Bendražygio nužudymas, bandymai nunuodyti noro kovoti su Kremliaus režimu neatvėsino
Pub­li­cis­tas Vla­di­mi­ras Ka­ra-Mur­za su­kū­rė fil­mą apie Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­rį Bo­ri­są Ne­mco­vą, dau­giau kaip prieš dve­jus me­tus su­šau­dy­tą Mask­vos cen­tre ne­to­li Krem­liaus. Do­ku­men­ti­nės ki­no juo­stos au­to­rius per tą lai­ką pats bu­vo du­kart ban­dy­tas nu­nuo­dy­ti. Ir nors bu­vo at­si­dū­ręs prie mir­ties slenks­čio, iš pa­si­rin­ko ke­lio trauk­tis ne­ke­ti­na. Apie tai jis kal­bė­jo per fil­mo pri­sta­ty­mą Vil­niu­je.

Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­ris B. Ne­mco­vas daug kar­tų lan­kė­si Lie­tu­vos sos­ti­nė­je Vil­niu­je. „Jis mėg­da­vo čia at­va­žiuo­ti“, – sa­kė apie bend­ra­žy­gį fil­mą su­kū­ręs žur­na­lis­tas, pub­li­cis­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas V. Ka­ra-Mur­za.

Jie­du tu­rė­jo at­va­žiuo­ti ir 2015 me­tų ko­vo mė­ne­sį į Lie­tu­vos Sei­me ren­gia­mą kon­fe­ren­ci­ją, skir­tą mū­sų ša­lies Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mui. Jau bu­vo nu­pirk­ti lėk­tu­vo bi­lie­tai ko­vo 3 die­nai. Ta­čiau tą­dien įvy­ko B. Ne­mco­vo lai­do­tu­vės, prieš ke­lias die­nas nu­žu­dy­to Ru­si­jos sos­ti­nės cen­tre.

Kremliaus kritikas Borisas Nemcovas dažnai būdavo suimamas.

Kremliaus kritikas Borisas Nemcovas dažnai būdavo suimamas.

Per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų du kar­tus ban­dy­ta pa­nau­do­jus nuo­dus nu­žu­dy­ti pa­tį V. Ka­ra-Mur­zą. Per fil­mo pri­sta­ty­mą Vil­niu­je pa­klaus­tas, ko­kia šiuo me­tu svei­ka­ta, jis su kar­čia iro­ni­ja pa­sa­kė: „Ne­su­lauks.“ Pub­li­cis­tas pa­sa­ko­jo, kad po pir­mo kar­to, kai bu­vo ban­dy­tas nu­nuo­dy­ti, rei­kė­jo me­tų, kol or­ga­niz­mas at­si­ga­vo. An­tras ban­dy­mas nu­nuo­dy­ti opo­zi­ci­nin­ką bu­vo šių me­tų va­sa­rį. Me­di­kai jo krau­jy­je ra­do ne­nus­ta­ty­tų tok­si­nų. Abu kar­tus V. Ka­ra-Mur­za bu­vo pa­te­kęs į ko­mą. Nors gy­dy­to­jai tei­kė ma­žai vil­ties, jis iš­gy­ve­no. Kai da­bar lan­kė­si Vil­niu­je, V. Ka­ra-Mur­za sa­kė, kad dar ne vi­sai at­ga­vo jė­gas.

Net po to­kių įvy­kių jis ti­ki at­ei­ti­mi. „Rei­kia tęs­ti dar­bus. Kad ir kaip bū­tų su­nku, esu įsi­ti­ki­nęs, kad at­eis die­na, kai Ru­si­ja taps nor­ma­lia, lais­va, eu­ro­pie­tiš­ka, de­mo­kra­ti­ne ša­li­mi, – tei­gė V. Ka­ra-Mur­za. – Vie­nas iš di­džiau­sių to nuo­pel­nų bus B. Ne­mco­vo.“

Su­nku kur­ti fil­mą apie ar­ti­mą žmogų

Do­ku­men­ti­nis fil­mas „Nemt­sov“, skir­tas žu­vu­siam Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­riui, su­kur­tas jo drau­go ir ko­le­gos V. Ka­ra-Mur­zos, bu­vo par­ody­tas sos­ti­nės ki­no tea­tre „Pa­sa­ka“. Ten su­si­rin­ko tuo me­tu Lie­tu­vo­je fo­ru­me da­ly­va­vu­sios Krem­liaus opo­zi­jos at­sto­vai, Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys po­li­ti­niai pa­bė­gė­liai ir Ru­si­jos, mū­sų ša­lies po­li­ti­kai. Į fil­mo per­žiū­rą bu­vo at­vy­ku­si ir B. Ne­mco­vo du­kra Ža­na Ne­mco­va, po tė­vo žū­ties per­si­kė­lu­si dirb­ti ir gy­ven­ti į Vo­kie­ti­ją.

