Biurokratų mažėja vėžlio žingsniais
Nuo me­tų pra­džios ap­tir­po vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­čių sta­tu­ti­nių ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čius. Val­dan­tie­ji su­sku­bo tri­mi­tuo­ti apie sa­vo nuo­pel­nus ma­ži­nant biu­ro­kra­tų ar­mi­ją, ta­čiau opo­zi­ci­jos at­sto­vai po­ky­čius ver­ti­na at­sar­giai.

Kaip ro­do Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to (VTD) duo­me­nys, nuo šių me­tų sau­sio iki rugp­jū­čio vals­ty­bės tar­ny­bo­je fak­tiš­kai dir­ban­čių as­me­nų skai­čius su­ma­žė­jo be­veik 500 – nuo 54 704 iki 54 210. Ta­čiau toks pa­ge­rė­ji­mas yra to­li­mas nuo ge­riau­sio pa­sta­rų­jų sep­ty­ne­rių me­tų re­zul­ta­to, kai 2011-ai­siais sta­tu­ti­nių ir kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jų, dar­buo­to­jų, po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo dar­buo­to­jų, įstai­gų va­do­vų bu­vo 53 407.

Sa­vi­val­dy­bės pučiasi

Kaip sa­kė VTD vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Biekš­tai­tė, dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas vals­ty­bės tar­ny­bo­je nė­ra vie­na­die­nis reiš­ki­nys. Iki 2008 me­tų vals­ty­bės tar­nau­to­jų – sta­tu­ti­nių (dir­ban­čių po­li­ci­jo­je, prieš­gais­ri­nė­je tar­ny­bo­je, mui­ti­nė­je ir kt.) ir ci­vi­lių (dir­ban­čių vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­go­se) – ga­na spar­čiai dau­gė­jo. Štai 2005 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo 44 749 tar­nau­to­jai, o 2008-ai­siais – jau 52 395. „Vals­ty­bės tar­ny­bos au­gi­mą su­stab­dė eko­no­mi­kos kri­zė, po jos tar­nau­to­jų skai­čius sta­bi­li­za­vo­si ir to­liau po tru­pu­tį ma­žė­jo“, – aiš­ki­no ji.

Anot L. Biekš­tai­tės, pa­sta­ruo­ju me­tu ypač su­ma­žė­jo va­di­na­mų­jų ci­vi­lių vals­ty­bės tar­nau­to­jų, pir­miau­sia – Vy­riau­sy­bės re­gu­lia­vi­mo sri­ties įstai­go­se. Tam ga­lė­jo tu­rė­ti įta­kos prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio ir Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos pri­im­tas spren­di­mas ren­gian­tis vie­šo­jo sek­to­riaus pert­var­kai griež­tai ri­bo­ti nau­jai skel­bia­mus kon­kur­sus, t. y. skelb­ti juos tik esant bū­ti­ny­bei. „O štai sa­vi­val­dy­bių įstai­go­se tar­nau­to­jų nors ir ne­ženk­liai, bet pa­dau­gė­jo“, – pa­žy­mė­jo VTD spe­cia­lis­tė.

Ci­vi­li­nė­je vals­ty­bės tar­ny­bo­je dau­giau­sia tar­nau­to­jų – be­veik 50 proc. – at­lei­džia­ma sa­vo no­ru. Ki­ti – dėl par­ei­gy­bės nai­ki­ni­mo, pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai, pa­kai­ti­nio tar­nau­to­jo pri­ėmi­mo lai­kui ar su­ka­kus pen­si­niam am­žiui. „Iš vals­ty­bės tar­ny­bą pa­lie­kan­čių­jų sa­vo no­ru 70 proc. su­da­ro žmo­nės iki 40 me­tų. Tie­sa, tarp pri­im­tų­jų į vals­ty­bės tar­ny­bą taip pat dau­giau­sia šios am­žiaus gru­pės žmo­nių“, – ko­men­ta­vo L. Biekš­tai­tė.

