Biudžeto valdysenos brandai – vienetas
Per­nai 3,7 tūkst. vie­šo­jo sek­to­riaus su­bjek­tų ga­vo per 13 mlrd. eu­rų, o iš­lei­do 15 mlrd., val­dė 53,3 mlrd. eu­rų tur­to. Ta­čiau esa­me pa­sie­kę tik kiek dau­giau už pra­di­nį biu­dže­to val­dy­se­nos bran­dos ly­gį – mi­li­jar­dai ne­bu­vo la­bai at­sa­kin­gai nei pa­skir­ti, nei val­dy­ti.

Tai konstatuota Aukščiausiosios audito institucijos (AAI; Valstybės kontrolės) vakar Seimui pristatytame pirmą kartą atliktame biudžeto valdysenos brandos vertinime ir išvadose dėl 2017 metų valstybės ir dar šešių fondų („Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF), Garantinio, Rezervinio, Ilgalaikio darbo išmokų, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo) biudžetų. Valstybės auditorių įžvalgas „Lietuvos žinioms“ komentavo AAI Finansinio audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė.

Trūksta prioritetų ir tikslų

– Ką reiškia, kad biudžeto valdysenos brandą priskyrėte tik pirmam lygiui?

– Biudžeto valdysenos brandą vertinome mokslininkų pagrįsta metodika. Iš penkių brandos lygių (nuo 0 iki 4) Lietuvos biudžeto valdysena nėra perkopusi pirmojo – taisyklėmis grįstos valdysenos. Tai reiškia, kad vis dar kyla sunkumų – nuo politikos formavimo, prioritetų nusistatymo iki atsiskaitymo už rezultatus ir šios informacijos panaudojimo formuojant naujus biudžetus.

Valstybės auditoriai ne kartą yra pabrėžę, kad vis dar nežinome, kokių rezultatų, pagrindinių tikslų siekiame skirdami valstybės biudžeto asignavimus. Kas pasakys, kokių pagrindinių tikslų siekia Vyriausybė, dabar teikdama 2019 metų biudžetų projektus?

Reikia pažymėti, kad Vyriausybė veiklos ataskaitas Seimui pristato pavasarį, tačiau be finansinių duomenų, o geroji pasaulinė praktika, pažangaus verslo praktika – tai atsiskaitymas už veiklą kartu su ataskaitų rinkiniais ir auditoriaus išvada, vadinasi, jau pavasarį. Nuo kovo ar balandžio pradedamas kitų metų biudžetų formavimas galėtų remtis pateiktomis auditorių įžvalgomis.

– Kaip vertinate, kad rengiant 2019 metų biudžetus finansų ministras išsiuntė ministerijoms laiškus su pasiūlymu tiesiog susimažinti 15 proc. išlaidas pirkimams, neatsižvelgiant į tai, kokius darbus ir tikslus jos yra numačiusios kitiems metams?

– Nebūtų korektiška komentuoti naujų biudžetų projektų, nes jų audito nesame atlikę – vertinimas bus pateiktas lapkritį. Tačiau ir pristatydami išvadas už 2017 metus Seimo nariams akcentuojame: nors Vyriausybė ir Finansų ministerija ėmėsi biudžeto valdysenos pertvarkos, bet sisteminio ir esminio pokyčio dar nėra.

– Vis dėlto ką rodo, kad valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau, nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų)?

– Negaliu komentuoti šių skaičių. Bet finansų ministras minėjo, kad kiti biudžetai turi perteklių – tad vienas katilas su minusu, kitas su pliusu.

Valstybė nesusiskaičiuoja nei žemės, nei pinigų

– Kaip kasmet, AAI Seimo posėdyje vakar pristatė išvadas dėl valstybės biudžeto ir dar šešių fondų. Ar valstybės ištekliai skirstyti racionaliai ir skaidriai?

– Kaip minėjau, dar neturime aiškių tikslų, nesame išsikėlę prioritetų, trūksta sisteminio, aiškaus biudžetų valdymo. Pavyzdžiui, nebe pirmus metus atkreipiame dėmesį į tai, kad Valstybė yra nutarusi turėti tris atskirus pajamų ir išlaidų fondus – „Sodros“, PSDF ir valstybės biudžetą, bet ji galutinai neapsisprendžia, kuris šaltinis ir kuriems visuomenės poreikiams tenkinti turi būti naudojamas. Man, kaip mokesčių mokėtojai, svarbu žinoti, kokias paslaugas, kokią pensiją ar ligos išmoką gausiu susimokėjusi socialinio draudimo mokestį. Tačiau yra daug išmokų, kurios kelia klausimų, ar tai socialinė parama, ar draudimo išmokos, pavyzdžiui, našlių pensija, išmokos netekus maitintojo. Mokesčių mokėtojas suinteresuotas juos mokėti, kai labai aiškiai žino, ką už tai gaus. Tai turi būti labai aišku, bet šiandien tie klausimai dar neišspręsti.

– Ar normalu, kad finansines ataskaitas rengia net 3,7 tūkst. viešojo sektoriaus subjektų?

