Be visuomenės ir valdžios dialogo nesukursime stiprios valstybės
Ar ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad tu­ri­me sta­bi­lią vals­ty­bę su prog­no­zuo­ja­ma po­li­ti­ne val­džia ir biu­ro­kra­ti­niu apa­ra­tu? To­li gra­žu ne. Ne­aiš­ki nuo­lat be­si­kei­čian­ti kryp­tis vers­lo ska­ti­ni­mo, mo­kes­čių naš­tos ir ki­tais klau­si­mais, no­ras di­din­ti mo­kes­čius ir tu­rė­ti vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mas įmo­nes bei kuo di­des­nę val­do­mo ūkio da­lį ap­kar­ti­na vers­lo ir val­džios san­ty­kius.

Dia­lo­go trū­ku­mas, ne­pa­si­ti­kė­ji­mas vers­lu ir vi­suo­me­ne su­ku­ria at­mos­fe­rą, ku­rio­je kles­ti ko­rup­ci­ja ir ne­tei­sė­ta lo­bis­ti­nė veik­la, sle­pia­mi mo­kes­čiai, įsi­ga­li pa­sy­vu­mas ir gniuž­do­ma pi­lie­čių ini­cia­ty­va. Tuo me­tu Lie­tu­vos po­li­ti­nės par­ti­jos daž­nai el­gia­si taip, lyg ži­no­tų ste­buk­lin­gą vais­tą, nuo ku­rio vi­suo­me­nė pa­si­jus lai­min­ga ir tur­tin­ga.

Šio­mis bei ki­to­mis įžval­go­mis „Lie­tu­vos ži­nių“ ir ad­vo­ka­tų kon­to­ros „LEA­DELL Bal­čiū­nas ir Gra­jaus­kas“ Vil­niu­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Vers­lo ir val­džios dia­lo­gas. Ku­ria kal­ba bend­rau­ti?“ da­li­jo­si sve­čiai iš Šve­di­jos ir Vo­kie­ti­jos bei Lie­tu­vos po­li­ti­kos ir vers­lo eli­tas.

Lie­tu­viai kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai ne kar­tą pa­žy­mė­jo, kad vie­šas po­kal­bis apie vers­lo ir val­džios bend­ra­vi­mo ypa­tu­mus se­niai pri­bren­dęs.

At­vi­ras ir są­ži­nin­gas dia­lo­gas

Jos­cha Rit­zas, Vo­kie­ti­jos pra­mo­nės kon­fe­de­ra­ci­jos (BDI) ir Vo­kie­ti­jos darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos (BDA) at­sto­vy­bės Briu­se­ly­je at­sto­vas, da­li­jo­si Vo­kie­ti­jos vers­lo san­ty­kių su val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis Ber­ly­ne ir Briu­se­ly­je pa­tir­ti­mi.

„Gal dau­ge­liui at­ro­dys ne­ti­kė­ta, ta­čiau vie­ni ge­riau­sių mū­sų ry­šių yra su­sik­los­tę su lie­tu­viais. Jei­gu ap­si­lan­ky­si­te Lie­tu­vos at­sto­vy­bė­je Briu­se­ly­je, bū­ti­nai užei­ki­te ir pas mus – mū­sų du­rys vi­sa­da at­vi­ros, – kvie­tė Vo­kie­ti­jos pra­mo­ni­nin­kų ir darb­da­vių at­sto­vas Briu­se­ly­je. – Aš ne­juo­kau­ju, esa­me su­in­te­re­suo­ti tuo, kad bū­tų at­vi­ras ir skaid­rus dia­lo­gas ne tik su vy­riau­sy­bės at­sto­vais, bet ir su vi­sais, ku­riems ak­tua­lūs pa­na­šūs da­ly­kai.“

Pa­sak sve­čio, taip yra to­dėl, kad šiuo­lai­ki­nė­je de­mo­kra­ti­jo­je daug kas pri­klau­so nuo ga­li­my­bių su­de­rin­ti vi­sus, pa­čius įvai­riau­sius in­te­re­sus, o po­li­ti­kai sa­vo ruo­žtu rei­ka­lau­ja in­dė­lio iš ki­tų su­in­te­re­suo­tų ša­lių, kad ge­riau su­pras­tų jų po­rei­kius ir pri­im­tų kaip įma­no­ma pa­čius ge­riau­sius spren­di­mus.

