Baudžiamojo proceso kodekse – reikšmingi pakeitimai
Nuo 2017 me­tų spa­lio 1 die­nos įsi­ga­lios nau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so re­dak­ci­ja, ku­rio­je ne­be­liks pri­va­taus kal­ti­ni­mo ins­ti­tu­to. 

Šiuo metu privataus kaltinimo bylos pagal nukentėjusio asmens skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą yra keliamos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, fizinio skausmo sukėlimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, seksualinio priekabiavimo ir kitų nusikalstamų veikų. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo metu neatliekamas ikiteisminis tyrimas, išskyrus tam tikrus atvejus, kai padarytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę arba nukentėjusysis dėl svarbių priežasčių negali pats ginti savo interesų. Kaltinimą vietoj prokuroro palaiko pats nukentėjusysis, kuris turi pareigą pateikti teismui įrodymus dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, kas ir yra laikoma viena pagrindinių privataus kaltinimo instituto problemų. Be to, privatus kaltintojas dalyvauja įrodymų tyrime, pareiškia nuomonę dėl jų vertinimo, skiriamos bausmės rūšies, dydžio ir kitų aspektų.

Privataus kaltinimo instituto efektyvumas teisės ekspertams jau senai kėlė nemažai klausimų

Lietuvos Respublikos Seime 2013 metų balandžio 26 dieną buvo surengta diskusija, per kurią mintimis apie instituto problematiką dalijosi baudžiamosios teisės specialistai. Minėtos diskusijos metu nagrinėtos instituto problemos, tarp jų kaip pagrindinė buvo įvardijama ta, kad privatūs kaltintojai dažnai neturi pakankamai galimybių surinkti įrodymų, dėl to teismai negali priimti sprendimų. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teisėjas privalo imtis iniciatyvos ir įrodymus surinkti pats, tačiau tuomet keliami klausimai dėl paties teisėjo nešališkumo. Aptartos piktnaudžiavimo teise galimybės, kai asmenys privataus kaltinimo institutu naudojasi nepagrįstai, tyčia siekdami pakenkti kaltinamiems asmenims ar tokiu būdu daryti jiems spaudimą.

Įstatymo, kuriuo iš Baudžiamojo proceso kodekso pašalintas privataus kaltinimo institutas, projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Stasys Šedbaras aiškinamajame rašte išreiškė savo nuomonę, esą privataus kaltinimo institutas yra viso labo istorinis reliktas, kylantis iš viduramžių teisės sistemų. Pasak jo, Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento atlikta apžvalga rodo, kad nemažai šalių atsisako privataus kaltinimo instituto.

Seimo nario pozicijai iš esmės pritarė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadoje nurodoma, kad privataus kaltinimo instituto dar 2010 metais atsisakė mūsų kaimynės Latvija ir Estija. Vokietijoje šis institutas praktikoje nebuvo pritaikytas nuo karo laikų, o kitose valstybėse jis dažniau naudojamas civilinėje ar administracinėje teisenoje. Privataus kaltinimo institutas labiau būdingas bendrosios teisės tradicijos valstybėms, tokioms kaip Jungtinė Karalystė ar Airija. Seimo kanceliarijos Teises departamento nuomone, nustačius valstybinį kaltinimą smurto artimoje aplinkoje atvejais, dekriminalizavus įžeidimą ir valstybės tarnautojo įžeidimą, privataus kaltinimo institutas susiaurėjo ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese tapo visiškai nereikšmingas.

Panaikinus privataus kaltinimo institutą nukentėjusieji privalės kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas – policiją arba prokuratūrą

Panaikinus privataus kaltinimo institutą didesnis darbo krūvis teks ikiteisminio tyrimo institucijoms.

Šios įstaigos pradės ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus renkami įrodymai, o tyrimui pasibaigus – surašomas kaltinamasis aktas ir byla perduodama teismui. Taip bus palengvinamas teismo darbas, nes bylą nagrinėjančiam teisėjui nebereikės savarankiškai rinkti įrodymų, taip pat dėl tos pačios priežasties sutrumpės bylos nagrinėjimo teisme terminas. Panaikinus privataus kaltinimo institutą didesnis darbo krūvis teks ikiteisminio tyrimo institucijoms, nes darbą, kurį iki šiol darė nukentėjusieji arba jų atstovai, dabar teks atlikti policijai ir prokuratūrai. Darbo krūviui reikšmingos įtakos turės aplinkybė, kad institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminius tyrimus jų nutarimai galės būti skundžiami, o skundai atitinkamai privalės būti nagrinėjami.

Aik Kančinian yra advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas teisininkas