Centrinio pašto pardavimui priešinsis tik Klaipėda
Į vals­ty­bės val­do­mos ak­ci­nės bend­ro­vės Lie­tu­vos pa­što už­mo­jus vie­šo kon­kur­so bū­du par­duo­ti Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos cen­tri­nių pa­štų pa­sta­tus šių mies­tų val­džios rea­guo­ja skir­tin­gai. Sos­ti­nė – abe­jin­ga, su­si­mąs­tęs Kau­nas lauks nau­jų šei­mi­nin­kų, o uos­ta­mies­tis nu­si­tei­kęs ko­vin­gai.

Lie­tu­vos pa­štas, siek­da­mas „ra­cio­na­liai ir eko­no­miš­kai dis­po­nuo­ti“ tu­ri­mu ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu (NT), no­ri at­si­kra­ty­ti esą per­te­ke­li­nių ta­pu­sių cen­tri­nių pa­štų tri­juo­se ša­lies did­mies­čiuo­se. Anot bend­ro­vės at­sto­vų, ji tu­ri ne­ma­žai NT, ku­ris ne­nau­do­ja­mas, ne­rei­ka­lin­gas tie­sio­gi­nei pa­što veik­lai ar­ba nau­do­ja­mas ne­efek­ty­viai. To­kius ob­jek­tus sten­gia­ma­si par­duo­ti per auk­cio­nus ir vie­šus kon­kur­sus, ki­tiems ieš­ko­ma il­ga­lai­kių nuo­mi­nin­kų.

„Ieš­ko­me op­ti­ma­lių spren­di­mų, ku­rie ten­kin­tų ak­ci­nin­ko in­te­re­sus ir ga­ran­tuo­tų mak­si­ma­lią Lie­tu­vos pa­štui pri­klau­san­čio tur­to ver­tės fi­nan­si­nę grą­žą“, – aiš­ki­no bend­ro­vės fi­nan­sų ir ad­mi­nis­tra­vi­mo di­rek­to­riaus Kęs­tu­tis Jar­žems­kas. Anot jo, in­ves­tuo­to­jams ke­lia­mas rei­ka­la­vi­mas, kad da­bar­ti­niuo­se Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos cen­tri­niuo­se pa­štuo­se lik­tų pa­što pa­slau­gų tei­ki­mo vie­tos, ku­rio­se bū­tų ap­tar­nau­ja­mi gy­ven­to­jai.

Par­duo­da­mas Vil­niaus cen­tri­nio pa­što pa­sta­tas – pa­čia­me sos­ti­nės cen­tre, Ge­di­mi­no pros­pek­te. Ne­prik­lau­so­mi ver­tin­to­jai jį įkai­no­jo dau­giau kaip 11 mln. eu­rų. Pa­sta­to plo­tas – per 5,4 tūkst. kv. m, tad 1 kv. m kai­na bū­tų kiek di­des­nė nei 2 tūkst. eu­rų. Skel­bia­ma, kad Vil­niaus cen­tri­nio pa­što iš­lai­ky­mas per me­tus at­siei­na 75 tūkst. eu­rų. Ne­įvy­kus par­da­vi­mo san­do­riams esą bus svars­to­ma nuo­mos ga­li­my­bė.

Sos­ti­nė pa­ti parduoda

Sos­ti­nės, val­džia, re­gis, ne­ma­to prob­le­mos dėl to, kad vil­nie­čių ver­ti­na­mas pa­sta­tas ga­li pe­rei­ti į pri­va­čias ran­kas.

Vil­niaus me­ro Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus pa­ta­rė­jas Alek­sand­ras Zub­ria­ko­vas „Lie­tu­vos ži­nias“ ti­ki­no, kad jo­kių pla­nų dėl sos­ti­nės cen­tri­nio pa­što pa­sta­to sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri. „Sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­ka la­bai aiš­ki – iš­par­duo­ti, o ne įsi­gy­ti ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Vien per pu­sę me­tų sa­vi­val­dy­bei pri­klau­siu­sio tur­to par­duo­ta už 2,5 mln. eu­rų“, – sa­kė jis. Anot pa­ta­rė­jo, iš di­des­nių ob­jek­tų yra vie­nin­te­lis, ku­rį gal­būt bū­tų ga­li­ma pe­rim­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams, – da­bar­ti­niai Prof­są­jun­gų rū­mai ant Tau­ro kal­no. Kaip ži­no­ma, pir­ma­sis jų par­da­vi­mo auk­cio­nas ne­įvy­ko.