„Mes su Vy­riau­sy­be sa­vo po­zi­ci­jas de­ri­na­me rem­da­mie­si de­mo­kra­ti­nė­mis struk­tū­ro­mis, or­ga­ni­za­ci­jo­je yra 70 ko­mi­te­tų, ku­rie pri­žiū­ri pa­grin­di­nes po­li­ti­kos kryp­tis: ener­ge­ti­kos, kli­ma­to, ino­va­ci­jų, mo­kes­čių, už­sie­nio pre­ky­bos ir ki­tas. Į kiek­vie­ną ko­mi­te­tą kiek­vie­na iš 36 aso­cia­ci­jų tu­ri tei­sę no­mi­nuo­ti po du at­sto­vus, daž­niau­siai tai kom­pa­ni­jų eks­per­tai. Ši struk­tū­ra lei­džia mums ras­ti su­ba­lan­suo­tas, in­for­ma­ci­ja grįs­tas po­zi­ci­jas, ku­rios su­si­for­muo­ja vie­šuo­siuo­se de­ba­tuo­se“, – kal­bė­jo jis.

J. Rit­zas pa­brė­žė, kad Vo­kie­ti­jos pra­mo­ni­nin­kai vei­kia skaid­riai ir są­ži­nin­gai, nes pui­kiai su­pran­ta: jei­gu elg­tų­si ki­taip, su­griau­tų or­ga­ni­za­ci­jos ir kom­pa­ni­jų pa­ti­ki­mu­mą. „Nė­ra ki­tos iš­ei­ties, tik veik­ti skaid­riai. To­dėl daug lai­ko uži­ma, kol su­ren­ka­me tei­sin­gą, pa­ma­tuo­tą ir pa­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją. O vi­sos mū­sų po­zi­ci­jos vie­šai skel­bia­mos in­ter­ne­te“, – sa­kė jis.

De­mo­kra­ti­jos stip­ry­bė – ne stip­rūs vir­ši­nin­kai, o žmo­nės, to­dėl ge­riau­sias yra pa­da­ly­tos, de­cen­tra­li­zuo­tos ga­lios mo­de­lis, kai są­vei­kau­ja vi­sos vi­suo­me­nės gru­pės.

Sve­čio nuo­mo­ne, Briu­se­ly­je ir Ber­ly­ne su­pran­ta­ma vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jų aso­cia­ci­jų ir vy­riau­sy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mo ver­tė. Be to, Vo­kie­ti­jos įsta­ty­mais nu­sta­ty­ta, kad dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų tu­ri bū­ti kon­sul­tuo­ja­ma­si su BDI.

So­vie­ti­nės sis­te­mos įkai­tai

Ro­ber­tas Dar­gis, Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) pre­zi­den­tas, pa­žy­mė­jo, kad „Lie­tu­vos ži­nių“ su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja yra pir­mas toks ren­gi­nys, kai po­li­ti­kai ir vers­lo at­sto­vai at­vi­rai kal­ba, kaip ku­ria­me sa­vo vals­ty­bę, koks yra ir tu­rė­tų bū­ti op­ti­ma­lus san­ty­kis tarp įvai­rių vi­suo­me­nės gru­pių.

Vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės stip­ry­bė, R. Dar­gio nuo­mo­ne, pri­klau­so nuo ke­lių svar­bių veiks­nių. Pir­ma, tai iš­si­la­vi­nęs, stip­rus, kū­ry­bin­gas, ge­ban­tis pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, pro­duk­ty­viai vei­kian­tis žmo­gus.

