Barbarų atakos Europos neparklupdys
Šo­ką po te­ro­ris­ti­nių at­akų Par­yžiu­je pa­kei­tė svars­ty­mai, kaip šis bar­ba­riš­kas iš­puo­lis prieš Va­ka­rų pa­sau­lio ver­ty­bes pa­veiks Eu­ro­pą. Lie­tu­vo­je lai­ko­ma­si nuo­mo­nės, kad su­tri­kęs Se­na­sis že­my­nas tu­ri ieš­ko­ti veiks­min­gų spren­di­mų ra­di­ka­lia­jam eks­tre­miz­mui pa­ža­bo­ti.

Tra­giš­ki sa­vait­ga­lio įvy­kiai Par­yžiu­je dar kar­tą par­odė, kad ko­va su Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se siau­tė­jan­čia „Is­la­mo vals­ty­be“ yra ne­efek­ty­vi, o ši te­ro­ris­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja ke­lia grės­mę vi­sam pa­žan­giam pa­sau­liui.

Mū­sų ša­lies po­li­ti­kai ir in­te­lek­tua­lai siū­lo pers­vars­ty­ti ko­vos su „Is­la­mo vals­ty­be“ bū­dus ir pa­brė­žia, kad tik bū­da­mi so­li­da­rūs ga­li­me nu­ga­lė­ti te­ro­riz­mą.

Bū­ti­nas vie­nin­gas atsakas

Va­kar į Par­yžių da­ly­vau­ti 70-me­tį mi­nin­čios UNES­CO ly­de­rių fo­ru­me nu­vy­ku­si pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­ger­bė Pra­ncū­zi­jos sos­ti­nė­je įvyk­dy­tų te­ro­ro iš­puo­lių au­kas.

Mū­sų ša­lies va­do­vės tei­gi­mu, šian­dien nė­ra nie­ko svar­biau, kaip už­ti­krin­ti tai­ką. To­dėl Par­yžiu­je su ki­tų ša­lių ly­de­riais bus kal­ba­ma apie tai, ko­kių pa­pil­do­mų prie­mo­nių tu­rė­tų im­tis tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė, tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias nau­jiems te­ro­riz­mo nu­si­kal­ti­mams.

At­akas Par­yžiu­je D. Gry­baus­kai­tė pa­va­di­no bar­ba­riš­kais te­ro­ris­tų nu­si­kal­ti­mais. „Tai nu­si­kal­ti­mai vi­siems tai­kiems pa­sau­lio žmo­nėms, tai lie­čia vi­sas vals­ty­bes. Te­ro­riz­mas ne­be­tu­ri sie­nų, ir nė vie­na vals­ty­bė ne­ga­li lik­ti nuo­ša­ly­je. Tu­ri­me vi­si su­si­telk­ti ir vie­nu žvilgs­niu pa­žiū­rė­ti į ko­vą su te­ro­riz­mu. Tai iš­šū­kis, ku­ris tu­ri su­vie­ny­ti, nes at­sa­kas tu­ri bū­ti vie­nin­gas“, – pa­žy­mė­jo pre­zi­den­tė.

Pri­va­lo­me iš­lik­ti solidarūs

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Be­ne­dik­tas Juo­dka svars­tė, kad po te­ro­ro iš­puo­lių Par­yžiu­je ga­li­mi ryš­kūs po­ky­čiai Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je. Pir­miau­sia tu­rė­tų keis­tis po­žiū­ris į veiks­mų, nu­kreip­tų prieš „Is­la­mo vals­ty­bę“, koor­di­na­ci­ją tarp vals­ty­bių, mat jos iki šiol ne­bu­vo. Esą į šį pro­ce­są rei­kia įtrauk­ti ir Ru­si­ją.

Ta­čiau veiks­mų koor­di­na­vi­mas tarp Va­ka­rų ir Ru­si­jos ko­vo­jant su te­ro­ris­tais Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ne­tu­rė­tų už­gož­ti konf­lik­to Ry­tų Ukrai­no­je ir Ru­si­jos bei Ukrai­nos san­ty­kių prob­le­mos. „Ma­nau, kad dė­me­sys Ru­si­jos san­ty­kiams su Ukrai­na ne­tu­ri nė mi­li­me­tru bū­ti nu­stum­tas į an­trą pla­ną“, – įsi­ti­ki­nęs par­la­men­ta­ras.