Gy­ven­to­jų ma­žė­ja spar­čiau nei valdininkų

Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Po­vi­lo Urb­šio tei­gi­mu, lai­kas par­odys, ar biu­ro­kra­ti­nio apa­ra­to dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas yra mo­men­ti­nis ar tai pa­sto­vi ten­den­ci­ja. Anot jo, mū­sų val­džios apa­ra­tas yra per­ne­lyg iš­si­pū­tęs. „Vie­na­reikš­miš­kai tu­ri­me prob­le­mą: gy­ven­to­jų yra su­ma­žė­ję, bet juos ap­tar­nau­jan­čių vals­ty­bės tar­ny­bo­je dir­ban­čių žmo­nių ne­ma­žė­ja. Lo­giš­ka, kad jei­gu no­ri­me siek­ti op­ti­ma­les­nio vals­ty­bės ad­mi­nis­tra­vi­mo, pa­slau­gas tei­kian­čių­jų skai­čius tu­ri pri­si­tai­ky­ti prie pa­slau­gų ga­vė­jų skai­čiaus po­ky­čių“, – aiš­ki­no par­la­men­ta­ras.

Kar­tu P. Urb­šys ti­ki­no, kad fik­suo­ja­mas dar­buo­to­jų skai­čiaus vals­ty­bės tar­ny­bo­je ma­žė­ji­mas vie­na­reikš­miš­kai yra ir šios val­džios nuo­pel­nas. Esą da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės pri­nci­pin­gu­mas le­mia tai, kad į šią įsi­se­nė­ju­sią prob­le­mą žiū­ri­ma ki­taip nei anks­čiau. „Pa­sa­ky­ti, kad tai yra sa­vai­mi­nis pro­ce­sas, bū­tų ne­tei­sin­ga. Kiek ži­no­me, biu­ro­kra­ti­nis apa­ra­tas yra la­bai iner­tiš­kas, sa­vai­me jis nie­ka­da ne­ma­žė­ja, o tik yra lin­kęs di­dė­ti. To­dėl ma­ny­čiau, kad tas ma­žė­ji­mas yra Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­jos iš­raiš­ka. Prem­je­ras la­bai ryž­tin­gai lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad rei­kia tau­piau nau­do­ti ad­mi­nis­tra­vi­mo lė­šas, kiek ga­li­ma la­biau op­ti­mi­zuo­ti ad­mi­nis­tra­ci­nį apa­ra­tą. Iš to iš­plau­kia „po­ky­čių krep­še­lis“, struk­tū­ri­niai pa­kei­ti­mai, apie ku­riuos gir­di­me vie­no­se ar ki­to­se vals­ty­bės ad­mi­nis­tra­vi­mo sri­ty­se“, – kal­bė­jo jis.

P. Urb­šio nuo­mo­ne, op­ti­mi­zuo­jant vals­ty­bės tar­ny­bą svar­bu ras­ti auk­so vi­du­rį. Vie­na ver­tus, dras­tiš­kai su­ma­ži­nus dar­buo­to­jų skai­čių ga­li­ma su­tau­py­ti vie­ša­jam ad­mi­nis­tra­vi­mui ski­ria­mų pi­ni­gų. Ta­čiau iš ki­tos pu­sės ga­li nu­ken­tė­ti tie­kia­mų vie­šų­jų pa­slau­gų ko­ky­bė. „Kas iš to, jei tar­si su­ma­ži­na­me val­di­nin­kų, ins­ti­tu­ci­jai tar­si pa­to­gu, bet ar nuo to tam­pa pa­to­gu žmo­gui? Bū­tų ge­riau­sia, kad ta pa­slau­ga ne­tol­tų nuo žmo­gaus. Pert­var­kos, ku­rios da­ro­mos vals­ty­bės tar­ny­bo­je ma­ži­nant val­di­nin­kų skai­čių, tu­rė­tų va­do­vau­tis gy­ven­to­jų po­rei­kiais“, – pa­brė­žė jis.