An­tras, tai bend­ruo­me­nė, ku­rio­je žmo­nės jun­gia­si į gru­pes ir or­ga­ni­za­ci­jas pa­gal pro­fe­si­ją, įsi­ti­ki­ni­mus, ho­bį ar te­ri­to­ri­niu pri­nci­pu. „Jei­gu tu­rė­si­me stip­rius žmo­nes ir stip­rias bend­ruo­me­nes, bus stip­ri ir vals­ty­bė“, – sa­kė jis.

De­ja, kaip tei­gė R. Dar­gis, bend­ruo­me­niš­ku­mas Lie­tu­vo­je su­nai­kin­tas so­viet­me­čio. Esą dau­giau­sia mū­sų bė­dos ky­la iš to, kad val­džia daug ką pa­vel­dė­jo iš tos pra­ei­ties. „Net jau­ni po­li­ti­kai da­bar sa­ko: „Mes esa­me vals­ty­bė.“

At­ro­do, jie įsi­vaiz­duo­ja, kad yra san­ty­kis tarp „vals­ty­bės“ ir „vers­lo“. Ma­no mie­lie­ji, nė­ra to­kio san­ty­kio! Vals­ty­bė esa­me ir mes, vers­li­nin­kai. Tie, ku­rie ku­ria ir au­gi­na ši­tą vals­ty­bę. Ar ne­ma­to­te, kad esa­me tos so­vie­ti­nės sis­te­mos įkai­tai?“ – re­to­riš­kai klau­sė LPK pre­zi­den­tas.

Pa­sak R. Dar­gio, dar ir šian­dien Lie­tu­vo­je kar­tais jau­čia­me, koks ga­jus so­vie­ti­nis „de­mo­kra­ti­nis cen­tra­liz­mas“, kai kaž­kas vie­nas ži­no, kas ge­riau ki­tiems.

Mū­sų vals­ty­bė iš pra­džių ska­ti­na pri­va­tų vers­lą in­ves­tuo­ti į at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką, pa­skui per­si­gal­vo­ja ir su­ku­ria to­kias są­ly­gas, kai in­ves­tuo­to­jams iš­gy­ven­ti be­veik ne­įma­no­ma.

„Ar ne taip jau­čia­si me­rai, kai jų ly­de­rys­tė ne­pa­gei­dau­ja­ma? Kar­to­ja­me pra­ei­ties mo­de­lį: aš esu ga­lia, aš esu val­džia ir aš nu­sta­ty­siu są­ly­gas, kaip jūs gy­ven­si­te. Bet de­mo­kra­ti­jos, ku­rią pa­si­rin­ko­me 1990 me­tais, stip­ry­bė – ne stip­rūs vir­ši­nin­kai, o žmo­nės. To­dėl ge­riau­sias yra pa­da­ly­tos, de­cen­tra­li­zuo­tos ga­lios mo­de­lis. Ge­riau­siai kū­ry­bi­nės ga­lios pa­si­reiš­kia, kai są­vei­kau­ja vi­sos vi­suo­me­nės gru­pės“, – įsi­ti­ki­nęs LPK pre­zi­den­tas.

Jis iro­ni­za­vo, kad po­li­ti­nėms par­ti­joms daž­nai at­ro­do, lyg jos ži­no­tų ste­buk­lin­gą vais­tą, ku­rį nu­ri­ju­si vi­suo­me­nė at­si­bus lai­min­ga ir tur­tin­ga. Ta­čiau to­kių vais­tų, R. Dar­gio ma­ny­mu, nė­ra.

