Brangūs rinkimų rudimentai
Rin­ki­mai bran­gūs, bet juk de­mo­kra­ti­ja kai­nuo­ja. Ta­čiau ar ver­ta mo­kė­ti už nie­ko bend­ra su ja ne­tu­rin­čias kai ku­rias at­gy­ve­nu­sias rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo pro­ce­dū­ras?

Lietuvoje yra 2,5 mln. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Pagal galiojančius teisės aktus kiekvienam jų į rankas reikia įduoti rinkėjo kortelę. Tokia misija patikėta rinkimų apylinkių nariams, kiekvienas iš jų turi aplankyti septynis-aštuonis šimtus rinkėjų. Galiausiai rinkimų dieną niekas tos rinkėjo kortelės nebereikalauja – gali arba pats ją išsispausdinti, arba ateiti į rinkimų apylinkę su asmens dokumentu ir be jokio vargo gausi rinkimų biuletenį.

Tad kam tas Sizifo darbas – belstis į kiekvieno rinkėjo duris? Tačiau pasiūlymai atsisakyti nereikalingo, o sudėjus visas išlaidas – ir gana brangaus popieriuko politikų pritarimo nesulaukia.

Rinkimų apylinkių komisijų nario atlyginimas – apie 132 eurai. Tačiau susumavus visų apygardų ir apylinkių komisijų narių algas, tam reikia apie 2,7 mln. eurų (su mokesčiais).

Kiekvienam apeiviui – 700–800 rinkėjų

Kaip ši procedūra atrodo praktiškai, pasakoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas. Pavyzdžiui, rinkimų apylinkėje yra 3 tūkst. rinkėjų. Apylinkės komisijoje – kokie penki nariai, jos pirmininkas po namus nevaikšto, nes turi daugybę kitų darbų, vadinasi, kiekvienam iš keturių rinkėjų apeivių tenka 700–800 rinkėjų. Jeigu apylinkė kaimiška, kai kur nuo vienkiemio iki vienkiemio – ir 10 kilometrų. Bet ne lengviau ir didžiuosiuose miestuose: ten daugumoje namų įrengtos telefonspynės, tad prie vienų durų gali ir pusvalandį pralaukti, kol kas įleis. Tad apeiti visus rinkėjus užtrunka begalę laiko.

Jei rinkėjo nėra namie, nevardinį kvietimą į rinkimus leidžiama palikti pašto dėžutėje. Vadinasi, komisijos narys turi turėti du popierėlius – ir vardinę kortelę, ir nevardinį kvietimą. Tačiau kas sakė, kad kiekvienas gyventojas turi pašto dėžutę? Leidžiama kortelę palikti ir rinkėją pažįstančiam kaimynui. Bet kaip iš pirmo žvilgsnio nuspręsti, ar jie tikrai pažįstami, ar galima tuo žmogumi pasitikėti.

Galiausiai atėjus balsuoti tas popieriaus gabalėlis visai nereikalingas. Kaip informavo VRK, vienų rinkimų rinkėjo kortelių spausdinimas vidutiniškai kainuoja 90 tūkst. eurų, tačiau jų išnešiojimas, vienas imliausių laikui apylinkių komisijų narių darbų, atsieina dešimteriopai daugiau.

Apylinkių rinkimų komisijų nariai skundžiasi, kad nešioti tuos lapelius – sudėtingiausias darbas. Partijoms sunkiai sekasi į komisijas prišnekinti žmonių, nes darbas sunkus ir menkai atlyginamas. Maža to, primena A. Vyšniauskas, tik partijos į apylinkių rinkimų komisijas gali deleguoti narius. Įteikdami rinkėjo kortelę jie su žmonėmis pasikalba, šie, ypač kaimiškose komisijoje, klausia patarimo, už ką balsuoti, ir partijų atstovai natūraliai lenkia į saviškių pusę. Komisijos narys vaikšto po namus vienas, tad tokią neteisėtą agitaciją sunku fiksuoti, tačiau skundų apie tai netrūksta. Kai A. Vyšniauskas pats kandidatavo į Marijampolės savivaldybės tarybą, taip pat buvo pateikęs skundą, kai vienos rinkimų apylinkės komisijos narė kartu su rinkėjo kortelėmis nešiojo net vieno kandidato reklaminius lankstinukus.

„Mūsų pasiūlymas – atsisakyti rinkėjo kortelių. Į kiekvieną pašto dėžutę galima išsiųsti informaciją apie rinkimus, o tai išnešioti tikrai gali Lietuvos paštas. Nekiltų problemų ir dėl telefonspynių, nes paštininkai žino jų kodus. Argumentas prieš – kad dėl asmens duomenų apsaugos kortelę turi asmeniškai įteikti komisijos narys. Bet juk ir dabar, neradus žmogaus, lapelis metamas į pašto dėžutę. Tad koks skirtumas? Kažkoks senovinis paveldas, ir tiek“, – įsitikinęs A. Vyšniauskas. Jis pasakoja stebėjęs rinkimus Vokietijoje, Gruzijoje, kitose šalyse, bet jam neteko matyti, kad komisijų nariai nešiotų rinkėjo korteles.