An­tra, tu­rė­tų keis­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) iš­orės sie­nų ap­sau­ga. Pa­sak B. Juo­dkos, per „kiau­ras“ sie­nas į Eu­ro­pą pa­te­ko ne tik de­šim­tys tūks­tan­čių ka­ro pa­bė­gė­lių, bet ir so­tes­nio gy­ve­ni­mo ieš­kan­tys eko­no­mi­niai mig­ran­tai, taip pat nu­si­kal­tė­liai bei po­ten­cia­lūs te­ro­ris­tai. Šen­ge­no su­tar­tis, nu­ma­tan­ti lais­vą žmo­nių ju­dė­ji­mą, ga­lio­ja ir ga­lio­tų. Ta­čiau ES iš­orės sie­nų ap­sau­ga tu­rė­tų bū­ti stip­ri­na­ma.

Kas kei­sis Lie­tu­vo­je po įvy­kių Par­yžiu­je? B. Juo­dkos nuo­mo­ne, mū­sų ša­lis ne­tu­rė­tų sek­ti kai­my­nės Len­ki­jos, par­eiš­ku­sios, kad pa­bė­gė­lių ne­bep­riims, pa­vyz­džiu. Tu­rė­tu­me ne­sib­laš­ky­ti ir pri­im­ti tiek prie­globs­čio pra­šy­to­jų, kiek esa­me įsi­pa­rei­go­ję. „Į­si­pa­rei­go­jo­me ES bū­ti so­li­da­rūs, ir tai ne­tu­rė­tų keis­tis. Ta­čiau rei­kia bū­ti bud­riems“, – pa­brė­žė jis.

Tiks­las – įbau­gin­ti

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų pir­mi­nin­ko eu­ro­par­la­men­ta­ro Gab­rie­liaus Lands­ber­gio tei­gi­mu, „šių bar­ba­riš­kų te­ro­ris­tų at­akų prieš nie­kuo ne­nu­si­kal­tu­sius žmo­nes Par­yžiu­je tiks­las – įbau­gin­ti“.

„Į­bau­gin­ti ne tik Pra­ncū­zi­ją, bet ir vi­są Va­ka­rų pa­sau­lį, įskai­tant ir Lie­tu­vą. Ta­čiau ne­tu­ri­me pa­si­duo­ti bai­mei, o tik dar la­biau su­si­telk­ti ir bū­ti vie­nin­gi ko­vo­je su te­ro­riz­mu tiek Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, tiek Eu­ro­po­je. Pri­va­lo­me ne­pa­si­duo­ti pro­vo­ka­ci­joms, iš­lai­ky­ti šal­tą pro­tą bei kar­tu su JAV su­duo­ti tvir­tą at­sa­ką ten, kur yra konf­lik­to šak­nys – is­la­mo te­ro­ris­tų ba­zėms Si­ri­jo­je, Ira­ke, ir iš­spręs­ti Bas­ha­ro al-As­sa­do nu­si­kals­ta­mo re­ži­mo Si­ri­jo­je prob­le­mą“, – LŽ sa­kė po­li­ti­kas.

Anot jo, kar­tu bū­ti­na ne­del­siant su­stip­rin­ti ES iš­ori­nių sie­nų sau­gu­mą. „Nors gir­dė­ti po­pu­lis­ti­nių ra­gi­ni­mų at­kur­ti vi­di­nes sie­nas tarp ES vals­ty­bių, rei­kia pa­brėž­ti, kad lais­vas as­me­nų ju­dė­ji­mas po Eu­ro­pą – vie­nas di­džiau­sių lai­mė­ji­mų, jį tu­ri­me iš­sau­go­ti. O tai pa­da­ry­si­me ne at­kur­da­mi vi­di­nes ES sie­nas, bet reikš­min­gai su­stip­rin­da­mi iš­orės ap­sau­gą“, – tei­gė G. Lands­ber­gis.

Jo nuo­mo­ne, Eu­ro­pa ne­tu­ri bū­ti su­klai­din­ta dėl to, kas yra ti­kri ir nuo­šir­dūs par­tne­riai šio­je ko­vo­je, o kas tik im­ituo­ja par­tne­rys­tę ir sie­kia ki­to­mis prie­mo­nė­mis des­ta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį ta­me pa­čia­me re­gio­ne. „Ru­si­jos ka­ri­nės ope­ra­ci­jos Si­ri­jo­je tik pri­si­de­da prie re­gio­no ne­sta­bi­lu­mo, nes yra nu­kreip­tos ne prieš „Is­la­mo vals­ty­bės“ te­ro­ris­tus, bet prieš su­ki­lė­lius, ko­vo­jan­čius su B. al-As­sa­do re­ži­mu. To­dėl ko­va su te­ro­ris­tais ne­ga­li tap­ti pre­teks­tu pa­mirš­ti Ru­si­jos įvyk­dy­tos Kry­mo anek­si­jos, te­be­si­tę­sian­čios ag­re­si­jos Ukrai­nos ry­tuo­se ir Mins­ko su­si­ta­ri­mų ne­si­lai­ky­mo“, – įsi­ti­ki­nęs G. Lands­ber­gis.