Ne­efek­ty­vi lo­bis­ti­nė veik­la

Gin­ta­ras Bal­čiū­nas, ad­vo­ka­tų kon­to­ros „LEA­DELL Bal­čiū­nas & Gra­jaus­kas“ par­tne­ris, pa­žy­mė­jo, kad vers­las, siek­da­mas jam pa­lan­kių spren­di­mų, sten­gia­si da­ry­ti įta­ką val­džiai ir už­sii­ma lo­bis­ti­ne veik­la. Pa­sak jo, tei­sė­ta lo­bis­ti­nė veik­la yra ne­at­sie­ja­ma de­mo­kra­ti­nių pro­ce­sų da­lis, su­tei­kian­ti pi­lie­čiams tei­sę iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę ir da­ly­vau­ti po­li­ti­kos for­ma­vi­mo pro­ce­se. Ta­čiau Lie­tu­vo­je es­mi­nė su lo­biz­mu su­si­ju­si prob­le­ma yra ne­igia­mas vi­suo­me­nės po­žiū­ris. Bū­tent dėl bai­mės su­kel­ti ne­igia­mą vi­suo­me­nės reak­ci­ją įvai­rios in­te­re­sų gru­pės daž­nai lin­ku­sios slėp­ti sa­vo lo­bis­ti­nę veik­lą. „Taip elg­da­mo­si šios in­te­re­sų gru­pės ar­ba pa­žei­džia įsta­ty­mus, ar­ba ban­do nau­do­tis re­gu­lia­vi­mo spra­go­mis, taip tik dar la­biau ska­tin­da­mos ne­igia­mą vi­suo­me­nės nuo­mo­nę apie vers­lą, po­li­ti­ką ir lo­bis­tus. Sie­kiant pa­keis­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę apie lo­bis­ti­nę veik­lą bū­ti­na ją vyk­dy­ti tei­sė­tai ir skaid­riai“, – ra­gi­no G. Bal­čiū­nas. Jo tei­gi­mu, tei­sė­ta skaid­ri ir vie­ša lo­bis­ti­nė veik­la yra pui­ki ko­vos su ko­rup­ci­ja prie­mo­nė, to­dėl tuo su­in­te­re­suo­tos tu­ri bū­ti ne tik są­ži­nin­gos vers­lo in­te­re­sų gru­pės, bet ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos.

Vis dėl­to G. Bal­čiū­nas pri­mi­nė, jog ir tei­sė­tai vei­kian­tys lo­bis­tai, ir lo­bis­ti­nės veik­los prie­žiū­rą at­lie­kan­ti Ko­mi­si­ja, ir lo­bis­ti­ne veik­la be­si­do­min­tys as­me­nys pri­pa­žįs­ta, kad Lo­bis­ti­nės veik­los įsta­ty­mas nė­ra veiks­min­gas.

Jis taip pat nu­ro­dė blo­go­sios val­džios ir vers­lo (ne) bend­ra­dar­bia­vi­mo pra­kti­kos pa­vyz­džių: ne­aiš­ki nuo­lat be­si­kei­čian­ti kryp­tis vers­lo ska­ti­ni­mo, mo­kes­čių naš­tos ir ki­tais klau­si­mais, no­ras nuo­lat di­din­ti mo­kes­čius ir su­rink­ti kuo dau­giau pi­ni­gų rin­ki­mų pa­ža­dams iš­pil­dy­ti. Tarp di­džiau­sių blo­gy­bių G. Bal­čiū­nas nu­ro­dė di­de­lį val­džios no­rą tu­rė­ti vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mas įmo­nes ir kuo di­des­nę val­do­mo ūkio da­lį, iš ku­rios ga­li­ma gau­ti sau pri­dė­ti­nę ver­tę.

Pa­sak G. Bal­čiū­no, vals­ty­bė, ne­bend­ra­dar­biau­da­ma su vers­lu, nu­spren­dė pa­ti pa­sis­ta­ty­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą (SGDT) Klai­pė­dos uos­te. „Ar rei­kė­jo pir­ma SGDT pa­sta­ty­ti, o tik pa­skui tar­tis su vers­lu, kaip jį iš­lai­ky­ti? Ar tik pa­sta­čius SGDT rei­kė­jo tar­tis su lat­viais ir es­tais dėl ga­li­my­bės jam su­teik­ti re­gio­ni­nį sta­tu­są? Ko­dėl SGDT sta­ty­bai ne­bu­vo pra­šo­ma ES par­amos, kaip da­rė len­kai? Ko­dėl vals­ty­bi­nės kom­pa­ni­jos du­jas per­ka bran­giau ne­gu pri­va­tus vers­las?“ – klau­si­mų pa­žė­rė pra­ne­šė­jas.