Ingrida Šimonytė: "Biurokratija visada linkusi didėti ir kaupti kuo daugiau išteklių. Tai įveikti reikia stiprios valios ir labai daug dėmesio."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nė­ra po­li­ti­nės lyderystės

Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė pa­žy­mė­jo, kad vals­ty­bės tar­ny­bo­je yra daug ne­užim­tų eta­tų, o tai ro­do, jog žmo­nės ją pa­lie­ka, pa­vyz­džiui, dėl ma­žų at­ly­gi­ni­mų. Ko­men­tuo­da­ma mi­nė­tą su­ma­žė­ji­mą par­la­men­ta­rė sa­kė, kad „su­si­trau­ki­mas“ yra per ma­žas ir ne­bū­tų ga­li­ma da­ry­ti ko­kių nors api­bend­ri­ni­mų.

Vy­riau­sy­bė pla­nuo­ja, kad po įvyk­dy­tos vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mos ge­ro­kai su­ma­žės jo­je dir­ban­čių žmo­nių skai­čius. Ta­čiau, pa­sak Sei­mo na­rės, svar­bu ne tai, koks yra val­di­nin­kų skai­čius, bet kiek vals­ty­bei kai­nuo­ja juos iš­lai­ky­ti. „Tar­ki­me, jei vals­ty­bės tar­nau­to­jų su­ma­žė­ja, o pa­di­dė­ja žmo­nių ki­to­se kva­zi­biu­dže­ti­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se, pa­vyz­džiui, vie­šo­sio­se įstai­go­se ar ki­tur, ga­li bū­ti, kad rea­liai mo­kes­čių mo­kė­to­jams dar ir bran­giau kai­nuos iš­lai­ky­ti to­kį vals­ty­bės apa­ra­tą, nei jei mi­nis­te­ri­jo­se bū­tų „su­nor­min­ti ir su­skai­čiuo­ti“ vals­ty­bės tar­nau­to­jai“, – aiš­ki­no I. Ši­mo­ny­tė.

Taip pat ji kri­ti­ka­vo Vy­riau­sy­bės ke­ti­ni­mus pir­miau­sia siū­ly­ti re­for­mą, o tik ki­tais me­tais per­žiū­rė­ti funk­ci­jas. „Lo­gi­ka sa­ky­tų, kad rei­kė­tų da­ry­ti prieš­in­gai. Pir­miau­sia –per­žiū­rė­ti, kur su­nau­do­ja­ma dau­giau­sia re­sur­sų. Pa­skui ga­li­ma gal­vo­ti apie tai, kad vie­ną funk­ci­ją ga­li at­lik­ti kas nors ki­tas, ką ga­li­ma su­jung­ti, op­ti­mi­zuo­ti. Tik tuo­met nu­sta­ty­ti, kiek žmo­nių tą dar­bą tu­ri pa­da­ry­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­to va­do­vė.

Nors vi­sos pa­sta­ro­sios Vy­riau­sy­bės kė­lė sau tiks­lą ma­žin­ti biu­ro­kra­ti­nį apa­ra­tą, es­min­gų po­ky­čių pa­siek­ti ne­pa­vy­ko. Vis dėl­to I. Ši­mo­ny­tė sa­kė, kad kon­ser­va­to­rių val­dy­mo lai­ko­tar­piu įvy­ko tei­gia­mų pa­si­kei­ti­mų. Tai esą lė­mė, kad, kri­zės me­tu su­ma­žė­jus tu­ri­miems fi­nan­si­niams re­sur­sams ir esant bū­ti­ny­bei verž­tis dir­žus, pir­miau­sia nu­si­tai­ky­ta į vals­ty­bės tar­ny­bą. „Kai tik spy­ruok­lė at­si­lei­džia, at­si­pa­lai­duo­ja­ma. Žmo­nių, ku­rie nag­ri­nė­ja biu­ro­kra­ti­ją kaip moks­lo ob­jek­tą, iš­va­dos yra la­bai pa­pras­tos: biu­ro­kra­ti­ja vi­sa­da yra lin­ku­si di­dė­ti ir kaup­ti kuo dau­giau iš­tek­lių. Ko­va dėl biu­dže­to, dau­giau pi­ni­gų, gai­la, bet yra na­tū­ra­li biu­ro­kra­ti­jos bū­se­na. Tai įveik­ti rei­kia stip­rios va­lios ir la­bai daug dė­me­sio. Man at­ro­do, kad vie­na di­džiau­sių prob­le­mų yra ta, kad vals­ty­bės tar­ny­ba ir vi­sas ad­mi­nis­tra­vi­mas yra Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, ku­riai tam ne­pa­kan­ka dė­me­sio“, – pa­brė­žė po­li­ti­kė.

