Būtinybė keistis: kokių valstybės tarnautojų šiandien reikia Lietuvai?
Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos (angl. In­ter­na­tio­nal La­bour Or­ga­ni­za­tion) duo­me­ni­mis, vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ba apie 28 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Tai yra ga­na įpras­tas ro­dik­lis Eu­ro­po­je, ta­čiau ly­gi­nant su sa­vo so­cia­li­ne ge­ro­ve gar­sė­jan­čio­mis Skan­di­na­vi­jos ša­li­mis – skai­čius kuk­lus.

O pa­ti vals­ty­bės tar­ny­ba vis dar api­pin­ta nuo­bo­daus biu­ro­kra­ti­nio dar­bo ste­reo­ti­pais, nors, pa­sak spe­cia­lis­tų, šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mo tem­pas ver­čia keis­tis ir vie­šą­jį sek­to­rių. Tuo pa­čiu jie ap­gai­les­tau­ja, kad vie­ša­ja­me sek­to­riu­je iš­ties dar trūks­ta jau­nat­viš­ko verž­lu­mo, ino­va­ty­vu­mo ir kū­ry­biš­ku­mo.

In­ga Kirs­tu­kai­tė, LR Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir ste­bė­se­nos sky­riaus pa­ta­rė­ja tei­gia, kad vie­ša­sis sek­to­rius su­si­du­ria su grei­tai be­si­kei­čian­čios ap­lin­kos ir su­dė­tin­gų so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių prob­le­mų me­ta­mais iš­šū­kiais. „No­rint, kad vie­ša­sis sek­to­rius ne tik veik­tų efek­ty­viai, bet ir im­tų­si ly­de­rys­tės ska­ti­nant ša­lies rai­dos pro­ce­sus, vals­ty­bės tar­nau­to­jams rei­kia nau­jų kom­pe­ten­ci­jų“, – sa­ko In­ga Kirs­tu­kai­tė.

Tai­gi, ko­kių sa­vy­bių rei­ka­lau­ja šiuo­lai­ki­nė vals­ty­bės tar­ny­ba?

Ne­tra­di­ci­nės už­duo­tys rei­ka­lau­ja ir ne­tra­di­ci­nių sprendimų

I. Kirs­tu­kai­tės tei­gi­mu, šiais lai­kais vie­ša­ja­me sek­to­riu­je pa­si­tai­ko ne­ti­kė­tų ir ne­tra­di­ci­nių už­duo­čių bei prob­le­mų, to­dėl joms spręs­ti daž­nai pri­rei­kia ir ne­tra­di­ci­nių spren­di­mų.

„Kū­ry­biš­ku­mas ir ino­va­ty­vu­mas – la­bai svar­bios vals­ty­bės tar­nau­to­jo kom­pe­ten­ci­jos, ku­rios lei­džia pa­žvelg­ti į vie­šo­sios po­li­ti­kos prob­le­mas iš nau­jos pers­pek­ty­vos ir jas spręs­ti efek­ty­viau“, – sa­ko I. Kirs­tu­kai­tė.

Ži­no­ma, spe­cia­lis­tė pri­pa­žįs­ta, kad sis­te­mi­nis mąs­ty­mas yra vie­na svar­biau­sių kom­pe­ten­ci­jų, ka­dan­gi vals­ty­bės par­ei­gū­nai pri­va­lo su­vok­ti su­dė­tin­gus prie­žas­ties-pa­sek­mės ry­šius, ta­čiau kū­ry­biš­ku­mas taip pat pra­ver­čia spren­džiant komp­lek­si­nes prob­le­mas.

Fulb­rai­to pro­fe­so­rius iš Cen­tri­nės Flo­ri­dos uni­ver­si­te­to (JAV), Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) So­cia­li­nių, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir me­nų fa­kul­te­to (SHMMF) vy­riau­sia­sis moks­li­nin­kas Tho­mas Brye­ris an­tri­no – šiais lai­kais tik ino­va­ty­vus ir mo­ty­vuo­tas vals­ty­bės tar­nau­to­jas su­ge­bės su­pras­ti ir iš­girs­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę bei jiems rū­pi­mus klau­si­mus.

Tech­no­lo­gi­jos – ne­at­sie­ja­ma šiuo­lai­ki­nio vie­šo­jo val­dy­mo dalis

Aki­vaiz­du, kad šio­mis die­no­mis tech­no­lo­gi­jos yra ne­at­sie­ja­ma be­ne kiek­vie­no dar­bo su­de­da­mo­ji da­lis. Vals­ty­bės tar­ny­ba – ne iš­im­tis. „Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia val­dy­ti di­de­lius ad­mi­nis­tra­ci­nių duo­me­nų kie­kius, ir tai at­ve­ria nau­jas ga­li­my­bes“, – tei­gia I. Kirs­tu­kai­tė.