A. Vyšniauskas įsitikinęs: jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) norėtų išspręsti šią problemą, tai galėtų padaryti net esant dabartinei įstatymų bazei, nes rinkėjų kortelės forma joje nereglamentuota.

Andrius Vyšniauskas: "Suskaičiavus, kiek kainuoja viena rinkimų komisijos nario valanda ir kiek jų praleidžiama tykant rinkėjų, kad įteiktų rinkėjo korteles, akivaizdu, jog tikrai atsipirktų jas platinti paštu ar per kitus platintojus.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lapelį neša ir už 1 eurą

Rinkėjo kortelių atsisakymas išspręstų ir kitą problemą – komisijų narių darbo apmokėjimą. Jiems mokama už dirbtą laiką, o nešiojant korteles jo sugaištama daug. Darbas – varginantis, o atlygis – nedidelis, todėl žmonės nenori eiti į komisijas. VRK prašo 15 proc. didinti finansavimą atlyginimams, o išties daug pinigų reikia, kad komisijų nariams alga padidėtų keliais eurais. „Palikus tą patį biudžetą, bet sumažinus krūvį, problemą būtų galima spręsti iš esmės“, – siūlo A. Vyšniauskas. Ir tai brangiai nekainuotų. Jo įsitikinimu, suskaičiavus, kiek kainuoja viena rinkimų komisijos nario valanda ir kiek jų praleidžiama tykant rinkėjų, kad įteiktų rinkėjo korteles, akivaizdu, jog tikrai atsipirktų jas platinti paštu ar per kitus platintojus.

A. Vyšniauskas skaičiuoja: vieną skrajutę į pašto dėžutę pristatyti per Lietuvos paštą kainuoja apie 10 centų, o jei kiekis didesnis (rinkimų atveju tai būtų visa Lietuva), kaina galėtų kristi ir iki 5–6 centų. „Tačiau kvietimus į rinkimus galima platinti ir pigiau – ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose yra smulkių tokių paslaugų teikėjų. Pavyzdžiui, Marijampolėje yra kam vieną lapelį į vieną pašto dėžutę pristatyti už 1 centą. Kaina priklauso ir nuo laikotarpio – kai nešiojamos įvairos sąskaitos, tada galima ieškoti pigiausių variantų“, – savo asmeniniu patyrimu, kai buvo kandidatas į Marijampolės savivaldybės tarybą, dalijasi dabar jos narys A. Vyšniauskas.

Kiekvienam rinkėjui reikia ne tik įteikti rinkėjo kortelę – jam siunčiama ir informacija apie kiekvieną tos apygardos kandidatą. Jei tai būtų pristatoma kartu, išlaidos beveik būtų padengtos. „Čia tik noro ir fantazijos klausimas“, – neabejoja A. Vyšniauskas.

Politikai keisti nenori

VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė pabrėžia, kad svarbu ne tik kaina – rinkėjo kortelėje yra asmens duomenys: „Ir dabar, jei kvietimas balsuoti neįteikiamas į rankas, o paliekamas pašto dėžutėje ar laiptinėje, gauname skundų, kad paviešinti asmens duomenys. Bet VRK siūlė Seimo nariams atsisakyti rinkėjo kortelių, o tik platinti informaciją, kada rinkimai ir kurioje apylinkėje reikia balsuoti – be asmens kodų ir adreso.“ Tačiau, R. Daniškevičiūtės teigimu, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nariai nepritarė pasiūlymui atsisakyti vardinės rinkėjo kortelės.

VRK atstovės manymu, jei kvietime į rinkimus nebūtų asmens duomenų, jį kartu su informacija apie kandidatus būtų galima sumesti į pašto dėžutes, taigi nereikėtų vaikščioti per butus. Nekiltų problemų dėl asmens duomenų ir sutaupytų laiko. Juolab rinkėjo kortelė nebūtina, ją gali pats išsispausdinti arba ateiti balsuoti be jos, tik su asmens dokumentu.

„Nematau esminio reikalo, nei kodėl reikėtų atsisakyti rinkėjų kortelės, nei kodėl ji turėtų likti – tam reikėtų detalesnių įžvalgų. Vis dėlto rinkėjo kortelė – garantas, kad žmogus žino, kur eina balsuoti. Nemanau, kad tai toks atvejis, kur reikėtų jų atsisakyti“, – mano Seimo VVSK pirmininkė Guoda Burokienė, bet priduria, kad jei bus oficialius kreipimasis svarstyti tokį projektą, komitetas svarstys.