Val­džia, pa­sak G. Bal­čiū­no, įtvir­ti­no ydin­gą par­ei­gą vi­suo­me­nės in­te­re­sus ati­tin­kan­čių pa­slau­gų (VIAP) mo­kes­tį mo­kė­ti net ir tiems ūkio su­bjek­tams, ku­rie pa­tys sa­vo įreng­to­se elek­tri­nė­se ga­mi­na elek­tros ener­gi­ją ir ją pa­tys su­var­to­ja. Be to, šis mo­kes­tis yra di­des­nis už VIAP mo­kes­tį rin­ko­je per­ka­mai elek­tros ener­gi­jai. Pa­sak G. Bal­čiū­no, vals­ty­bė­je su­si­da­rė si­tua­ci­ja, kai pa­ga­mi­na­ma per ma­žai elek­tros ener­gi­jos, ir da­lį jos įsi­gy­ti ten­ka iš už­sie­nio, ypač Ry­tų kai­my­nų. Ta­čiau VIAP mo­kes­tis ren­ka­mas to­liau, nors pui­kiai ži­no­ma, kad tai yra ne­su­de­rin­ta su EK vals­ty­bės pa­gal­ba.

Su­pran­ta vers­lo vertę

Ūkio mi­nis­tras Min­dau­gas Sin­ke­vi­čius kal­bė­jo, kad val­džia pui­kiai su­pran­ta, jog vers­las au­gi­na ša­lies eko­no­mi­ką. „Vals­ty­bės val­džia yra su­in­te­re­suo­ta, kad ša­lies žmo­nės bū­tų vers­lūs, no­rė­tų kur­ti dar­bo vie­tas sau, bū­ti darb­da­viais“, – tei­gė jis ir ak­cen­ta­vo, kad Lie­tu­vo­je tu­rė­tų keis­tis po­žiū­ris į vers­lą, kad vals­ty­bė tu­ri teik­ti vi­są įma­no­mą pa­gal­bą vers­lą kur­ti ke­ti­nan­tiems žmo­nėms. Jo tei­gi­mu, Ūkio mi­nis­te­ri­ja nu­ma­čiu­si ma­žin­ti ad­mi­nis­tra­ci­nę naš­tą vers­lui, to­bu­lin­ti tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą, efek­ty­vin­ti vers­lo prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų veik­lą.

Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus ma­ny­mu, val­džia tu­rė­tų ne­truk­dy­ti vers­lui kur­ti. Jis pri­sta­tė Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pla­nuo­ja­mus svar­biau­sius dar­bus: ža­da­ma vie­šo­jo sek­to­riaus re­for­ma, ko­va su ko­rup­ci­ja ir še­šė­li­ne eko­no­mi­ka, švie­ti­mo sis­te­mos pert­var­ka, mo­kes­čių sis­te­mos to­bu­li­ni­mas, daug dė­me­sio ke­ti­na­ma skir­ti ta­len­tams pri­trauk­ti iš už­sie­nio. Jis ti­ki­no, kad val­džia yra pa­si­ren­gu­si iš­klau­sy­ti vers­lą. „Sei­mo ir vers­lo end­ra­dar­bia­vi­mas yra bū­ti­nas. Be jo ne­ma­tau jo­kio prog­re­so. Daž­nai pa­siū­lo­mas vie­nas ar ki­tas įsta­ty­mas, o vers­las klau­sia: kaip mes jį įgy­ven­din­si­me? Po­pie­riu­je idė­jų bū­na la­bai gra­žių, bet rea­ly­bė­je yra vi­sai ki­taip“, – apie val­džios ir vers­lo dia­lo­go bū­ti­ny­bę kal­bė­jo V. Sin­ke­vi­čius.

