Cheminį ežerų valymo būdą ministerija žada išmėginti
Po „Lie­tu­vos ži­nių“ straips­nio apie tai, kad val­di­nin­kai ke­ti­na nau­do­ti itin pa­vo­jin­gus che­mi­ka­lus eže­rams va­ly­ti, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tei­si­na­si, jog prieš pa­nau­do­jant vi­suo­se eže­ruo­se, nu­ma­to juos iš anks­to iš­mė­gin­ti „už­dumb­lė­ju­sia­me eže­rė­ly­je“, bet ne­nei­gia – su­ma­ny­mo tai­ky­ti che­mi­ją prieš gam­tą ne­at­si­sa­ko­ma.

Kaip jau ra­šė­me anks­čiau („E­že­rams ruo­šia­ma do­zė che­mi­ka­lų“, 2016 m. ko­vo 5 d.), tai, kad Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nius no­ri­ma va­ly­ti che­mi­niu bū­du, yra ne vien kal­bos, sklin­dan­čios Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ko­ri­do­riuo­se. „Lie­tu­vos ži­nių“ re­dak­ci­ją pa­sie­kė Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros (AAA) stu­di­ja, ku­rio­je ana­li­zuo­ja­mos ir ver­ti­na­mos to­kios ga­li­my­bės. Nors do­ku­men­tas par­eng­tas se­no­kai, jis iki šiol ne­ga­lė­jo virs­ti kū­nu, nes van­dens tel­ki­nių va­ly­mo fi­nan­sa­vi­mas bai­gė­si 2013-ųjų pa­bai­go­je, o nau­jas fi­nan­sa­vi­mo eta­pas ofi­cia­liai dar ne­pra­si­dė­jęs.

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu che­mi­nis eže­ruo­se ir tven­ki­niuo­se su­si­kau­pu­sių at­lie­kų ša­li­ni­mo bū­das, „Lie­tu­vos ži­nių“ duo­me­ni­mis, tam­pa be­ne vie­nin­te­lis, ku­rį kaip itin nau­din­gą, mat pi­gų, ima ver­tin­ti at­sa­kin­gi Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos par­ei­gū­nai.

Sei­mą taip pat pa­sie­kė raš­tas, ku­rio au­to­riai tei­gia, jog ke­li su­in­te­re­suo­ti as­me­nys jau ke­lin­ti me­tai ban­do pro­te­guo­ti bend­ro­vę, ko­ne vie­nin­te­lę Eu­ro­po­je siū­lan­čią van­dens tel­ki­nių va­ly­mą pi­lant į juos che­mi­nes me­džia­gas – fos­fo­rą su­ri­šan­čius koa­gu­lian­tus (po­lia­liu­mi­nio chlo­ri­dą ar­ba ge­le­žies chlo­ri­dą).

Siū­lo­mi pa­nau­do­ti pre­pa­ra­tai eže­rų ir tven­ki­nių dug­ne tar­si su­for­muo­ja an­trą – che­mi­nį – dug­ną. Prieš jam nu­gu­lant ant na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vu­sio dumb­lo ten­ka iš­gau­dy­ti vi­sas žu­vis, nes šios ne­be­ga­li gy­ven­ti po „che­mi­ne plė­ve­le“. Nu­ro­do­ma, kad „prieš nau­do­jant po­lia­liu­mi­nio chlo­ri­do bar­je­rą, rei­kia su­nai­kin­ti dug­ną rau­sian­čias žu­vis (pvz., kar­pius)“. Žve­jų at­sto­vai pers­pė­ja, kad taip bū­tų su­nai­kin­tos vi­sos eže­re gy­ve­nan­čios ir dug­ną rau­sian­čios žu­vys – kar­piai, kar­šiai, ly­nai, ka­ro­sai, ša­mai, un­gu­riai, sa­za­nai ir ki­tos. Be to, ne­įma­no­ma eže­re iš­gau­dy­ti vi­sų žu­vų – da­lis jų lik­tų ir aug­tų po­lia­liu­mi­nio chlo­ri­do „dribs­nių“ sluoks­ny­je.

Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Moks­li­nin­kai pers­pė­ja, kad tuo at­ve­ju, jei Lie­tu­vos eže­rai ir tven­ki­niai bus va­lo­mi ne me­cha­ni­niu, kaip iki šiol, o che­mi­niu bū­du, bus pa­da­ry­ta di­džiu­lė ža­la eko­sis­te­mai, žu­vims. Be to, jo­kie che­mi­niai pre­pa­ra­tai „neiš­trauks“ iš van­dens tel­ki­nių dug­no nuo so­vie­ti­nių lai­kų juo­se pa­skan­din­tų šal­dy­tu­vų, be­to­no, pa­dan­gų ar ki­to­kių at­lie­kų.