Vil­niaus cen­tri­nio pa­što rū­mai Ge­di­mi­no pros­pek­te – be­veik pu­san­tro šim­to me­tų ne­at­sie­ja­ma pa­grin­di­nės mies­to ar­te­ri­jos da­lis. 1886-ai­siais pa­sta­tas iš­ki­lo pa­gal vie­no žy­miau­sių to me­to ar­chi­tek­tų Ju­li­jo­no Ja­nu­ševs­kio, ku­rį am­ži­nin­kai api­bū­di­na kaip is­to­riz­mo ger­bė­ją, sie­ku­sį sa­vo kū­ri­niais pri­kel­ti ar­chi­tek­tū­ros di­dy­bę, es­ki­zus. Rū­mų kon­tū­rus ir fa­sa­dą puo­šia so­li­džios ne­ore­ne­san­si­nės ir ne­ok­la­si­cis­ti­nės for­mos, čia jun­ta­ma re­ne­san­so pa­li­ki­mo įta­ka. Pa­sta­tas anuo­met bu­vo pa­va­din­tas vie­no iš­ki­liau­sių Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos bio­che­mi­jos pra­di­nin­ko And­riaus Snia­dec­kio (1768–1838) gar­bei.

1895 me­tais šia­me na­me vei­kė pir­mo­ji Lie­tu­vo­je slap­ta lie­tu­viš­ka or­ga­ni­za­ci­ja – Dvy­li­kos Vil­niaus apaš­ta­lų kuo­pa. Ak­ty­vis­tus su­tel­kė lie­tu­vy­bės idė­ja ir ko­va dėl lie­tu­viš­kų pa­mal­dų baž­ny­čio­je. Tai pir­ma­sis ti­kras lie­tu­viš­kas są­jū­dis, iš kul­tū­ros sri­ties pe­rė­jęs į po­li­ti­nę. Vė­liau na­mas bu­vo nuo­mo­ja­mas Ru­si­jos vals­ty­bi­nio že­mės ūkio ban­ko sky­riui.

1969-ai­siais pa­sta­tas perp­ro­jek­tuo­tas ar­chi­tek­tų Al­gi­man­to ir Vy­tau­to Nas­vy­čių. Jie iš­sau­go­jo pa­sta­to uni­ka­lu­mą pa­brė­žian­čias ne­ore­ne­san­so ir ne­ok­la­si­ciz­mo li­ni­jas, tik jo vi­dų pri­tai­kė pa­što dar­bui.

Ne blo­giau­sias variantas

Kau­no cen­tri­nio pa­što rū­mai – vie­nas svar­biau­sių tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je iš­ki­lu­sių rep­re­zen­ta­ci­nių pa­sta­tų. Jį pro­jek­ta­vo ar­chi­tek­tas Fe­lik­sas Viz­ba­ras, sta­ty­ba kai­na­vo tuo­met di­džiu­lius pi­ni­gus – 1,5 mln. li­tų, dar 300 tūkst. li­tų bu­vo iš­leis­ta puo­šy­bai ir įran­gai. Tie­sa, tuo­met kal­bė­ta, kad pa­sta­tas ne­funk­cio­na­lus ir ne­pri­tai­ky­tas pa­što reik­mėms. Spe­cia­lis­tai Kau­no cen­tri­nio pa­što pa­sta­tą ver­ti­na kaip vie­ną pir­mų­jų Lie­tu­vos funk­cio­na­liz­mo pa­vyz­džių, pats ar­chi­tek­tas pa­brė­žė „tau­ti­nio sti­liaus“ ele­men­tus.

Kauno centrinio pašto rūmai - vienas svarbiausių tarpukario Lietuvoje iškilusių reprezentacinių pastatų./Kauno miesto merijos nuotrauka

Anot Lie­tu­vos pa­što, pa­sta­to ver­tė – apie 1,6 mln. eu­rų. Dau­ge­lis pa­tal­pų šiuo me­tu tuš­čios, mat jau dau­giau kaip prieš dve­jus me­tus bend­ro­vė be­veik vis­ką per­kė­lė į sa­vo lo­gis­ti­kos cen­trą.

