Carlas Bildtas: Lietuvos partizanų istorija buvo per ilgai slepiama
Ži­no­mas Šve­di­jos po­li­ti­kas Car­las Bild­tas sa­ko, kad su so­vie­tų oku­pan­tais ko­vo­ju­sių Lie­tu­vos par­ti­za­nų is­to­ri­ja yra per men­kai ži­no­ma ki­tiems Eu­ro­pos gy­ven­to­jams.

Anot bu­vu­sio Šve­di­jos prem­je­ro ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro, Bal­ti­jos ša­lių pa­sip­rie­ši­ni­mo is­to­ri­ja bu­vo per il­gai sle­pia­ma.

„Miš­ko bro­lių is­to­ri­ja yra mū­siš­kės Eu­ro­pos da­lies nau­jau­sių lai­kų is­to­ri­jos da­lis. Ji per il­gai bu­vo sle­pia­ma“, – so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ dau­giau kaip 600 tūkst. se­kė­jų par­ašė bu­vęs Šve­di­jos prem­je­ras ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras.

Par­ti­za­ni­nis ka­ras Bal­ti­jos ša­ly­se pra­si­dė­jo, kai 1944 me­tų va­sa­rą so­vie­tų ka­riuo­me­nė, iš­stū­mu­si na­cių oku­pan­tus, an­trą kar­tą oku­pa­vo Bal­ti­jos ša­lis. Tuo­met iš­kart pra­si­dė­jo so­vie­tų rep­re­si­jos, te­ro­ras, mo­bi­li­za­ci­ja į so­vie­tų ka­riuo­me­nę.

Par­ti­za­nų bū­riai Lie­tu­vo­je pra­dė­jo kur­tis 1944 me­tų va­sa­ros pa­bai­go­je. Par­ti­za­nai vil­kė­jo Lie­tu­vos ka­ri­nes uni­for­mas, dau­gu­ma bu­vo jau­ni vy­rai, ūki­nin­kų, ma­ža­že­mių ar be­že­mių vai­kai, bū­riuo­se reng­ti ka­ri­niai mo­ky­mai.

1944–1946 me­tais su­si­da­rė di­de­li, iki šim­to ko­vo­to­jų, par­ti­za­nų bū­riai. Apie 30 tūkst. vy­rų ak­ty­viai vei­kė be­veik vi­so­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, iš­sky­rus mies­tus. Jie ei­da­vo į mū­šį su NKVD da­li­niais, truk­dė oku­pa­ci­nės val­džios rin­ki­mus, ap­šau­dy­da­vo bal­sa­vi­mo būs­ti­nes, ko­vo­jo su prie­var­ti­niu ko­lū­kių kū­ri­mu.

Par­ti­za­nų ka­ro lau­ko teis­mai tei­sė ir bau­dė mir­ties baus­me trė­mi­mų vyk­dy­to­jus, so­vie­ti­nius par­ei­gū­nus ir šni­pus. So­vie­tams užb­lo­ka­vus Lie­tu­vą nuo lais­vo­jo in­for­ma­ci­jos pa­sau­lio, apy­gar­do­se įkur­ti spau­dos ir in­for­ma­ci­jos sky­riai, per vi­są par­ti­za­ni­nio ka­ro lai­ko­tar­pį leis­ta 80 pa­va­di­ni­mų pe­rio­di­nių lei­di­nių, ra­šo­ma 2013 me­tais URM už­sa­ky­mu iš­leis­to­je glaus­to­je „Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je“.

Iš vi­sų tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių pa­sip­rie­ši­ni­mas Lie­tu­vo­je bu­vo stip­riau­sias, čia dar nai­viai ti­kė­ta Va­ka­rais, kad ko­mu­nis­tų val­dy­mas il­gai ne­truks, o JAV ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja įvyk­dys At­lan­to Char­ti­jos pa­ža­dus grą­žin­ti ne­prik­lau­so­my­bę dėl ka­ro jos ne­te­ku­sioms ša­lims.

An­tra­me eta­pe 1946–1948 me­tais ko­vo­se ne­te­kę apie 10 tūkst. vy­rų par­ti­za­nai su­da­rė ma­žes­nius bū­rius, įsi­ren­gė bun­ke­rius, pe­rė­jo prie įpras­to par­ti­za­ni­nio ka­ro tak­ti­kos. Par­ti­za­nams pa­vy­ko su­kur­ti cen­tra­li­zuo­tas struk­tū­ras, ta­čiau jos bu­vo grei­tai su­nai­kin­tos. 1949 me­tų va­sa­rio 16-ąją par­ti­za­nai pa­skel­bė dek­la­ra­ci­ją, ku­rio­je nu­ma­ty­tas Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mas ir jos de­mo­kra­ti­niai val­dy­mo pri­nci­pai.

Ko­vai su par­ti­za­nais Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­ta gau­si NKVD ka­riuo­me­nė, prie jų įkur­ti nai­kin­to­jų ba­ta­lio­nai, lie­tu­vių va­din­ti stri­bais. Rep­re­si­nės struk­tū­ros į Si­bi­rą trė­mė par­ti­za­nų šei­mas, pus­nuo­gius žu­vu­sių par­ti­za­nų kū­nus iš­me­da­vo cen­tri­nė­se mies­te­lių aikš­tė­se.

Or­ga­ni­zuo­ta gink­luo­ta ko­va bai­gė­si 1953-ių­jų pa­va­sa­rį.

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, im­ta­si įam­žin­ti par­ti­za­ni­nių ko­vų da­ly­vių at­mi­ni­mą. Nuo 1995 me­tų pa­sta­ty­ti aš­tuo­ni pa­mink­lai par­ti­za­nų apy­gar­doms įam­žin­ti, per 300 at­mi­ni­mo ženk­lų. Vil­niu­je įsi­kū­ru­si Ka­ro aka­de­mi­ja ir gim­na­zi­ja Ra­sei­niuo­se pa­va­din­tos par­ti­za­nų va­do ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio var­du, par­ti­za­nų Juo­zo Luk­šos – Dau­man­to ir Adol­fo Ra­ma­naus­ko – Va­na­go var­dais pa­va­din­tos gim­na­zi­jos Gar­lia­vo­je ir Aly­tu­je.

Mu­zi­kos gru­pė „Sky­lė“ 2010 me­tais iš­lei­do te­mi­nį al­bu­mą „Bro­liai“, skir­tą lais­vės ko­vų da­ly­viams at­min­ti. Miš­ko bro­lių žyg­dar­biai vai­di­no svar­bų vaid­me­nį ku­riant Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gas.

NA­TO ne­se­niai su­kū­rė trum­pą fil­mą pri­sta­ty­ti Bal­ti­jos ša­lių par­ti­za­ni­nį ju­dė­ji­mą.

So­vie­ti­nės val­džios pro­pa­gan­da re­zis­ten­ci­jos da­ly­vius sten­gė­si dis­kre­di­tuo­ti, ro­dy­da­ma juos kaip na­cių ko­la­bo­ran­tus ir va­din­da­ma ban­di­tais. Šiuos ar­gu­men­tus, kri­ti­kuo­da­ma NA­TO fil­mą, pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis ėmė kar­to­ti ir Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Lie­tu­vos par­ei­gū­nai kri­ti­ką at­rė­mė, pa­brėž­da­mi, kad bū­tent so­vie­tai An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pra­džio­je bend­ra­dar­bia­vo su na­cis­ti­ne Vo­kie­ti­ja, o par­ti­za­ni­nis ka­ras vy­ko jau su­triuš­ki­nus na­cių re­ži­mą.