Kal­bų me­tas baigėsi

Eu­ro­par­la­men­ta­ro li­be­ra­lo Pe­tro Auš­tre­vi­čiaus ma­ny­mu, Par­yžiaus įvy­kiai pa­ska­tins ES pa­da­ry­ti kon­kre­čias ir la­bai pra­ktiš­kas iš­va­das. „Kal­bų lai­ko­tar­pis bai­gė­si. Au­kos ne­lei­džia gy­ven­ti taip, kaip anks­čiau. Ma­nau, bus im­ta­si griež­tes­nių veiks­mų, kad bū­tų už­ti­krin­tas ES pi­lie­čių sau­gu­mas ir vie­šo­ji tvar­ka“, – LŽ sa­kė po­li­ti­kas.

Jis ne­abe­jo­jo, kad te­ro­ro iš­puo­liai ne­igia­mai pa­veiks eu­ro­pie­čių po­žiū­rį į pa­bė­gė­lius. „Nors tra­ge­di­jos iš­tik­ti pra­ncū­zai ir ne­kal­ti­na pa­bė­gė­lių. Tai – tei­sin­gas po­žiū­ris. Ta­čiau pa­bė­gė­liams ne­bus leng­va, at­si­ras dau­giau spe­ku­lia­ci­jų šia te­ma. Vie­ną jų jau gir­dė­jo­me kal­bant kai­my­nės vals­ty­bės mi­nis­trui“, – pa­žy­mė­jo P. Auš­tre­vi­čius.

Jis ne­ma­no, kad pa­sta­ro­jo me­to įvy­kiai ga­lė­tų vers­ti per­žiū­rė­ti es­mi­nius Šen­ge­no su­tar­ties pri­nci­pus. Ta­čiau su­ti­ko, kad lais­vam pi­lie­čių ju­dė­ji­mui ga­li bū­ti da­ro­ma įta­ka. „Ma­nau, kad ne­iš­veng­si­me dau­giau kon­tro­lės. Bet tai ne­tu­rė­tų pa­lies­ti pri­nci­pi­nių da­ly­kų. Te­ro­ris­tai sie­kia su­kel­ti su­maiš­tį. Jei sa­vo veiks­mais ją di­din­si­me, toks tiks­las bus pa­siek­tas“, – kal­bė­jo P. Auš­tre­vi­čius.

Be ki­ta ko, jis pa­brė­žė, kad Va­ka­rų ir Mask­vos dia­lo­gas dėl pa­sta­ro­jo me­to įvy­kių, ypač Ru­si­jos įsi­trau­ki­mo į Si­ri­jos konf­lik­tą, įgau­na ki­to­kį po­bū­dį. „Vyks­ta dis­ku­si­jos dėl sank­ci­jų at­šau­ki­mo. Yra daug po­li­ti­nių spe­ku­lia­ci­jų, su­pap­ras­tin­to mąs­ty­mo, nuo­var­gio ir stip­rios eko­no­mi­nio lo­biz­mo įta­kos“, – sa­kė P. Auš­tre­vi­čius. To­dėl, anot jo, rea­lu, kad su Ru­si­ja su­si­ję rei­ka­lai ga­li pa­kryp­ti ir ne vi­sai Lie­tu­vai pri­im­ti­na link­me.

Eu­ro­pa – kryž­ke­lė­je

Ži­no­mos pra­ncū­zų is­to­ri­kės so­vie­to­lo­gės Fran­coi­se Thom tei­gi­mu, Par­yžiaus įvy­kiai ga­li tu­rė­ti įta­kos vie­nin­go­sios Eu­ro­pos idė­jai. „Te­ro­ro ak­tai, mig­ran­tų prob­le­ma iš­ke­lia prieš vie­nin­go­sios Eu­ro­pos pro­jek­tą nu­si­tei­ku­sias par­ti­jas ir gru­pes. Esa­ma ri­zi­kos, kad vi­sas po­ka­ri­nis Eu­ro­pos pro­jek­tas ga­li tie­siog su­by­rė­ti. Ma­nau, kad tai pa­vo­jin­ga. Su­si­vie­ni­ju­si Eu­ro­pa bu­vo tai­ki Eu­ro­pa“, – LŽ sa­kė ji.