Dar per­nai Kau­no ta­ry­bos opo­zi­ci­ja siū­lė sa­vi­val­dy­bei pe­rim­ti pa­sta­tą iš Lie­tu­vos pa­što ir įkel­ti ten Kau­no mies­to mu­zie­jų, bet ta­ry­ba tuo­met nu­ta­rė šio klau­si­mo ne­svars­ty­ti. Ir da­bar mies­to val­džia į pa­sta­tą ne­pre­ten­duo­ja.

„Ma­nau, kad pa­sta­to par­da­vi­mas nau­jam šei­mi­nin­kui bū­tų ti­krai ne pats blo­giau­sias va­rian­tas. Ne­rei­kė­tų dirb­ti­nai pri­mes­ti pa­sta­tui ko­kių nors funk­ci­jų“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Kau­no vi­ce­me­ras Si­mo­nas Kai­rys.

Anot jo, mies­tas ne­ga­li pe­rim­ti sa­vo nuo­sa­vy­bėn vi­sų svar­bių, bet sa­vi­nin­kų esą pra­stai tvar­ko­mų pa­sta­tų. Čia pat Kau­no cen­tre, Lais­vės alė­jo­je, sto­vi uni­ver­si­te­tų ap­leis­ti „Pie­no­cen­tro“ ir „Pa­žan­gos“ rū­mų pa­sta­tai.

„Kau­no Nau­ja­mies­čio ar­chi­tek­tū­ra yra ofi­cia­li kan­di­da­tė tap­ti UNES­CO sau­go­mu pa­vel­du, o vi­si tie pa­sta­tai, įskai­tant pa­štą, šia­me kon­teks­te la­bai svar­būs. Bet ta svar­ba tu­ri tap­ti ne tik Kau­no sa­vi­val­dy­bės, bet ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų gar­bės rei­ka­lu“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­kė Jo­li­ta Kan­čie­nė ti­ki­no, kad nau­ja­sis cen­tri­nio pa­što pa­sta­to sa­vi­nin­kas tu­rės juo pa­si­rū­pin­ti. „Da­bar nau­do­ja­ma tik pir­ma­me aukš­te esan­ti sa­lė. Nau­ja­jam sa­vi­nin­ku tu­ri bū­ti leis­ta pa­da­ry­ti tam ti­krus pa­kei­ti­mus. Ge­riau ko­kios nors pert­va­ros šo­ni­nė­se erd­vė­se, pri­tai­kan­čios jas ko­mer­ci­nėms funk­ci­joms, ne­gu griū­van­tis pa­sta­tas“, – sa­kė ji.

Šiame Klaipėdos neogotikiniame pastate paštas buvo atidarytas 1893 metais./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Klai­pė­die­čiai priešinsis

Lie­tu­vos pa­što su­ma­ny­mas par­duo­ti vie­ną ži­no­miau­sių ir gra­žiau­sių uos­ta­mies­čio pa­sta­tų – Lie­pų gat­vė­je esan­čius cen­tri­nio pa­što rū­mus su vei­kian­čiu ka­ri­lio­nu – vie­tos po­li­ti­kus jau iš­ju­di­no. Ar­ti­miau­siu me­tu Klai­pė­dos me­ri­ja kreip­sis į Vy­riau­sy­bę ir pra­šys, jog pa­sta­tas bū­tų per­duo­tas val­dy­ti sa­vi­val­dy­bei, mat bai­mi­na­ma­si, kad ar­chi­tek­tū­ri­niam an­samb­liui pa­te­kus į pri­va­čias ran­kas ja­me ne­be­bus tei­kia­mos pa­što pa­slau­gos ir nu­tils sa­vait­ga­liais mies­tie­čius džiu­gi­nan­čio ka­ri­lio­no var­pų skam­be­sys.