Pa­si­nau­do­ja kiek­vie­na proga

Opo­zi­ci­nės Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos se­niū­no Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo ma­ny­mu, sie­kiant op­ti­mi­zuo­ti vals­ty­bės tar­ny­bą tam ti­kras ro­dik­lis ga­lė­tų bū­ti si­tua­ci­ja prieš Lie­tu­vos sto­ji­mą į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) 2004 me­tais. Anot jo, tuo­met, ne­skai­čiuo­jant sta­tu­ti­nių par­ei­gū­nų, bu­vo 19 tūkst. vals­ty­bės tar­nau­to­jų (da­bar sta­tu­ti­nių vals­ty­bės tar­nau­to­jų yra dau­giau kaip 6,5 tūkst., o kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jų yra per 27 tūkst.). „Su­tin­ku, kad po įsto­ji­mo į ES par­ei­ka­lau­ta vyk­dy­ti nau­jas funk­ci­jas. Ta­čiau ma­nęs ne­įti­ki­na, kad tam rei­kia tūks­tan­čių nau­jų „ka­rei­vių“. Ma­nau, kad at­skai­tos taš­kas tu­rė­tų bū­ti tai, kaip anks­čiau tvar­kė­mės, žiū­rė­ti, kiek funk­ci­jų rea­liai rei­kia vyk­dy­ti įsto­jus į ES, kiek tam rei­kia dar­buo­to­jų“, – kri­ti­ka­vo jis.

E. Gent­vi­las taip pat pri­mi­nė blo­gą pa­tir­tį, kai prieš Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai 2013 me­tų an­trą­jį pus­me­tį į val­diš­kas įstai­gas bu­vo pri­im­ta ne­ma­žai nau­jų dar­buo­to­jų ir ža­dė­ta, kad vė­liau jų skai­čius kaip anks­tes­nis. „O kai rei­kė­jo jų su­ma­žin­ti pa­si­bai­gus pir­mi­nin­ka­vi­mui, tai pa­da­ry­ta mi­ni­ma­liai. Kiek­vie­na pro­ga pa­si­nau­do­ja­ma iš­plės­ti vals­ty­bės tar­ny­bos dar­buo­to­jų skai­čių“, – pa­brė­žė par­la­men­ta­ras.

Ma­ži­nant biu­ro­kra­ti­nį apa­ra­tą, E. Gent­vi­lo nuo­mo­ne, rei­kia pra­dė­ti nuo funk­ci­jų per­žiū­ros, įver­tin­ti, ar ne per daug vals­ty­bės re­gu­lia­vi­mo tam ti­kro­se sri­ty­se. „Tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­ma, ar funk­ci­jos yra rei­ka­lin­gos, ar vals­ty­bė tu­ri iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus toms funk­ci­joms vyk­dy­ti. Gal ga­li­ma jų vyk­dy­mą ati­duo­ti į pri­va­tų sek­to­rių? Pa­vyz­džiui, aso­cia­ci­ja „Li­na­va“ vyk­do kai ku­rių su­nkve­ži­mių ženk­lų iš­da­vi­mą, jį anks­čiau vyk­dė Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ir vals­ty­bės tar­nau­to­jai. Da­bar „Li­na­va“ iš va­di­na­mų­jų au­to­trans­por­ti­nin­kų su­si­ren­ka na­rys­tės mo­kes­čius ir sėk­min­gai vyk­do šią vie­šą­ją vals­ty­bės funk­ci­ją“, – pa­vyz­dį nu­ro­dė par­la­men­ta­ras.