Bibliotekoms – amžiaus statybų dalia
Po dvy­li­kos sta­ty­bos me­tų Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je ne­se­niai ati­da­ry­ta mo­der­ni bib­lio­te­ka, de­šimt­me­tį ręs­tos bib­lio­te­kos du­ris prieš šių­me­tes Ka­lė­das pla­nuo­ja at­ver­ti Kre­tin­ga, o de­vin­tus me­tus bib­lio­te­ką sta­tan­tis Skuo­das apie jos įkur­tu­ves ga­li tik pa­sva­jo­ti.

Lietuvoje šiuo metu modernizuojama arba naujai statoma beveik 10 viešųjų bibliotekų pastatų, nors pagal ankstesnius valstybės užmojus modernios bibliotekos skaitytojus turėjo priimti dar 2013 metais.

Lietuvoje šiuo metu modernizuojama arba naujai statoma beveik 10 viešųjų bibliotekų pastatų.

„Deja, bibliotekų įkurtuves vis nutolina mūsų valstybę nuolat užklumpančios finansų krizės ir palyginti dažni statybininkų konfliktai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė.

Nuolat įšaldomos

Prieš pat Kovo 11-ąją iškilmingai duris atvėrė naujausia Lietuvoje Naujosios Akmenės viešoji biblioteka. „Kol kas savo vadovaujamą biblioteką vadinu Šimtmečio biblioteka arba Šviesos namais, nors iš tiesų labiausiai norėčiau, kad ateityje jai būtų suteiktas Simono Daukanto vardas“, – sakė Naujosios Akmenės viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė.

Ji džiaugėsi, kad 2006 metais pradėtas rekonstruoti Naujosios Akmenės viešbutis bent dabar, Lietuvai minint valstybės atkūrimo 100-metį, virto biblioteka. „Mūsų biblioteka statyta iš Valstybės investicijų programos lėšų – kasmet gaudavome tik dalį statybai reikalingų pinigų. Tad jos nuolat būdavo įšaldomos, atlikti darbai – konservuojami, o tai valstybės biudžetui irgi nemažai kainavo“, – dėstė Z. Sinkevičienė. Ji pabrėžė, kad jeigu būtų laukta vien valstybės lėšų, apie bibliotekos įkurtuves būtų galima vis dar svajoti. „Naują biblioteką turime todėl, kad pinigų statybai užbaigti buvo skirta iš Akmenės rajono savivaldybės biudžeto“, – paaiškino bibliotekos direktorė.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigė, jog biblioteka valstybės biudžetui turėjo kainuoti kiek daugiau nei milijoną eurų, tačiau, neskiriant reikalingų lėšų, vilkinta statyba jos kainą tiek padidino, kad per aštuonerius metus investuota 2,8 mln. eurų.

„Iš tiesų buvo žiauru matyti įrengtą, bet dėl nebaigtų darbų neveikiančią bibliotekos vėdinimo sistemą, sumontuotus, bet taip pat neveikiančius kondicionierius. Bijau, kad netrukus gali tekti juos remontuoti arba apskritai keisti“, – valstybės neūkiškumu baisėjosi meras. Jis tikino, jog visi kultūros ministrai, kiek tik jų buvo, žadėjo, kad greitai bus bibliotekos įkurtuvės. „Tačiau įkurtuves lėmė vien tai, kad iš rajono biudžeto statybai baigti skyrėme 800 tūkst. eurų“, – sakė V. Mitrofanovas.

Nelemti teismai

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė pasakojo, jog šiemet sueis 10 metų, kai Kretingoje pradėta statyti nauja biblioteka. „Džiaugiamės, kad biblioteka turi stogą, o dabar joje atliekami vidaus darbai. Turime vilčių, kad į naująjį bibliotekos pastatą įsikelsime artėjant šiųmetėms Kalėdoms, tai mums žada statybininkai“, – sakė ji.

Anot direktorės, bibliotekos, kurios bendra vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų, įkurtuves turėtų priartinti tai, kad iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto jau antri metai statybai skiriama po pusę milijono eurų. „Dabar esame įsikūrę buvusiame Kretingos kompartijos komitete, tačiau labai viliamės turėti naujus, erdvius, modernius namus“, – kalbėjo B. Karčauskienė.

Skuodo Romualdo Granausko viešosios bibliotekos direktorius Juozas Grušas neslėpė apmaudo dėl to, kad devintus metus statomo jo vadovaujamos bibliotekos naujo pastato darbų pabaigos nematyti. „Tiesą sakant, pastato sienos stovi, stogas taip pat yra, bet vidaus įrengimo darbai nevyksta, neturime vilčių, kad šiemet jie būtų pradėti“, – sakė direktorius. Jis teigė, jog pernai iš valstybės bei savivaldybės biudžetų Skuodo viešosios bibliotekos statybai skirtos lėšos siekė 430 tūkst. eurų. Deja, jų nepavyko panaudoti. „Statybų konkursą pralaimėjusi bendrovė kreipėsi į teismą, o vykstant teismo procesui statyba nevyko. Tad „nuplaukė“ ir skirtieji pinigai“, – aiškino J. Grušas.

Pasak jo, šiemet lėšų Skuodo viešosios bibliotekos statybai nebeskirta nei iš valstybės, nei iš savivaldybės biudžeto. „Noriu pabrėžti, jog teismas nustatė, kad konkursas bibliotekos statytojams parinkti vyko tinkamai, tad statybininkus turime, tik statyti bibliotekos nėra už ką“, – apgailestavo direktorius.

Svarbus vadovų požiūris

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė, Pasvalio rajono savivaldybės Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė D. Abazoriuvienė pasidžiaugė, kad 2003-iaisiais valstybei paskelbus viešųjų bibliotekų modernizavimo programą, už jos lėšas (kai kuriose savivaldybėse taip pat naudojant jų pačių ir Europos Sąjungos investicines lėšas) suskubta modernizuoti Varėnos, Utenos, Birštono, Tauragės, Kėdainių, Šilutės, Lazdijų, Šakių, Šilalės, Telšių, Zarasų, Rietavo, Druskininkų viešąsias bibliotekas arba jų skyrius.

Šiuo metu statomos arba rekonstruojamos, be jau minėtų Kretingos ir Skuodo viešųjų bibliotekų, viešosios Ukmergės, Kupiškio, Rokiškio, Molėtų, Pasvalio bibliotekos. Jau parengtas, bet dar nepradėtas vykdyti modernus Biržų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato projektas.

„Matome, kad šiuo metu šalyje tokia situacija, jog bibliotekų įkurtuvės priklauso nuo savivaldybių, kuriose jos statomos, vadovų požiūrio į tai, kiek vienai ar kitai vietovei reikalinga moderni biblioteka. Kita vertus, gebėjimas rasti ar gauti pinigų bibliotekoms statyti yra neatsiejamas ir nuo tų vadovų sumanumo“, – sakė D. Abazoriuvienė. Anot jos, savivaldybių vadovams nesirūpinant, kad kuo greičiau sulauktų bibliotekos įkurtuvių, bet kurios naujos bibliotekos statyba ar esamos rekonstrukcija gresia virsti amžiaus statybomis.