Benjaminas Netanyahu: dėl įveiktų išbandymų Baltijos šalys mus supranta geriau
Lie­tu­vo­je ke­tu­rias die­nas vie­šė­jo Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu. Tai bu­vo pir­mas ir is­to­ri­nis vi­zi­tas, ku­riuo iš es­mės pra­si­dė­jo ne tik Iz­rae­lio ir Lie­tu­vos, bet ir Bal­ti­jos vals­ty­bių prog­re­sy­vus dia­lo­gas. 

Vieną iš keturių vizito dienų Izraelio premjeras vaikštinėjo buvusio Vilniaus geto gatvelėmis, susitiko su žydų bendruomenėmis, tačiau šio vizito netemdė jokių kaltinimų šešėlis. Atvirkščiai, bendra, nors ir skaudi, istorija tapo pagrindu naujiems tiltams tarp dviejų tautų ir valstybių statyti.

Lietuva nori aktyvesnio vaidmens Europos Sąjungoje, o Izraeliui Europos Sąjungoje reikia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paramos, kad Artimųjų Rytų taikos proceso problema būtų suprantama gerokai plačiau ir giliau. Lietuva Izraelį geriau supranta todėl, kad ir pati patyrė daug išbandymų, taip sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu interviu „Dienos temai“.

– B. Netanyahu, kaip jūs manote, kodėl Rytų Europos valstybės, ypač Lietuva, yra jautresnės ir supratingesnės Izraelio atžvilgiu nei dauguma Vakarų Europos valstybių?

– Manau, kad mažos demokratijos, kurioms kyla daug išbandymų, supranta Izraelį ir jaučia jam palankumą. Tai yra viena. Nors manau, kad tokį supratimą galime rasti visoje Europoje. Dėl įveiktų išbandymų Baltijos šalys mus supranta geriau.

– Gerbiamas Netanyahu, jūs turbūt žinote ir tai, kad mes labai jautrūs Rusijos atžvilgiu, nes jaučiame iš Rusijos pusės priešiškumą. Kokie yra jūsų santykiai su Vladimiru Putinu?

– Pirmiausia mūsų patirtis su Rusija yra visiškai kitokia. Jūs turite suprasti, kad naciai buvo nugalėti dviejų jėgų: vienos – sąjungininkų iš Vakarų, ir antros – Rusijos armijos iš rytų. Mes niekada to nepamiršime. Mūsų nebebūtų, žydų apskritai nebebūtų, jei šios dvi jėgos nebūtų pasiekusios pergalės. Tai viena dalis mūsų patyrimo. Antras dalykas – milijonas rusakalbių žydų atvyko į Izraelį ir nutiesė tarp dviejų šalių žmonių tiltą. Nors ne dėl visko sutariame.

– Ar jūs su V. Putinu – draugai?

– Sakyčiau, mes esame kolegos, gerbiame vienas kitą, labai atvirai vienas su kitu kalbame. Aš prašau jo išmesti Iraną iš Sirijos, nes manau, kad Iranas siekia mus sunaikinti.

– Gal jūs taip pat galėtumėte paprašyti išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos?

– Žinot, mums pakanka ir savų politinių problemų. Gerbiu faktą, kad mūsų abi valstybės – Lietuva ir Izraelis – turi savų problemų. Bet mes galime bendradarbiauti dėl tų dalykų, kurie mūsų ateitį padarys saugesnę. Pats svarbiausias dalykas yra štai koks – mūsų ateitis priklauso tiems, kurie kuria. Jei jūs kuriate inovacijas, jūs kuriate naujas pramonės sritis, darote perversmą senosiose, kuriate laisvą ekonomiką, gyvybingą ekonomiką, galimybes, darbo vietas, atlyginimus, kviečiate žmones, jie atvyksta. Ir taip Izraelis pakeičia savo poziciją pasaulyje tapdamas inovacijų šalimi. Tikiu, kad ir Lietuvoje yra puikių talentų, Baltijos šalyse apskritai, ir mes galime kartu kurti kitokią ateitį.

– Mes galime jumis pasitikėti, kad neišduosite mūsų kalbėdamas su Rusija?

– Ne, mes su Rusija kalbamės tik apie tai, kas mums tiesiogiai svarbu. Esame svarbi šalis, stipri šalis, bet tokiuose pokalbiuose apsiribojame tik savo artimiausiais kaimynais. Ir dėl to nenoriu nesusipratimų, nenoriu sukurti iliuzijų.

– Ar pats tikite, kad jūsų regione gali būti taika?

– Čia gali būti taika, taika tarp mūsų ir arabų šalių atsiranda – vadinčiau tai normalizacija. Arabų valstybėse gyvena 99 proc. visų arabų. Palestiniečių yra 1 procentas. Per ilgai tas vienas procentas nusvėrė kitus 99 procentus ir stabdė taikos susitarimą su Izraeliu. Bet tai keičiasi. Ir priežastis, dėl ko tai keičiasi, yra Iranas. Daug arabų valstybių mato Izraelį nebe kaip savo priešą, o kaip nepakeičiamą sąjungininką, atsispiriantį Irano agresijai. Tai sukūrė sąlygas santykių normalizavimui, kuris galėtų vesti prie taikos.

Taikai būtina, kad palestiniečiai pasakytų: pripažįstame teisėtumą ir teisę žydų tautai į savo valstybę. Palestiniečiai to iki šiol nėra pasakę. Kiti arabai taip jau sako.

Tikiu, kad, pasiekę taiką su platesniu arabų pasauliu, galėtume pasiekti taiką ir su palestiniečiais. Jei pasieki taiką su 99 proc., tai būna lengviau ir su tuo likusiu vienu. Tai kitoks kelias nei tas, kuriuo buvo taip ilgai tikėta kaip vieninteliu, vedančiu į taiką. Kelių į taiką yra ne vienas. Bet taikai būtina, kad palestiniečiai pasakytų: pripažįstame teisėtumą ir teisę žydų tautai į savo valstybę. Palestiniečiai to iki šiol nėra pasakę. Kiti arabai taip jau sako. Bet jie dar taip nėra pasakę.