Po to V. Ka­ra-Mur­za kal­bė­jo apie fil­mą ir sa­vo bend­ra­žy­gį, do­ku­men­ti­nės juo­stos he­ro­jų B. Ne­mco­vą. „Tai fil­mas, ku­rio ne­tu­rė­jo bū­ti“, – sa­kė jis.

V. Ka­ra-Mur­za tei­gė, kad prie do­ku­men­ti­nės juo­stos dir­bo pu­san­trų me­tų. „Per tą lai­ką su­pra­tau: la­bai su­nku, pra­ktiš­kai ne­įma­no­ma kur­ti fil­mo apie ar­ti­mą žmo­gų, apie drau­gą, ku­rį nu­žu­dė. Bū­da­vo, kad tek­da­vo trauk­ti sa­ve už plau­kų, pri­si­vers­ti tęs­ti, ne­mes­ti, ei­ti to­liau“, – pa­sa­ko­jo jis.

Do­ku­men­ti­nės juo­stos kū­rė­jas tei­gė at­sklei­dęs nau­ją bai­lu­mo laips­nį, kai žmo­nės dėl po­li­ti­nių su­me­ti­mų ne­drįs­da­vo fil­muo­tis, pa­sa­ky­ti ge­rų žo­džių apie žu­vu­sį B. Ne­mco­vą. „Die­vas jiems tei­sė­jas“, – sa­kė V. Ka­ra-Mur­za. Jis įsi­ti­ki­no, kad po­li­ti­nės pa­žiū­ros ir žmo­giš­kas pa­do­ru­mas tar­pu­sa­vy­je nie­kaip ne­su­si­ję. Tei­gė, jog fil­me apie B. Ne­mco­vą pri­si­me­na la­bai įvai­rūs žmo­nės, tu­rin­tys skir­tin­gas pa­žiū­ras į pa­sku­ti­nį XX am­žiaus de­šimt­me­tį, į da­bar­ti­nę Ru­si­jos val­džią, tiek esan­tie­ji opo­zi­ci­jo­je, tiek – da­bar­ti­nė­je val­džios sis­te­mo­je. V. Ka­ra-Mur­za at­krei­pė dė­me­sį, kad ne­iš­si­gan­do bū­tent tie, ku­rie lyg ir tu­rė­tų bi­jo­tų. Tai jam pa­si­ro­dė svar­bu.

Jis neužmirštamas.

Fil­me mir­ties nėra

„Ti­kiuo­si, kad šis fil­mas – tai por­tre­tas žmo­gaus to­kio, koks jis bu­vo, – sa­kė do­ku­men­ti­nės juo­stos apie Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­rį kū­rė­jas. – Be me­lo, šmeiž­to, pro­pa­gan­di­nio ke­va­lo, ku­rio pa­sku­ti­niu me­tu ap­link B. Ne­mco­vą bu­vo la­bai daug. Tai por­tre­tas aki­mis žmo­nių, ku­rie bu­vo ša­lia per įvai­rius lai­ko­tar­pius. Ta­da, kai jis dar bu­vo fi­zi­kas, kai da­rė pir­mus žings­nius po­li­ti­ko­je, kai bu­vo užė­męs vie­nus aukš­čiau­sių vals­ty­bi­nių pos­tų, bu­vo lai­ko­mas Bo­ri­so Jel­ci­no įpė­di­niu. Ir ta­da, kai bu­vo pa­skelb­tas val­džios prieš­u.“

B. Ne­mco­vą jis va­di­no ryš­kiau­siu opo­zi­ci­jos at­sto­vu, „vi­sa gal­va aukš­čiau“ už ki­tus. „To­dėl nu­šo­vė jį, o ne ku­rį nors ki­tą“, – sa­kė V. Ka­ra-Mur­za. Tei­gė, kad jie­du kar­tu dir­bo 15 me­tų, jog per tą lai­ką bu­vo pa­te­kę į įvai­rias si­tua­ci­jas.

