Būtina dirbti pasiraitojus rankoves
Nau­jo­ji val­džia ap­šy­la ko­jas, gi­li­na­si į ūkio ir so­cia­li­nes bė­das. Kaip ver­ti­na Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės sie­kius jas spręs­ti, ko­kias ma­to prob­le­mas bei jų spren­di­mo bū­dus, „Lie­tu­vos ži­nios“ tei­ra­vo­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos ins­ti­tu­to pro­fe­so­riaus eko­no­mis­to Ri­man­to Rudz­kio.

– Kaip ver­ti­na­te Vy­riau­sy­bės prog­ra­mą?

– Pri­si­pa­žin­siu – jos ne­skai­čiau. Anks­tes­nių vy­riau­sy­bių prog­ra­mas skai­ty­da­vau, bet vi­sa­da pa­aiš­kė­da­vo, kad vė­liau vis­kas la­bai kei­čia­si. La­biau­siai man pa­tin­ka šios Vy­riau­sy­bės už­si­de­gi­mas. Ir tai, kad dau­gu­ma mi­nis­trų – ne­par­ti­niai. Po­li­ti­kai Vy­riau­sy­bė­je – ti­kra ne­lai­mė. Jo­je tu­ri bū­ti tech­no­kra­tai, iš­sky­rus prem­je­rą. Po­li­ti­kai per­ne­lyg už­si­mirš­ta ir, užuot spren­dę kon­kre­čius už­da­vi­nius, žiū­ri sa­vo par­ti­jų in­te­re­sų.

– Ką ma­no­te apie šių me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą?

– Biu­dže­tas su­da­ro­mas pa­va­sa­rį ir ko nors la­bai ne­kai­ta­lio­si. Nau­jos val­džios už­da­vi­nys – su­da­ry­ti dar ki­tų me­tų biu­dže­tą, at­siž­vel­giant į rin­ki­mų, Vy­riau­sy­bės prog­ra­mą, stra­te­gi­nius tiks­lus. Da­bar gi vis­kas tvir­tin­ta la­bai grei­tai. Iš tie­sų vals­ty­bės biu­dže­tas, ga­li­ma sa­ky­ti, tvir­ti­na­mas Briu­se­ly­je dar ba­lan­dį.

Tai­gi ga­lė­čiau ko­men­tuo­ti bend­rą kryp­tį. Vi­sų pir­ma, rei­kia ne tik steng­tis tu­rė­ti ne­de­fi­ci­ti­nį biu­dže­tą, bet ir su­kur­ti tam ti­krą kom­pen­sa­ci­nį fon­dą, ko­kį tu­rė­jo es­tai. Ne­ma­nau, kad jei biu­dže­tas bū­tų per­tek­li­nis, bū­tų tei­sin­ga per­tek­lių nau­do­ti sko­lai ma­žin­ti. Aš jos ne­ma­žin­čiau. Ji yra il­ga­lai­kė ir jos tvar­ky­mas pi­gus.

Vi­sai ne­tu­rė­si­me lais­vų pi­ni­gų, jei­gu drioks­te­lės nau­ja kri­zė, o jos ti­ki­my­bė – itin di­de­lė. Lie­tu­va la­bai pri­klau­so­ma nuo pa­sau­li­nės pre­ky­bos, nes yra at­vi­ros eko­no­mi­kos ša­lis. Ki­lus pa­sau­li­nei kri­zei iš­kart pa­tir­tu­me reikš­min­gą smū­gį. Di­de­lės bė­dos ga­li truk­ti apie me­tus. Jei­gu tu­rė­tu­me tam ti­krą fi­nan­si­nį bu­fe­rį, jis su­švel­nin­tų smū­gį.

Bet gy­ve­na­me taip, tar­si da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja tę­sis am­ži­nai. Net kai eko­no­mi­ka au­ga, biu­dže­tas kas­met vis de­fi­ci­ti­nis. Tai reiš­kia, kad ir iš 2008–2009 me­tų smū­gio vi­siš­kai ne­pa­si­mo­kė­me. Ne­ma­tau, kad bū­tų im­ama­si at­sar­gu­mo prie­mo­nių. Siū­ly­čiau pla­nuo­ti per­tek­li­nį ki­tų me­tų biu­dže­tą ir tą per­tek­lių ati­dė­ti į tam ti­krą re­zer­vi­nį fon­dą. Tam rei­kia ne di­din­ti mo­kes­čius, bet at­si­sa­ky­ti ne­efek­ty­vių biu­dže­to iš­lai­dų. Ra­cio­na­liau fi­nan­suo­jant įvai­rias sri­tis, ma­nau, bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti 2 proc. BVP sie­kian­čių iš­lai­dų.

– Ka­da, jū­sų ma­ny­mu, ga­li iš­tik­ti di­de­lė pa­sau­lio fi­nan­sų kri­zė?

– Ga­liu tiks­liai pa­sa­ky­ti, ka­da kri­zė nie­ka­da ne­įvyks­ta – JAV pre­zi­den­to rin­ki­mų me­tais. Bu­vau ti­kras, kad 2016 me­tais pa­sau­li­nės fi­nan­sų kri­zės ne­bus. Pa­sau­li­nius fi­nan­sus val­do ame­ri­kie­čiai, o jų po­li­ti­ka – ne­leis­ti kri­zei įvyk­ti rin­ki­mų me­tais.