– Vyriausybė vykdo įstaigų optimizavimo procesus. Tačiau dar yra sričių, kuriose būtinos pertvarkos. Pavyzdžiui, žinome, kad yra viena „Sodra“, bet ją administruoja 13 biudžetinių įstaigų. Tokia organizacinė struktūra didina administracinę naštą, taip apsikrauname administraciniu personalu, gausybe ataskaitų rinkinių. Reikia išgryninti, kokių ir kiek įstaigų reikia bei susimažinti jų skaičių.

– Konstatuojate, kad informacija apie 97,4 proc. valstybės mokesčių yra nepatikima dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos trūkumų. Skamba grėsmingai.

– Tai problema, kurią, turime vilties, VMI iki šių metų pabaigos baigs spręsti sutvarkydama savo informacines sistemas. Prieš kurį laiką dėl jų buvo padaryti netinkami sprendimai. Taigi dabar negalime užtikrinti, kad tie skaičiai teisingi.

– Kaip galėjo nutikti, kad dar investiciniais čekiais privačių asmenų išsipirktą žemę valstybė apskaito kaip savo, nors ją seniai dirba privatūs asmenys?

– Nacionalinė žemės tarnyba, tikimės, šiemet baigs skaičiuoti, kiek yra tokios žemės. Dabar pažiūrėjus į balansą atrodo, kad valstybė turi žemės, bet iš tiesų dalies tikrai neturi – joje seniai kažkas ūkininkauja. Valstybė turėjo inventorizuoti, kur – jos, o kur – piliečio, nesuskubusio susitvarkyti dokumentų, žemė, tačiau šie darbai vis dar nebaigti. Ir tai nepadaryta nuo 2010 metų.

– Atrodytų, kur, jei ne teismuose, viskas turėtų būti tikslu ir teisinga. Ar tikrai nežinoma, kiek buvo teismų priteista sumokėti baudų?

– Tikslios skirtų baudų buhalterinės apskaitos nėra. Tikimės, kad ir šis klausimas pajudės. Tai nėra reikšminga valstybės biudžeto pajamų dalis, bet manome, kad ji reikšminga savo turiniu: tai valstybės prestižo reikalas – jei ji priteisė, turi ir atgauti.

– Ar Valstybės investicijų programa tampa būtent investicijų, o ne, kaip kritikuojama, tėra skylių kamšymo šaltinis?

– Stebime, kaip įgyvendinamos prieš porą metų atlikto AAI audito rekomendacijos. Situacija kiek gerėja, minimalūs kosmetiniai pakeitimai atlikti, bet negalima sakyti, kad visi klausimai išspręsti.

Pinigus skiriame neklausdami kam

– Šiemet biudžeto lėšų panaudojimo ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisėtumą vertinote dviejose – Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose bei jų valdymo srities įstaigose. Kaip vertinate, kad turtas įsigyjamas neatsižvelgus į turimą jo kiekį, be teisinio pagrindo leidžiama juo naudotis tretiesiems asmenims, pirkimai atliekami pažeidžiant teisės aktus, netinkamai apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis, prisiimami skoliniai įsipareigojimai pagal lizingo sutartis, nors tai daryti draudžia įstatymas, valdomi ir naudojami neįteisinti valstybės informaciniai ištekliai, ir t. t.?

– Radome trūkumų, klaidų, bet piktybinių, sisteminių blogybių nenustatėme. Tikrindami kitas ministerijas, matyt, susidurtume su panašiomis problemomis. Turiu pabrėžti, kad ministerijos labai geranoriškai reagavo į pastabas ir dalį trūkumų jau pašalino. Bet kol nepakeisime mąstymo formuojant biudžetą, kol visiems jį karpome vienodai, nevertindami, kas ir kokių tikslų siekia bei kokius uždavinius turi, kol norima ne tikslą pasiekti, bet išleisti visus suplanuotus pinigus, visuomet bus pagundų neefektyviai apsipirkti – leisti valstybės pinigus ar naudoti turtą.

– O ar gali valstybė seikėti pinigus įvairioms institucijoms ir nesidomėti, kokią naudą visuomenei tai duoda?

– Deja, tokių pavyzdžių yra. Štai kadaise buvo priimtas sprendimas finansuoti Žemės ūkio rūmus, ir jie gauna valstybės finansavimą, organizuoja renginukus, pina verbas. Tai akivaizdus pavyzdys, kai nežinome, kokių tikslų siekiame ir kokio rezultato reikalaujame skirdami valstybės biudžeto lėšas šiai organizacijai.

– Kokią žinią ir patarimą formuojant kitų metų biudžetus valstybės auditoriai pateiks politikams?

– Pirmiausia – dirbti biudžeto valdysenos pertvarkos srityje, kad biudžetai būtų formuojami aiškiai žinant, kokio rezultato norima pasiekti ir kaip jį išmatuosime. Suprantama, reikia nepamiršti AAI teiktų rekomendacijų, jos tikrai padės priimant svarbius sprendimus.