„To­kių, kaip B. Ne­mco­vas, dau­giau nė­ra, – kal­bė­jo pub­li­cis­tas. – Sa­ko­ma, kad ne­pa­kei­čia­mų nė­ra. Ne­tie­sa.“

V. Ka­ra-Mur­zos tei­gi­mu, jo su­kur­ta­me fil­me yra daug ko, bet nė­ra mir­ties. Nė­ra til­to, per ku­rį ei­da­mas B. Ne­mco­vas bu­vo nu­žu­dy­tas.

Eisena per Maskvos centre esantį tiltą, ant kurio buvo nužudytas Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas.

„Nem­cov most“

Pa­sak fil­mo au­to­riaus, žmo­nės kiek­vie­ną die­ną ne­ša gė­lės į tą vie­tą ant til­to Ru­si­jos sos­ti­nės cen­tre, kur bu­vo nu­šau­tas B. Ne­mco­vas. „O Mask­vos val­džios at­sto­vai be­veik kiek­vie­ną nak­tį va­gia gė­les, žva­kes, por­tre­tus, – pa­sa­ko­jo V. Ka­ra-Mur­za. – Jie vi­sa tai ren­ka, me­ta į ma­ši­ną ir iš­ve­ža.“

Žmo­nės tą til­tą va­di­na Ne­mco­vo var­du – tie­siog „Nem­voc most“. Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­ris ten bu­vo nu­šau­tas vė­lų 2015 me­tų va­sa­rio 27-osios va­ka­rą. Pi­lie­ti­nę Ru­si­jos vi­suo­me­nę ir vi­są pa­sau­lį su­krė­tė šis ne­ti­kė­tas, bai­sus įvy­kis. Or­ga­ni­za­to­riai iki šiol ne­išaiš­kin­ti, vyk­dy­to­jai su­im­ti, bet ne­nu­baus­ti.

Nuo 2000 me­tų bu­vo Ru­si­jos de­ši­nio­sios opo­zi­ci­jos vei­kė­jas, ak­ty­vus pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no po­li­ti­kos kri­ti­kas. Or­ga­ni­zuo­da­vo ma­si­nius pro­tes­to mi­tin­gus Mask­vo­je. Kar­tu su ki­tais pa­skel­bė 9 pra­ne­ši­mus apie ko­rup­ci­ją V. Pu­ti­no ap­lin­ko­je. Pa­sku­ti­nio reng­to ne­spė­jo pri­sta­ty­ti, tai pa­da­rė B. Ne­mco­vo bend­ra­žy­giai.

Iki tol užim­da­vo aukš­tus pos­tus Ru­si­jos val­džio­je. Bu­vo ti­ki­my­bė, kad taps pre­zi­den­to B. Jel­ci­no įpė­di­niu, bet šis ga­liau­siai pa­si­rin­ko V. Pu­ti­ną.

Filmo apie Borisą Nemcovą kūrėjas Vladimiras Kara-Murza šių metų kovą Vašingtone, JAV.

Ke­liau­ja per pasaulį

V. Ka­ra-Mur­za sa­kė, kad vi­sur, kur ro­do­mas fil­mas, at­ei­na daug žmo­nių. „Po per­žiū­ros su jais bend­rau­ju, – tei­gė jis. – Su­pran­tu, kad B. Ne­mco­vas tu­rė­jo sa­vy­bę ap­jung­ti žmo­nes, juos su­rink­ti. Ma­tau, jog jis ir to­liau tai da­ro bei da­rys la­bai il­gai.“

Nuo prem­je­ros Že­mu­ti­nia­me Nau­gar­de 2016 me­tų lap­kri­tį, fil­mas „Nemt­sov“ bu­vo par­ody­tas dau­giau kaip 20 Ru­si­jos mies­tų, įskai­tant Mask­vą, Sankt Pe­ter­bur­gą, Ja­ros­lav­lį, Je­ka­te­rin­bur­gą ir No­vo­si­birs­ką. Fil­mo per­žiū­ros taip pat vy­ko Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ir Eu­ro­pos mies­tuo­se – Va­šing­to­ne, Bos­to­ne, Fi­la­del­fi­jo­je, Ber­ly­ne, Ki­je­ve, Lon­do­ne Niu­jor­ke, Pra­ho­je, da­bar – Vil­niu­je. Kaip sa­kė au­to­rius V. Ka­ra-Mur­za, vė­liau šią do­ku­men­ti­nę juo­stą ga­li­ma bus pa­ma­ty­ti per in­ter­ne­tą.

Apie Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­rį B. Ne­mco­vą iš vi­so su­kur­ti ke­tu­ri fil­mai – vie­nas vo­kiš­kas ir trys ru­siš­ki.