Is­to­ri­kė pa­žy­mė­jo, jog ES tu­ri su­pras­ti tu­rin­ti prieš­ų, nes nuo to pri­klau­so jos iš­li­ki­mas. „Prob­le­ma ta, jog de­mo­kra­ti­ja pa­pras­tai to ne­sup­ran­ta, jai su­nku su­vok­ti, kad rei­kia gin­tis“, – kal­bė­jo F. Thom.

Jos nuo­mo­ne, pa­sta­rie­ji įvy­kiai par­odė, kad Šen­ge­no su­tar­čiai rei­kia ko­rek­ci­jų. „Pir­miau­sia rei­kia stip­rin­ti iš­ori­nes Eu­ro­pos sie­nas, per jas ne­tu­ri bū­ti lei­džia­ma be jo­kios at­ran­kos. Rei­ka­lin­ga ir na­cio­na­li­nių sie­nų kon­tro­lė, ypač su­si­da­rius to­kiai si­tua­ci­jai kaip da­bar Pra­ncū­zi­jo­je“, – tei­gė F. Thom.

Ji pri­mi­nė, kad eu­ro­pie­čių po­žiū­ris į pa­bė­gė­lius vi­sa­da bu­vo ga­na at­sar­gus. „Šiuo klau­si­mu yra aki­vaiz­di Eu­ro­pos po­li­ti­nio eli­to ir pa­pras­tų gy­ven­to­jų ta­kos­ky­ra. Po­li­ti­kai tu­ri su­pras­ti, kad to­kio mig­ran­tų antp­lū­džio pri­im­ti ne­įma­no­ma. Be to, rei­kia tu­rė­ti gal­vo­je ci­vi­li­za­ci­jos veiks­nį. De­ja, Eu­ro­pos eli­tas to aiš­kiai ne­įver­ti­na“, – pa­brė­žė F. Thom.

Jos ma­ny­mu, pa­sta­ro­jo me­to te­ro­ro iš­puo­liai nu­kreips pa­sau­lio dė­me­sį nuo Ru­si­jos veiks­mų Ukrai­no­je. „Si­tua­ci­ja pri­me­na pra­ėju­sio am­žiaus ket­vir­tą­jį de­šimt­me­tį, kai So­vie­tų Są­jun­ga bū­rė an­ti­fa­šis­ti­nį fron­tą. Dau­ge­lis jį pa­lai­kė, nes va­do­va­vo­si pri­nci­pu, kad Sta­li­nas yra ge­riau nei Hit­le­ris. Ir da­bar Va­ka­ruo­se eg­zis­tuo­ja pa­na­ši lo­gi­ka. To­dėl at­ro­do, kad Mask­vai bus at­leis­tos kai ku­rios nuo­dė­mės, at­šauk­tos sank­ci­jos. Bet vi­sa­da ga­li bū­ti ne­ti­kė­tų po­sū­kių“, – kal­bė­jo F. Thom.

Anot jos, Eu­ro­pa at­si­dū­rė kryž­ke­lė­je ir ne­la­bai ži­no, ko­kiu ke­liu ei­ti. „Eu­ro­pos eli­tas, iš da­lies at­sa­kin­gas už da­bar­ti­nę kri­zę, yra su­tri­kęs. Vis dėl­to man at­ro­do, kad ši kri­zė ga­li tu­rė­ti ir tei­gia­mą efek­tą tel­kiant eu­ro­pie­čius bei jų ly­de­rius“, – sa­kė is­to­ri­kė.

Ke­li scenarijai

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Leo­ni­das Dons­kis įsi­ti­ki­nęs, kad Eu­ro­pa, ku­rią pa­ži­no­jo­me iki šiol, trau­kia­si į už­marš­tį. „Ko ge­ro, mums ten­ka at­sis­vei­kin­ti su aukš­tu sau­gu­mo ly­giu, prie ku­rio įpra­to­me. Mū­sų gy­ve­ni­mas da­ry­sis vis pa­na­šes­nis į iz­rae­lie­čių gy­ve­ni­mą Iz­rae­ly­je. Nie­kas ne­be­sis­te­bės, kad yra la­bai daug pa­ti­kros, sau­gu­mo da­ly­kų, vi­si bus dė­kin­gi ka­rei­viams ir sau­gu­mo tar­ny­boms. Dėl sau­gu­mo ga­li su­ma­žė­ti pri­va­tu­mo ir as­me­ni­nės lais­vės“, – svars­tė jis.