Pasak R. Daniškevičiūtės, VRK tikisi, kad kai kurios pasenusios nuostatos bus pakeistos svarstant Rinkimų kodeksą, kuris reglamentuotų visus rinkimus. Tačiau jo laukiama jau gal 10 metų. Šiuo metu visus rinkimus reglamentuoja skirtingi įstatymai, nors jų tekstas beveik identiškas. Tad jei norima pakeisti kokią detalę, tenka iš karto keisti juos visus, ir tai užtrunka.

Seimo VVSK pirmininkė G. Burokienė sako, kad rugpjūtį svarstys, ką įtraukti į prioritetinius darbus, ir jei komiteto nariai balsuos, galbūt įtrauks ir Rinkimų kodekso projektą.

Prašoma dar daugiau pinigų

O kol kas, užuot ėmus racionalizuoti rinkimų organizavimą, ieškoma papildomų pinigų. VRK prašo 15 proc. padidinti apygardų ir apylinkių komisijų narių atlygį, nes, kaip informavo VRK, 2016 metų Seimo rinkimuose apygardų komisijų pirmininkų vidutinis priskaičiuotas (su mokesčiais) darbo užmokestis siekė 1338 eurus, o narių – 426 eurus; apylinkių komisijų pirmininkų – 277 eurus, o narių – vos 132 eurus. Tačiau komisijose dirbo apie 15 tūkst. narių, tad viską susumavus jų atlyginimams prireikė 2,7 mln. eurų (su mokesčiais). Jei bus patenkintas prašymas 15 proc. didinti komisijų narių atlygį, papildomai prireiks apie 745 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

VRK duomenų apsaugos pareigūnas Rokas Stabingis mano, kad vis dėlto ne atlyginimas čia svarbiausia. „Danai giriasi turintys geriausią rinkimų sistemą, o kaip girdėjau konferencijoje Kopenhagoje, rinkimų komisijų nariai ten dirba nemokamai. Yra šalių, kur į rinkimų komisijas skiriami tik valstybės tarnautojai. Dirbti komisijose gali ne bet kas – reikia ir kompiuterinio raštingumo, ir organizacinių, kitokių gebėjimų. Valstybės tarnautojai kvalifikuoti, moka naudotis technologijomis, jie – geri administratoriai, ir tai užtikrina kompetencijos lygį dirbant komisijose. Pavyzdžiui, Makedonijoje iš valstybės tarnautojų registro programa atrenka, kas dirbs rinkimuose, ir be priežasties atrinkti asmenys negali atsisakyti. Kroatijoje paskiriami nuolatiniai apygardų ir apylinkių komisijų pirmininkai, pavaduotojai ir dalis narių, o papildomai rinkimams jų skiriama daugiau“, – apie kitų šalių patirtį pasakoja R. Stabingis.

Jis palaiko pasiūlymus atverti komisijas ir ne partijų atstovams, visuomeninėms organizacijoms, nes dabar, kai apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš politinių partijų atstovų, sistema tampa uždara, o partijos skundžiasi, kad sunkiai randa norinčių dirbti komisijoje, ypač kaimiškose apylinkėse.

R. Daniškevičiūtė nuogąstauja, kad į apylinkių komisijas įsileidus visuomenines organizacijas, gali būti chaoso. „Tai atsakingas darbas, ne visi gali jį dirbti, o patikrinti kiekvieną norintį būtų sudėtinga. Partijos prisiima atsakomybę už joms atstovaujantį asmenį, ir tai visko būna“, – sako VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja.

Seimo komiteto pirmininkė G. Burokienė teigia, kad dėl visuomenininkų įtraukimo į komisijas reikia platesnių diskusijų, nes tokiu atveju į jas savo atstovus galėtų siųsti ir koks nors medžiotojų klubas. Tačiau kam šie atstovautų? Seimo narė primena, kad visuomenininkai gali dalyvauti ir dalyvauja rinkimų procese kaip stebėtojai.

Na, medžiotojų pavyzdys galbūt ne visai tinkamas, nes, kaip rodo ne vienas atvejis, tai labai įtakinga Lietuvos politikoje bendrija, o medžioklėse svarstomi net tarpvalstybiniai reikalai ar galbūt skirstomi postai kai kuriose ministerijose. Bet, žinoma, ir rinkėjų valios skaičiavimų negalima patikėti bet kam.

Vis dėlto kad ir kaip būtų optimizuota rinkimų organizavimo tvarka, ją labiausiai palengvintų balsavimas internetu. Tačiau Seimas tam nesiryžta. Tad belieka skaičiuoti: VRK duomenimis, 1996 metų Seimo rinkimai kainavo 2,8 mln., skaičiuojant eurais, o 2016-aisiais – jau 7,5 mln. eurų. Kitąmet – net treji rinkimai. Demokratija kainuos. O ar mokėsime ir už niekam nereikalingą popierėlį ir jo išnešiojimą?