, kad me­ti­nis pra­ne­ši­mas bu­vo pa­teik­tas iš kar­to, kai tik bu­vo ap­tar­ti Vy­riau­sy­bės veik­los re­zul­ta­tai Sei­me. “Iš es­mės jis bu­vo šiek tiek pa­si­kar­to­jan­tis. Bet, pa­ly­gi­nan­ti su Vy­riau­sy­bės at­as­kai­ta, kri­tiš­kes­nis”, - tei­gė M. Jur­ky­nas. Jis ne­su­ti­ko, kad pre­zi­den­tas sa­vo pra­ne­ši­me tu­rė­tų siū­ly­ti prob­le­mų spren­di­mo bū­dus. Pa­sak eks­per­to, bet ko­kie siū­ly­mai pa­sta­ty­tų pre­zi­den­tą “į vie­no­kią ar ki­to­kią ideo­lo­gi­nę po­zi­ci­ją”. Pre­zi­den­tas tu­ri iden­ti­fi­kuo­ti prob­le­mas, o jų spren­di­mo bū­dus tu­ri ras­ti Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė.

Po­li­to­lo­gas Kęs­tu­tis Gir­nius pri­si­pa­ži­no la­biau­siai pa­si­ge­dęs kon­kre­čių pa­siū­ly­mų. Pa­vyz­džiui, kaip D. Gry­baus­kai­tė spręs­tų dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mo klau­si­mus. „Be to, ne­pa­sa­kė, ką pa­ti ke­ti­na pa­da­ry­ti per ar­ti­miau­sius me­tus, kad ga­lė­tu­me ki­tą kar­tą įver­tin­ti, ar jai pa­vy­ko, ar ne“, – kal­bė­jo po­li­to­lo­gas.

Pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mo akcentai

Par­ei­ga ar pa­to­gus gy­ve­ni­mas – spręs­da­mi šią di­le­mą pa­ma­žu į šauk­ti­nius re­gis­truo­ja­si sa­va­no­riai – lie­tu­viai, ru­sai, len­kai ir ki­tos tau­ty­bės, gy­ve­nan­čios Lie­tu­vo­je.

Pa­sau­lis ap­link mus nė­ra tai­kus. Ru­si­jos in­va­zi­ja Ukrai­no­je, or­ga­ni­za­ci­ja „Is­la­mo vals­ty­bė“ ir nau­jų for­mų įgau­nan­tis te­ro­riz­mas, ne­sta­bi­lu­mas Af­ri­ko­je, vir­ti­nė gink­luo­tų konf­lik­tų zo­nų – to­kia geo­po­li­ti­nė rea­ly­bė.

Už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­las – ne tik už­ti­krin­ti ša­lies sau­gu­mą, ne­prik­lau­so­my­bę ir pi­lie­čių ge­ro­vę, bet ir pri­si­dė­ti prie tei­se ir tei­sin­gu­mu grįs­tos tarp­tau­ti­nės tvar­kos kū­ri­mo.

Par­ei­ga ne­pa­si­duo­ti in­te­re­sų gru­pių spau­di­mui ir šan­ta­žui ga­lio­ja ne tik tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je, bet ir vi­daus po­li­ti­ko­je.

Vals­ty­bės biu­dže­tas yra kiek­vie­no mū­sų pi­ni­gi­nė – tu­ri­me ati­džiau ste­bė­ti, kur ir kam lei­džia­mi pi­ni­gai.

Pri­va­lo­me ma­ty­ti vals­ty­bę il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je. Di­džiu­lė prob­le­ma iš­lie­ka de­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis ir jau­ni­mo emig­ra­ci­ja.

Vals­ty­bės par­ei­ga iš­lai­ky­ti ar­ba at­kur­ti ry­šį su sa­vo pi­lie­čiais. Nors Kons­ti­tu­ci­ja dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės yra griež­ta, lai­kas ieš­ko­ti kon­kre­taus spren­di­mo, kaip pa­dė­ti iš­sau­go­ti pi­lie­ty­bę už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems Lie­tu­vos žmo­nėms, ne­pa­žei­džiant na­cio­na­li­nių sau­gu­mo in­te­re­sų.

Dau­ge­liu ro­dik­lių len­kia­me Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lis. Vals­ty­bės fi­nan­sų būk­lė – sta­bi­li, sko­los – ne­di­de­lės, kre­di­tai – pi­gūs, tu­ri­me pa­lan­kią geog­ra­fi­nę pa­dė­tį, darbš­čių žmo­nių ir pui­kią inf­ras­truk­tū­rą. Trūks­ta tik kryp­tin­gų spren­di­mų, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka aug­tų grei­čiau ir bū­tų pa­trauk­les­nė vers­lui plė­to­ti.

Svar­bu kiek­vie­na­me žings­ny­je ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja, ku­ri iš­lie­ka vie­nu pa­grin­di­nių stab­džių ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mo ke­ly­je. Su­rem­ti pe­čius pri­va­lo­me ir dėl so­cia­li­nės at­skir­ties. Vals­ty­bės so­cia­li­nė po­li­ti­ka tu­ri keis­tis iš es­mės, kad nie­kas ne­bū­tų pa­lik­tas li­ki­mo va­liai.