Britų parlamentaras: po „Brexit“ lietuviai turės gal net ir geresnes sąlygas
Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos na­rys ir bu­vęs kul­tū­ros mi­nis­tras Joh­nas Whit­ting­da­le'as iš­skir­ti­nia­me in­ter­viu „Tie­sai“ pa­si­da­li­jo sa­vo įžval­go­mis apie de­ry­bas ša­liai pa­lie­kant Eu­ro­pos Są­jun­gą, da­bar­ti­nę im­ig­ran­tų pa­dė­tį Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, an­tro­jo re­fe­ren­du­mo ti­ki­my­bę bei te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių grės­mę.

– Kokią situaciją dėl „Brexit“ turime šiuo metu?

– Prieš kelias savaites kaip tik buvau susitikęs su Micheliu Barnier – Europos Sąjungos (ES) derybininku, su kuriuo aptarėme esančią situaciją. Kalbėjomės apie ateities bendradarbiavimą, kokius susitarimus galime pasiekti, kokią verslo perspektyvą matome ir kitus dalykus.

Svarbiausia, kad prieš pradedant derybas mes turime susitarti dėl išėjimo iš ES sąlygų. Jos yra trys pagrindinės. Tai skyrybų kaina ir kokią sumą Jungtinė Karalystė (JK) galės sumokėti ES, kad įvykdytų savo piniginius įsipareigojimus. Panašu, kad ši suma bus gana didelė.

Kita sąlyga – tai europiečių, kurie gyvena JK, bei britų, gyvenančių ES šalyse, teisės. Mes norime sudaryti geras sąlygas visiems imigrantams, kad jie pasiliktų, kad turėtų statusą ir gyventų visavertį gyvenimą.

Konservatorių partija palaiko idėją, jog mums imigrantai yra labai svarbūs. Tačiau prieš pasirašant susitarimą reikalingos tam tikros garantijos, kad ir Britanijos piliečiai turės tokias pačias sąlygas, kaip iki šiol, kitose ES šalyse.

Žinoma, čia iškyla vizų ir kitokių patikrinimų klausimas, reikės papildomo pasiruošimo keičiant dokumentaciją, tačiau tai tik techninis darbas palyginti su tuo, kas mūsų laukia, jeigu nepavyktų pasiekti susitarimo.

Taip pat bus kiek sunkiau nustatyti asmenų kvalifikaciją, jeigu JK nebebus ES narė, nes skirsis sistema ir reikalavimai. Bet, manau, tai tik antraeiliai dalykai.

Sunkiausia trečioji sąlyga. Tai klausimas, ar žmonės, gyvenantys JK, vis dar turės paklusti ES Teisingumo Teismui. Kokia teise turėtume vadovautis. Juk iš esmės poreikis palikti ES atsirado dėl to, kad mes norėjome turėti savo tvarką, vadovautis savo įstatymais, o ne tais, kuriuos mums primeta bendrija. Tad ši, trečioji, sąlyga mums visiems bus tikras iššūkis.

– Ar įmanoma rasti išeitį jai įgyvendinti?

– Na, mes nebūtume labai patenkinti, jeigu, tarkime, Prancūzijos pilietis, gyvenantis JK, galėtų kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl savo teisių išaiškinimo, tuo tarpu britas jau turėtų kitokias sąlygas. Mums būtina pasiekti susitarimą, kad visiems piliečiams sąlygos būtų vienodos ir nebūtų išskirtinumų.

– Klausimų kyla ir dėl Airijos.

– Ši sritis yra daug problemiškesnė nei patys galėjome pamanyti, bet, manau, sparčiai žengiame į priekį spręsdami šį klausimą. Sudėtingiausia yra tai, kad šiaurinė Airijos pusė priklauso JK ir ją nuo Airijos Respublikos skiria siena. Tad daug diskusijų, kaip mums reikia elgtis.

Minėta siena šiuo metu nelabai egzistuoja, ji daugiausiai pastebima žemėlapyje – žmonės juda laisvai.

Tačiau ES sako, kad po „Brexit“ tai taps problema. Gali atsirasti realių skirtumų tarp šių dalių – netgi gali prireikti vizų kertant šią vizualią sieną, gali reikėti daugiau dokumentų, muitinių postų. Tai sukeltų tikrai daug nepatogumų.

– „Brexit“ įvyks jau kitais metais. Kas bus po 2019-ųjų kovo?

– Po kovo mėnesio turėsime dviejų metų pereinamąjį laikotarpį. Mes nebebūsime visateisiai ES nariai, išvis nebebūsime nariai, tačiau turėsime tą dar dviejų metų prisitaikymo prie naujos tvarkos periodą, kuriuo, manau, dar bus judama laisvai. Žmonės galės atvykti ir išvykti iš šalies be jokių apribojimų. Bent jau apie tai dabar yra kalbama konservatorių stovykloje.

– Esate tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės narys. Kokių permainų gali tikėtis lietuviai, gyvenantys JK?