Ko­dėl kles­ti Šve­di­ja

Bu­vęs Šve­di­jos fi­nan­sų mi­nis­tras Par­as Nu­de­ras kal­bė­da­mas apie Šve­di­jos eko­no­mi­nę sėk­mę, aiš­ki­no, kad vie­na to prie­žas­čių – „anks­ti pa­da­ry­ti na­mų dar­bai“. 1999 me­tais Šve­di­ją su­pur­tė eko­no­mi­kos kri­zė, te­ko im­tis griež­tų tau­py­mo prie­mo­nių, kel­ti mo­kes­čius ir pan. Ki­ta sėk­min­go vals­ty­bės au­gi­mo prie­žas­čių – in­ves­ti­ci­jos į žmo­giš­ką­jį ka­pi­ta­lą. P. Nu­de­ras tei­gė, kad jo ša­lis in­ves­tuo­ja į jau­ną­ją kar­tą dar­že­liuo­se, vė­liau – mo­kyk­lo­se, uni­ver­si­te­tuo­se ir t. t. Taip pat bu­vęs Šve­di­jos fi­nan­sų mi­nis­tras iš­sky­rė tai, kad jo ša­lis yra kon­ku­ren­cin­ga, nes į dar­bo rin­ką įtrau­kia kiek įma­no­ma dau­giau žmo­nių. Pa­vyz­džiui, pa­gal mo­te­rų da­ly­va­vi­mo dar­bo rin­ko­je ro­dik­lius Šve­di­ja pir­mau­ja pa­sau­ly­je. Ša­lis daug in­ves­tuo­ja į tva­rų au­gi­mą. Be to, tu­ri pui­kiai iš­plė­to­tą sis­te­mą, pa­de­dan­čią žmo­nėms įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką – tu­rin­tiems ne­be­kon­ku­ren­cin­gą pro­fe­si­ją, mo­ky­tis ir įgy­ti nau­ją. Dar vie­nas Šve­di­jos pa­si­di­džia­vi­mas, P. Nu­de­ro tei­gi­mu, efek­ty­vus ir vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą tu­rin­tis vie­ša­sis sek­to­rius, ku­ria­me la­bai ma­žai ko­rup­ci­jos.

Ne­si­lai­ko­ma pa­ža­dų

Vo­kie­ti­jos ir Bal­ti­jos ša­lių pre­ky­bos rū­mų Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Lie­tu­vo­je Lie­tu­vos biu­ro va­do­vė Aud­ro­nė Gu­rins­kie­nė pa­žy­mė­jo, kad vo­kiš­kas vers­las ge­rai jau­čia­si Lie­tu­vo­je ir ne­ke­ti­na iš čia bėg­ti. Ta­čiau Lie­tu­vo­je in­ves­tuo­to­jams ky­la ir iš­šū­kių dėl vie­šo­jo val­dy­mo efek­ty­vu­mo, ko­rup­ci­jos, di­de­lių dar­bo są­nau­dų, kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos trū­ku­mo, lei­di­mų gy­ven­ti ir dirb­ti Lie­tu­vo­je ga­vi­mo.

A. Gu­rins­kie­nė pa­sa­ko­jo apie Lie­tu­vo­je dir­ban­čio Vo­kie­ti­jos vers­lo apk­lau­są. Pa­aiš­kė­jo, kad, vo­kie­čių kom­pa­ni­jų nuo­mo­ne, pa­gal są­ly­gas vers­lui Lie­tu­va pa­ten­ka tarp 16 ge­riau­sių ša­lių. Ki­ta ver­tus, už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai kar­tais su­si­du­ria su iš­šū­kiais, ku­rie ne­įsi­vaiz­duo­ja­mi ci­vi­li­zuo­to­je vals­ty­bė­je. An­tai Vo­kie­ti­jos ir Lie­tu­vos ka­pi­ta­lo ener­ge­ti­kos bend­ro­vės „Dan­po­wer Bal­tic“ val­dy­bos na­rys Mar­kus Su­ssman­nas pa­sa­ko­jo, kad ši įmo­nė pa­ti­kė­jo Lie­tu­vos val­džios pa­ža­dais ir in­ves­ta­vo į at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką, ta­čiau val­džia „per­si­gal­vo­jo“ ir da­bar ku­ria vers­lui dirb­ti­nes kliū­tis.

