Briuselyje priimtas svarbus Lietuvai sprendimas
Briu­se­ly­je penk­ta­die­nį už­deg­ta „ža­lia švie­sa“ įgy­ven­din­ti Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ti­kos tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mo su kon­ti­nen­ti­ne Eu­ro­pa pro­jek­tą, pra­ne­šė Vy­riau­sy­bė.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.

Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų.

„Glaudžiai bendradarbiaudami visais lygiais ir nepamesdami iš akių ilgalaikės perspektyvos, kryptingai siekiame pagrindinio tikslo – sustiprinti savo energetinės nepriklausomybės pamatus ir energetiškai tapti pilnaverčiais Europos Sąjungos nariais“, – pranešime teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų.

Vėliau, iki spalio 11 dienos, „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. eurų.

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.

Ž. Vaičiūnas: tai dešimtmečio sprendimas

„Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą. Patvirtintas konkretus sinchronizacijos scenarijus – anksčiau patvirtinome kryptį per Lenkiją, o šiandien patvirtintas pats techninis sprendimas, kokiu būdu tai turi būti padaryta (...) Yra pasiektas ne tik pats rezultatas, patvirtintas scenarijus, bet ir pereita į supratimo lygmenį tarp Baltijos šalių ir tai turbūt yra viena iš nedaugelio sėkmės istorijų Baltijos šalių energetinės integracijos procese (...) Tai yra lūžio taškas“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, penktadienį pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai.

„Jeigu birželio mėnesį buvo preliminariai pasirinktas scenarijus – sausumos jungties, jūrinės jungties ir sinchroninių kompensatorių – tai šiandien šis scenarijus galutinai patvirtintas po papildomų skaičiavimų. Ir nekilo jokių abejonių nei dėl patikimumo, nei dėl šio scenarijaus kaštų“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

BEMIP sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 dienos pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo.

Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius. Jų skaičius, BNS žiniomis, svyruotų nuo 4 iki 9, vieno įrenginio kaina siektų apie 25 mln. eurų, o bendri operaciniai kaštai, priklausomai nuo įrenginių skaičiaus, – nuo 400 mln. iki 4 mln. eurų.

Ministras neatskleidė daugiau detalių dėl techninių sprendimų – tai esąs jau perdavimo sistemos operatorių bei ENTSO-E prerogatyva.

„ENTSO-E paraišką svarstys jau artimiausiu metu, kiek turime žinių, ir tuomet bus sprendžiami visi techniniai klausimai – tiek dėl jūrinės jungties, tiek dėl sinchroninių kompensatorių. Tai yra tie klausimai, kurie nėra politiniu požiūriu probleminiai, reikalauja daugiau techninio susiderinimo. Tas įsitraukimas visų perdavimo sistemos operatorių, kuris buvo pastaruoju metu, leidžia tikėti, kad jeigu išlaikysime tokį patį darbų tempą, įsitraukimą, problemų nebus, nes mes kalbame apie techninius klausimus, kuriuos reikia susiderinti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Vėliau, iki spalio 11 dienos, „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. eurų.

„Šiandienos sprendimai yra pirmas kartas, kada mes galime drąsiai sakyti, kad yra pasirinkti techniniai sprendimai ir jie leidžia iš esmės teikti paraišką finansavimui tiek artimiausiu laikotarpiu iki spalio 11 dienos, tiek planuoti rengti projektus tolesnėms CEF paraiškoms 2019 metų pirmoje pusėje, kuomet kvietimai bus pateikti“, – kalbėjo ministras.

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.