Nie­kas ne­pa­sa­kys, ka­da bus kri­zė, nes ją pa­pras­tai iš­pro­vo­kuo­ja koks nors įvy­kis. Tai­gi lau­kia­ma, kas bus tas dir­gik­lis. Vie­nas to­kių dir­gik­lių ga­lė­tų bū­ti pa­lū­ka­nų nor­mų kė­li­mas. Dir­gik­lis taip pat ga­li bū­ti ko­kio nors vers­lo griū­tis. Kri­zė ga­li kil­ti ir tre­čio­jo pa­sau­lio ša­ly­se.

– Ką prog­no­zuo­tu­mė­te Lie­tu­vos eko­no­mi­kai 2017-ai­siais ir to­les­niais me­tais?

– Jei­gu ne­bus iš­ori­nio šo­ko, Lie­tu­vai me­tai tu­rė­tų bū­ti ne­blo­gi. Pa­mė­gin­siu pa­grįs­ti. Lie­tu­vos su­nku­mai – il­ga­lai­kio po­bū­džio. Jie su­si­ję su de­mog­ra­fi­ne pa­dė­ti­mi, emig­ra­ci­ja, ener­gin­giau­sio jau­ni­mo pra­ra­di­mu. Gęs­ta­me pro tru­pu­tį. Au­ga­me ne taip, kaip tu­rė­tų aug­ti mū­sų ly­gio ša­lis. Tik 2–3 proc. kas­met, nors per 2008–2009 me­tų kri­zę ūkis smu­ko 15 pro­cen­tų.

Ma­nau, spar­tes­nį au­gi­mą stab­do ke­li da­ly­kai – di­de­lė emig­ra­ci­ja ir tai, kad ne­tu­ri­me jo­kio pra­na­šu­mo prieš ki­tas ša­lis dėl už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Kad jų pri­trauk­tu­me, mo­kes­čių sis­te­mą rei­kia da­ry­ti pa­pras­tes­nę. Be to, tu­ri­me dar daug biu­ro­kra­ti­jos ir ne­li­be­ra­lius dar­bo san­ty­kius.

Tad in­ves­tuo­to­jai ne­si­ver­žia, o jau­ni­mas bė­ga, tai­gi au­ga­me lė­čiau, nei ga­lė­tu­me. Po ke­le­rių me­tų au­gi­mas iš­sik­vėps, net jei­gu kri­zė ne­kils. Su­ma­žės Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų par­ama, skau­džiai pa­ju­si­me dar­bo jė­gos trū­ku­mą. Da­bar to dar ne­jau­čia­me, nes Vil­nius dar­bo jė­gą su­trau­kia iš re­gio­nų.

Mū­sų il­ga­lai­kės prob­le­mos rim­tos ir kol kas jų nie­kas ne­spren­džia. Jei­gu spręs­tų, par­ti­jos su­si­tar­tų dėl pri­ori­te­to – spar­taus eko­no­mi­kos au­gi­mo ska­ti­ni­mo ir emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mo.

Ta­čiau šie me­tai, ma­nau, bus ne­blo­gi. Naf­tos kai­nos tu­rė­tų kiek kil­ti, Ru­si­jos eko­no­mi­ka – at­si­gau­ti. Tai per­si­duo­tų ir Bal­ta­ru­si­jai. Tuo­met vėl pel­ny­tu­mės iš to, kad esa­me tran­zi­ti­nė ša­lis.

Ne­ma­nau, kad šie­met bus an­tri me­tai iš ei­lės, kai pra­stas der­lius. Ti­kiuo­si, kad ge­riau už­de­rės ja­vai – Lie­tu­va gaus dau­giau pi­ni­gų iš eks­por­to. Vi­sa tai pri­dės prie eko­no­mi­kos au­gi­mo pa­pil­do­mą pro­cen­tą. Ne­nus­teb­siu, jei­gu Lie­tu­vos eko­no­mi­ka augs spar­čiau nei 2016-ai­siais.

Jei­gu plūs­te­lė­tų in­ves­ti­ci­jos, eko­no­mi­ka pra­dė­tų aug­ti po 7–10 proc., di­dė­tų al­gos, su­ma­žė­tų ir emig­ra­ci­ja. Bet tam rei­kia dirb­ti pa­si­rai­to­jus ran­ko­ves.

– Pa­kal­bė­ki­me apie as­me­ni­nius fi­nan­sus. Ar tei­sin­ga bū­tų vėl keis­ti pen­si­jų sis­te­mą, at­si­sa­ky­ti pri­va­čių pen­si­jų fon­dų, sa­va­no­riš­kų įmo­kų ar­ba jas ri­bo­ti?

– Ne­su per­ne­lyg į tai įsi­gi­li­nęs, bet in­tui­ty­viai esu lin­kęs su­tik­ti, kad Lie­tu­vai gal ir ne­rei­kė­jo vel­tis į tą tri­jų pa­ko­pų pen­si­jų sis­te­mą. To ne­rei­kė­jo da­ry­ti vien dėl to, kad iki šiol ne­su­ge­ba­me sta­bi­li­zuo­ti vals­ty­bės fi­nan­sų. „Sod­ros“ prob­le­mos iki ga­lo ne­išsp­ręs­tos.

Ki­ta ver­tus, ne­ga­li­ma blaš­ky­tis. Pen­si­jų sis­te­ma ne­ga­li bū­ti kei­čia­ma kas ke­le­rius me­tus. Jei­gu jau įve­dė­me tre­čios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus, vals­ty­bė ne­be­ga­li jų at­si­sa­ky­ti, nes tai ją komp­ro­mi­tuo­tų. Da­bar ga­li­ma pri­im­ti ne­bent komp­ro­mi­si­nius spren­di­mus ma­žin­ti vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mų naš­tą.