– Manau, sąlygos smarkiai nesikeis net ir po „Brexit“. Tikėtina, kad jau šių metų pabaigoje mes pradėsime procesą, kuriuo prašysime žmonių, nesančių Britanijos piliečiais, pateikti dokumentus rezidento statusui gauti. Šis statusas užtikrins visas būtinas teises gyventi šalyje ir nesukels jokių papildomų rūpesčių.

Manau, kad procedūra nebus itin biurokratiška – stengsimės ją kuo labiau supaprastinti. Pagrinde reikės įprasminti savo norą gyventi JK, nurodyti pragyventų metų trukmę.

Galimai beveik visi asmenys, kurie atvyks į JK prieš „Brexit“, tai yra prieš 2019-uosius metus arba anksčiau, turės galimybę prašyti rezidento statuso.

– Ar juntamas ES spaudimas dėl skyrybų?

– Na, mūsų tikslas susitarti. Kartais turime ir nusileisti, bet turime savų principų. Kaip ir minėjau, pagrinde turime susitarti dėl teisinių išaiškinimų ir dėl judėjimo laisvės tarp valstybių. Bet mes nenusileisime. Esame vienodai stiprios pusės. Turėjome stuburą pasakyti „ne“ ES, turėsime stuburą ir išsikovoti geriausias sąlygas mūsų šaliai.

– Kokia jūsų akimis dabar yra Europos Sąjunga? Ar po „Brexit“ jai grės tolimesnė griūtis – kitų šalių atsiskyrimas?

– Manau, kad ES po truputį praranda savo pozicijas politinėje arenoje, tačiau nesu tikras, kiek kitos šalys bus stiprios ryžtis palikti bendriją. Matėme Katalonijos bandymą pūsti prieš vėją, tačiau burės vėl greitai buvo pakreiptos atgal. Nenoriu nieko prognozuoti, bet visko dar gali būti.

Taip pat matome, kad bendriją nuolat krečia kokios nors krizės. Ryškiausia iš jų – imigrantų, arba, kitaip tariant, pabėgėlių krizė, kuomet žmonių srautai nebuvo suvaldyti, o tokia šalis, kaip Vokietija, būdama bendrijos nare, buvo palikta likimo valioje su savomis problemomis.

– Šiuo metu yra nors menka galimybė, bent pasvarstymas apie antrąjį referendumą dėl JK likimo bendrijoje?

– Ne. Jokių šansų. Visi, puoselėjantys tokią mintį, yra visiškai neteisūs. Nebus jokio antrojo referendumo. Žinoma, tai tik mano asmeninė nuomonė, tačiau manau, kad jeigu šiandien vyktų dar vienas balsavimas dėl JK likimo ES, rezultatai būtų tokie patys, kaip ir buvo. Britai išreiškė savo tvirtą valią.

– Pastaruoju metu ES daug kalbama ne tik apie „Brexit“, bet ir apie teroristinių grupuočių išpuolius. Kodėl tokių atakų padaugėjo Europoje? Ar galime jaustis saugūs?

– Taip, žinoma. Nei jums, nei mums nėra ko nerimauti – esame visiškai saugūs.

Tai yra šių dienų iššūkis, kylantis iš radikaliųjų grupuočių, siejamų su daugybe incidentų, įvykusių pastaruoju metu ES. Buvo atakų Paryžiuje, Belgijoje, tačiau jos vyksta ne tik Europoje, bet ir Indonezijoje, Egipte. Tad negalime sakyti, kad tai tik ES problema ir mums kažko reikia išskirtinai baimintis.

Turbūt nėra nė vienos pasaulio šalies, kuri nebūtų rizikos zonoje. Tai prasidėjo Amerikoje Rugsėjo 11-osios įvykiais, tapusiais perspėjimu pasauliui, kad turime problemą, kurią vienaip ar kitaip reikia spręsti.

Kalbant apie JK, pastaruoju metu sugebame užkirsti kelią planams įvykdyti pasikėsinimus į žmonių gyvybes. Žinoma, ne visada, tačiau tarnybos įtemptai dirba, kad būtume visi saugūs.

Londonas nėra išskirtinis kažkuriuo aspektu. Visi turime su tuo gyventi. Neabejoju, kad kasdien čia gyvenantieji taip dažnai negalvoja, kad kažkas gali nutikti. Nėra jokios priežasties bijoti atvažiuoti į Londoną dėl padidintos terorizmo grėsmės – priešingai. Galime jaustis saugūs, nes šalyje paskelbtas aukščiausias apsaugos lygis, kuris reiškia, kad gatvėse daugiau pareigūnų, esame nuolat stebimi ir prižiūrimi, tad tikrai nėra ko baimintis.

– Ko palinkėtumėte lietuviams šiais, 2018 metais?

– Susikaupimo, ryžto ir siekti savo tikslų. Nepasiduoti aplinkinių nuomonėms ar spaudimui, daryti tai, ko reikia šaliai ir jos žmonėms. Negalime laukti, kol kiti kažką už mus padarys, – turime veikti čia ir dabar.