Pla­nuo­ja dar ne­ma­ty­tą bandymą

Po šio „Lie­tu­vos ži­nių“ straips­nio Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, jog „šis bū­das – fos­fo­ro su­ri­ši­mas che­mi­niais jun­gi­niais – bus pa­si­rink­tas tik prieš tai jį iš­mė­gi­nus“.

Pa­sak Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Van­de­nų de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Ag­nės Knie­žai­tės-Gof­ma­nės, ci­tuo­ja­mos pra­ne­ši­me spau­dai, „ban­dy­mui nu­ma­ty­tas vie­nas ma­žas už­dumb­lė­jęs eže­rė­lis“. „Bet ku­riuo at­ve­ju, prieš pa­si­ren­kant šį bū­dą tai­ky­ti pla­tes­niu mas­tu, bus įver­tin­tas ga­li­mas po­vei­kis ap­lin­kai, at­lik­ti vi­si rei­kia­mi ty­ri­mai. Jis bus pa­si­rink­tas tik ta­da, jei­gu iš­va­da bus tei­gia­ma“, – sa­ko­ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me.

Mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, mi­nė­ta­sis bū­das iš es­mės skir­tas tik vie­nai eže­rų vi­di­nės tar­šos prob­le­mai spręs­ti – fos­fo­rui, ku­ris yra pa­grin­di­nis už­dumb­lė­ji­mą ska­ti­nan­tis ele­men­tas, ša­lin­ti. Nu­sken­du­sios at­lie­kos, už­terš­tu­mas naf­tos pro­duk­tais ir tok­si­niais jun­gi­niais bei ki­to­kios eže­ruo­se pa­si­tai­kan­čios prob­le­mos spren­džia­mos ki­tais bū­dais.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tei­gia, jog ren­giant upių ba­sei­nų ra­jo­nų val­dy­mo 2016–2021 me­tais pla­nus, bu­vo iš­nag­ri­nė­tos vi­sos ga­li­mos prie­mo­nės ir ki­tų ša­lių pa­tir­tis ša­lies van­dens tel­ki­nių eko­lo­gi­nei būk­lei ge­rin­ti. „Vie­na iš prie­mo­nių, dar ne­tai­ky­ta Lie­tu­vo­je, – tai su­riš­ti eže­ruo­se esan­tį fos­fo­rą che­mi­niais jun­gi­niais. Šis me­to­das už­sie­ny­je tai­ko­mas ga­na pla­čiai – JAV, Suo­mi­jo­je, Da­ni­jo­je, Šve­di­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir kt.“, – tvir­ti­na­ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me.

Sėk­min­gai va­lo­ma me­cha­niš­kai

Lie­tu­vo­je eže­rai daž­niau­siai va­lo­mi me­cha­ni­niu bū­du. Pa­sak Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, tai veiks­min­ga, bet la­bai bran­gu, to­dėl esą iki šiol dau­ge­liu at­ve­jų bu­vo įma­no­ma iš­va­ly­ti tik ne­di­de­les eže­rų ak­va­to­ri­jų da­lis.

Tuo tar­pu moks­li­nin­kai mi­ni sėk­min­gai nu­veik­tus dar­bus. Kaip jau ra­šė „Lie­tu­vos ži­nios“, ap­lin­kos mi­nis­tras per­nai lap­kri­tį įsa­ky­mu pa­tvir­ti­no Veiks­mų prog­ra­mos pri­ori­te­to įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nę „Van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mas“. Pa­gal ją 2014–2020 me­tais pla­nuo­ja­ma iš­va­ly­ti 20 van­dens tel­ki­nių.

Lie­tu­vos eže­rų ir tven­ki­nių būk­lė, pa­sak moks­li­nin­kų, efek­ty­viai ge­rin­ta ir anks­tes­niais, 2004–2006 bei 2007–2013 me­tų, ES fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piais. Van­dens tel­ki­niai bu­vo va­lo­mi me­cha­niš­kai, iš jų ša­li­na­mas už­terš­tas ir per­tek­li­nis dumb­las bei per­tek­li­nė aug­me­ni­ja. Pra­ėju­siu ES fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piu prie­mo­nės pro­jek­tams įgy­ven­din­ti skir­ta 30,5 mln. eu­rų ES fon­dų lė­šų. Pro­jek­tų vyk­dy­to­jos bu­vo sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­tra­ci­jos. Per tą lai­ką pa­ge­rin­ta 107 van­dens tel­ki­nių eko­lo­gi­nė būk­lė.