Tuo pa­čiu ji nuo­gąs­tau­ja, jog šių die­nų vals­ty­bės tar­ny­ba dar nė­ra pa­kan­ka­mai pa­si­ruo­šu­si ap­do­ro­ti di­de­lės apim­ties in­for­ma­ci­ją ir spren­di­mų pri­ėmė­jams pa­teik­ti ver­tin­gus veik­los to­bu­li­ni­mo pa­siū­ly­mus.

Dėl to rei­ka­lin­gi iš­si­la­vi­nę žmo­nės, ge­ban­tys val­dy­ti ir pri­tai­ky­ti šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas, rei­ka­lin­gas ieš­kant bei pri­imant spren­di­mus vie­ša­ja­me sek­to­riu­je.

Po­li­to­lo­gas, KTU SHMMF de­ka­nas Ai­nius La­šas įsi­ti­ki­nęs, kad da­bar­ti­nė vals­ty­bės tar­ny­ba rei­ka­lau­ja nau­jau­sių duo­me­nų ana­li­zės įgū­džių.

„Šian­dien mes ne­bek­ves­tio­nuo­ja­me už­sie­nio kal­bos ge­bė­ji­mų, o pri­ima­me tai kaip duo­ty­bę. Sta­tis­ti­nis raš­tin­gu­mas taip pat tu­ri tap­ti dar vie­na duo­ty­be, be ku­rios ne­įma­no­ma įsi­vaiz­duo­ti at­ei­ties vals­ty­bės tar­nau­to­jo“, – tei­gia Ai­nius La­šas.

I. Kirs­tu­kai­tė dar pri­du­ria, kad šiuo­lai­ki­nis vals­ty­bės tar­nau­to­jas ne­ga­li už­si­da­ry­ti sa­vo kiau­te. „Vie­ša­sis sek­to­rius ne­ga­li veik­ti izo­liuo­tai. Bend­ra­dar­bia­vi­mas su NVO, bend­ruo­me­nė­mis, uni­ver­si­te­tais, so­cia­li­niais ir eko­no­mi­niais par­tne­riais yra ne­at­sie­ja­ma šiuo­lai­ki­nio val­dy­mo da­lis“, – sa­ko I. Kirs­tu­kai­tė.

„Dėl šios prie­žas­ties vals­ty­bės tar­nau­to­jo ge­bė­ji­mas telk­ti ir ieš­ko­ti kon­sen­su­so yra kri­ti­nė kom­pe­ten­ci­ja. Spren­di­mai ne­tu­ri bū­ti pri­ima­mi už už­da­rų du­rų, vals­ty­bės tar­nau­to­jas tu­ri bū­ti proak­ty­vus ir kvies­ti su­in­te­re­suo­tas pu­ses kar­tu ieš­ko­ti efek­ty­viau­sių prob­le­mos spren­di­mų bū­dų“.

Šiuo­lai­ki­nis vals­ty­bės pareigūnas

KTU So­cia­li­nių, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir me­nų fa­kul­te­tas, at­siž­velg­da­mas į da­bar­ti­nius vie­šo­jo sek­to­riaus po­rei­kius, kei­čia vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo ba­ka­lau­ro stu­di­jas į vie­šą­jį val­dy­mą. Bend­ra­dar­biau­jant tiek su vie­šo­jo sek­to­riaus at­sto­vais, tiek su sri­ties moks­li­nin­kais-pro­fe­sio­na­lais, stu­di­jų prog­ra­ma yra sie­kia­ma par­uoš­ti šių lai­kų vals­ty­bės par­ei­gū­nus, ge­ban­čius ana­li­zuo­ti ir spręs­ti vy­rau­jan­čius pro­ce­sus.

„Kri­zių val­dy­mas eko­no­mi­nių, so­cia­li­nių ir po­li­ti­nių iš­šū­kių kon­teks­te, pa­si­ry­ži­mas kur­ti vie­šą­jį gė­rį, tar­nau­ti pi­lie­čiams ir at­sto­vau­ti jų in­te­re­sams yra pa­grin­di­nis šiuo­lai­ki­nio vie­šo­jo sek­to­riaus pro­fe­sio­na­lo bruo­žas. Tai pro­fe­sio­na­lai, ku­rie spren­džia su žmo­nių gy­ve­ni­mu su­si­ju­sius klau­si­mus“, – tei­gia Th.Brye­ris. Pa­sak KTU lek­to­riaus, la­bai svar­bu mo­kė­ti bend­ra­dar­biau­ti ir ge­bė­ti su­jung­ti vi­sas su spren­di­mais su­si­ju­sias gru­pes.

I. Kirs­tu­kai­tė pri­ta­ria: „Ry­to­jaus vals­ty­bės tar­ny­ba tu­ri bū­ti lanks­ti, die­gian­ti ino­va­ty­vius spren­di­mus ir ge­ban­ti veik­ti tink­le. Žin­gei­du­mas, at­vi­ru­mas nau­jo­vėms, kon­cep­tua­lus mąs­ty­mas ir dar­bas ko­man­do­je – tai sa­vy­bės, ku­rios tu­ri bū­ti ug­do­mos ren­giant bū­si­mus vals­ty­bės tar­nau­to­jus“.