Joscha Ritzas, Vokietijos pramonės konfederacijos (BDI) ir Vokietijos darbdavių konfederacijos (BDA) atstovybės Briuselyje atstovas: „Nėra kitos išeities, tik veikti skaidriai." Alinos Ožič nuotrauka

Pa­gal „Dan­po­wer Bal­tic“ plė­tros stra­te­gi­ją Bal­ti­jos ša­ly­se pla­nuo­ja­ma in­ves­tuo­ti iki 180 mln. eu­rų. „Ta­čiau kol sta­tė­me jė­gai­nę Kau­ne, Vy­riau­sy­bė per­si­gal­vo­jo dėl ska­ti­na­mo­sios kvo­tos sky­ri­mo. Nors ga­vo­me vi­sus rei­ka­lin­gus lei­di­mus ga­min­ti elek­tros ir ši­lu­mos ener­gi­ją, mums bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad kaž­ku­riuo pro­ce­so me­tu ne­ga­vo­me kaž­ko­kio spe­cia­laus lei­di­mo. Aš to ne­ga­liu su­pras­ti, ir nie­kas man pa­aiš­kin­ti ne­su­ge­ba“, – kal­bė­jo vo­kie­čių vers­li­nin­kas.

Be to, Kau­ne ne­prik­lau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­jai ne­ga­li są­ži­nin­gai kon­ku­ruo­ti su cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­ju, ku­ris, įta­ria­ma, dirb­ti­nai ma­ži­na kai­nas. In­ves­tuo­to­jus gąs­di­na ir tai, kad vals­ty­bė bend­ro­vė „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ kar­tu su suo­mių bend­ro­ve „For­tum“ Kau­ne pa­sta­tys at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nę, ku­riai ga­li bū­ti su­teik­ta ES par­ama. Tai esą su­žlug­dy­tų pri­va­čius in­ves­tuo­to­jus Kau­ne. Ki­taip ta­riant, mū­sų vals­ty­bė iš pra­džių ska­ti­na pri­va­tų vers­lą in­ves­tuo­ti į at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką, pa­skui per­si­gal­vo­ja ir su­ku­ria to­kias są­ly­gas, kai in­ves­tuo­to­jams iš­gy­ven­ti be­veik ne­įma­no­ma.

Ūkio mi­nis­tras M. Sin­ke­vi­čius dėl to­kios pa­dė­ties pri­si­pa­ži­no „rau­do­nuo­jan­tis“, ta­čiau ne­ga­lįs at­sa­ky­ti už pirm­ta­kų spren­di­mus.

„In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Man­tas Ka­ti­nas pa­žy­mė­jo, kad tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis tei­sin­gu­mo at­kur­ti ne­pa­vy­kus vals­ty­bė tu­rė­tų ras­ti bū­dų kom­pen­suo­ti nuo­sto­lius in­ves­tuo­to­jams. „Man pa­tin­ka pri­va­čia­me vers­le tai­ko­mas pri­nci­pas, kad klai­dą pa­da­riu­si kom­pa­ni­ja klien­tams kom­pen­suo­ja. Šiuo at­ve­ju jei­gu vals­ty­bė pa­da­rė klai­dą ir jos iš­tai­sy­ti ne­ga­li, jos par­ei­ga nuo­sto­lius in­ves­tuo­to­jams kom­pen­suo­ti“, – sa­kė M .Ka­ti­nas.