„Tiek dė­me­sio, kiek pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį skir­ta Lie­tu­vos eže­rams ir tven­ki­niams, nie­kuo­met ne­bu­vo“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­brė­žė Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mo pra­di­nin­kas, bu­vęs Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Leo­nas Kat­ke­vi­čius. Pa­sau­li­nes van­dens tel­ki­nių va­ly­mo ten­den­ci­jas ati­džiai ste­bin­tis moks­li­nin­kas pa­ti­ki­no, kad kol kas ne­su­kur­ta ge­res­nio jų tvar­ky­mo bū­do nei me­cha­ni­nis. Tik ret­sy­kiais eže­ruo­se, ku­rių gy­lis sie­kia ne ma­žiau kaip 4 me­trus, pa­si­tel­kia­mos iš­sa­miai iš­tir­tos che­mi­nės me­džia­gos. Tiks­las bū­na vie­nas – nu­trauk­ti spar­čiai be­si­vys­tan­čių dumb­lių mai­ti­ni­mą, kad tel­ki­nio van­duo tap­tų skaid­res­nis.

Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Svar­biau­sia, kad pigu

Bet Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad me­cha­ni­nio va­ly­mo me­tu „nuo dug­no pa­ky­la bio­ge­ni­nės me­džia­gos ar ki­ti ter­ša­lai, ir tel­ki­nio būk­lė ga­na il­gam lai­kui ga­li net ge­ro­kai pa­blo­gė­ti“. Kad ji pa­ge­rė­tų, esą rei­kia iki tin­ka­mo gy­lio iš­va­ly­ti be­veik vi­są eže­ro ak­va­to­ri­ją, ta­čiau tam nė­ra pa­kan­ka­mai lė­šų, ypač jei­gu eže­ras di­des­nis. To­dėl esą bu­vo ieš­ko­ma „pi­ges­nių, bet veiks­min­gų me­to­dų“.

„Vie­nas iš jų ir ga­lė­tų bū­ti fos­fo­ro su­ri­ši­mas, ka­dan­gi tai kai­nuo­tų maž­daug 10 kar­tų pi­giau nei me­cha­ni­nis va­ly­mas. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Van­de­nų de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai nė­ra ga­vę in­for­ma­ci­jos apie ne­igia­mą šio me­to­do po­vei­kį žu­vims ar ki­tiems or­ga­niz­mams“, – tvir­ti­na­ma šios mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me.

Pa­sak Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, pa­si­gir­dę nuo­gąs­ta­vi­mai, kad vi­sos ES fi­nan­sa­vi­mo nau­jo­jo pe­rio­do lė­šos van­dens tel­ki­nių būk­lei ge­rin­ti bus skir­tos jų va­ly­mui che­mi­niais jun­gi­niais ne­tu­ri jo­kio pa­grin­do – tai mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me tei­gia­ma esą re­mian­tis A. Knie­žai­tės-Gof­ma­nės žo­džiais.

„Pa­ra­ma bus pa­nau­do­ta upių ba­sei­nų ra­jo­nų val­dy­mo pla­nuo­se nu­ma­ty­toms prie­mo­nėms. O tos prie­mo­nės – įvai­riau­sios. Vie­nos skir­tos upėms, ki­tos – eže­rams. Dėl ri­bo­tų lė­šų eže­ruo­se dau­giau­sia nu­ma­to­ma tai­ky­ti bio­ma­ni­pu­lia­ci­nes prie­mo­nes (maist­me­džia­gių iš­ne­ši­mas pjau­nant ne­ndres-švend­rus, įžu­vi­ni­mas plėš­rio­sio­mis žu­vi­mis ma­ži­nant fi­top­lank­to­no kie­kį ir žy­dė­ji­mus, di­di­nant skaid­ru­mą ir kt.), nes jų kaš­tų ir efek­ty­vu­mo san­ty­kis yra ge­riau­sias,“ – tei­gia Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.

Be to, ji tvir­ti­na, kad pa­sta­bas ar pa­siū­ly­mus dėl par­eng­tų upių ba­sei­nų val­dy­mo pla­nų, ku­rie nu­ma­to prie­mo­nes van­dens tel­ki­nių eko­lo­gi­nei būk­lei ge­rin­ti, su­in­te­re­suo­tos ins­ti­tu­ci­jos ir gy­ven­to­jai ga­lė­jo teik­ti vi­są pus­me­tį, kai vy­ko kon­sul­ta­ci­jos su vi­suo­me­ne.