„Tai itin svar­bus mies­tui ob­jek­tas, jau dau­giau kaip 100 me­tų ja­me tei­kia­mos pa­što pa­slau­gos, tu­ris­tai plūs­ta pa­sig­ro­žė­ti nuo­sta­biu, res­tau­ruo­tu in­ter­je­ru. To­dėl ati­duo­ti pa­sta­tą į pri­va­čias ran­kas bū­tų di­džiu­lė klai­da“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė uos­ta­mies­čio vi­ce­me­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Bu­vę Ka­ra­liš­kie­ji pa­što rū­mai – vie­nas svar­biau­sių is­to­ri­nės Klai­pė­dos da­lies ak­cen­tų. Šis ne­ogo­ti­ki­nis an­samb­lis XIX am­žiu­je sta­ty­tas vi­są de­šimt­me­tį, pa­štas ati­da­ry­tas 1893 me­tais. Nuo to lai­ko pa­sta­te vyk­do­mos pa­što funk­ci­jos.

Anot Lie­tu­vos pa­što, Klai­pė­dos cen­tri­nio pa­što pa­sta­to ver­tė – 1,57 mln. eu­rų. Da­bar ja­me iš 3 tūkst. kv. m plo­to iš­nau­do­ja­ma tik apie pu­sę. Esą par­da­vęs šį pa­sta­tą Lie­tu­vos pa­štas ban­dy­tų iš­lai­ky­ti pa­sta­te pa­što pa­slau­gų tei­ki­mą ir iš nau­jų­jų sa­vi­nin­kų 15 me­tų lai­ko­tar­piui iš­si­nuo­mo­tų 403,39 kv. m pa­tal­pas.

Ta­čiau Klai­pė­dos val­džia vis tiek ne­su­tin­ka su ke­ti­ni­mais par­duo­ti to­kį svar­bų is­to­ri­nį pa­sta­tą. J. Si­mo­na­vi­čiū­tės nuo­mo­ne, nau­jie­ji sa­vi­nin­kai ti­krai ne­bus su­in­te­re­suo­ti, kad pa­sta­te bū­tų tei­kia­mos pa­što funk­ci­jos, o jei tas ir bus da­ro­ma, tai mi­ni­ma­liai. Da­bar, už­da­rius pa­što fi­lia­lą Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je, cen­tri­nia­me pa­šte nu­tįs­ta ne­men­kos žmo­nių ei­lės, klien­tų ap­tar­na­vi­mo pa­tal­pos yra pa­ly­gin­ti ne­di­de­lės.

„Kreip­si­mės į Vy­riau­sy­bę, kad pa­sta­tą per­duo­tų sa­vi­val­dy­bei. Už­ti­krin­si­me, kad ja­me to­liau bū­tų tei­kia­mos pa­što pa­slau­gos, veik­tų ka­ri­lio­nas, tu­ris­tai ga­lė­tų at­ei­ti pa­sig­ro­žė­ti įspū­din­ga sie­nų ta­py­ba ir me­di­niais rai­ži­niais. Ži­no­ma, sa­vi­val­dy­bė pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mus ir pri­žiū­rė­ti pa­vel­do­sau­gi­nį sta­ti­nį, jį jau rei­kia re­mon­tuo­ti, nes by­ra fa­sa­do ply­tos“, – kal­bė­jo vi­ce­me­rė.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos sky­riaus vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas ti­ki­no, jog svar­biau­sia, kad is­to­ri­nis, vals­ty­bės sau­go­mas pa­što pa­sta­tas „ne­pa­kib­tų ore“. „Jis pri­va­lo tu­rė­ti sa­vi­nin­kus. Blo­giau­sia, jei žlug­tų par­da­vi­mo auk­cio­nai, ir šis ob­jek­tas lik­tų ne­pri­žiū­rė­tas. Jau tu­ri­me blo­gą pa­vyz­dį Klai­pė­do­je – tai bu­vęs ka­lė­ji­mas, ku­ria­me il­gus me­tus glau­dė­si po­li­ci­ja. Jai iš­si­kraus­čius, is­to­ri­nio pa­sta­tų komp­lek­so nie­kaip ne­pa­vyks­ta par­duo­ti, ir jis nyks­ta, ta­po vai­duok­liu. Ne­svar­bu, kas val­dy­tų cen­tri­nio pa­što pa­sta­tą, nau­ja­sis sa­vi­nin­kas tu­rė­tų už­ti­krin­ti jo de­ra­mą prie­žiū­rą, ša­lin­ti trū­ku­mus, tvar­ky­ti, res­tau­ruo­ti“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė jis.