Jo tei­gi­mu, po te­ro­ro iš­puo­lių Par­yžiu­je ga­li­mos ke­lios Eu­ro­pos virs­mo tra­jek­to­ri­jos. Blo­giau­sias sce­na­ri­jus – pa­ni­kos au­gi­mas, ypač jei­gu Eu­ro­pos sos­ti­nė­se įvyk­tų dau­giau pa­na­šių te­ro­ro ak­tų. To­kiu at­ve­ju bū­tų pa­kirs­tas pa­si­ti­kė­ji­mas na­cio­na­li­nė­mis vy­riau­sy­bė­mis, kaip esą ne­su­ge­ban­čio­mis kon­tro­liuo­ti si­tua­ci­jos.

„Šiuo me­tu yra ga­na daug is­te­riš­kos reak­ci­jos, nu­kreip­tos prieš ES, bet yra li­kęs pa­si­ti­kė­ji­mas Eu­ro­pos na­cio­na­li­nė­mis vy­riau­sy­bė­mis. Jei­gu bū­tų te­ro­ro ak­tų se­ri­ja, ma­nau, pra­si­dė­tų abe­jo­nės, ar Eu­ro­pos vals­ty­bės aps­kri­tai kon­tro­liuo­ja pa­dė­tį, ar ne­sa­me nau­jo chao­so si­tua­ci­jo­je. Ta­da blo­giau­sias sce­na­ri­jus mus ves­tų į frus­tra­ci­jos, bai­mės, pa­ni­kos, is­te­ri­jos ir ne­apy­kan­tos kurs­ty­mą. Dėl to ne­abe­jo­ti­nai ken­tė­tų la­bai daug ka­te­go­ri­jų žmo­nių: pa­bė­gė­liai, vi­si, ku­rie gi­na bent kiek la­biau li­be­ra­lias ir nuo­sai­kias po­zi­ci­jas. At­ei­tų švie­sūs lai­kai to­li­mai de­ši­nei“, – dės­tė in­te­lek­tua­las.

V. Pu­ti­nas grįž­ta į areną

Ta­čiau L. Dons­kis la­biau lin­kęs ti­kė­ti ge­res­niu sce­na­ri­ju­mi – kad po da­bar­ti­nio tam ti­kro su­tri­ki­mo bus per­sio­rien­tuo­ja­ma į kon­kre­čią po­li­ti­ką, su­pra­ti­mą, kad nie­ko ne­vei­ki­mas ir po­zi­ci­jos geo­po­li­ti­ko­je ne­tu­rė­ji­mas ve­da prie blo­gų re­zul­ta­tų. „Ga­li bū­ti, kad su­stip­rės eu­roat­lan­tiz­mas. Šiuo at­ve­ju ne­abe­jo­ti­nai akys kryp­ta į JAV, NA­TO ry­šių su­stip­rė­ji­mą, nes aiš­ku, kad su te­ro­ru, taip pat kaip ir su Ru­si­ja, po vie­ną ko­vos lai­mė­ti ne­įma­no­ma, rei­kia va­ka­rie­tiš­ko so­li­da­ru­mo“, – aiš­ki­no jis.

Čia, anot L. Dons­kio, bū­ti­na at­skir­ti du prob­le­mi­nius pa­ke­tus – „Is­la­mo vals­ty­bę“ ir Ru­si­ją. Te­ro­ras – vie­na prob­le­ma, o Ru­si­ja ir jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas – ki­ta. „Vi­sa­da nuo­gąs­ta­vau, kad V. Pu­ti­nas „iš­si­gud­raus“ tai, ką pa­va­din­čiau „Jal­tos pa­ke­tu“. Ži­no­ma, jis ne­ga­li pa­siek­ti to­kio ly­gio kaip Sta­li­nas su Frank­li­nu Roo­se­vel­tu ir Wins­to­nu Chur­chil­liu, nu­brė­žę tam ti­kras in­te­re­sų ri­bas ir pa­si­da­li­ję pa­sau­lį. Jis to ne­pa­sieks, Ru­si­ja nė­ra ga­lin­ga, ji to­li gra­žu ne­pri­lygs­ta Va­ka­rams“, – pa­brė­žė L. Dons­kis.

Ta­čiau, anot jo, V. Pu­ti­nas, ko ge­ro, pa­sieks tam ti­krą komp­ro­mi­są. „Tai reiš­kia, kad Va­ka­rai jam ti­krai ne­ati­duos Ukrai­nos, ne­pa­liks jam Kry­mo, ta­čiau jie grei­čiau­siai su­švel­nins sa­vo po­zi­ci­ją ir lai­kys jį da­li­niu są­jun­gi­nin­ku kai ku­riais klau­si­mais. Jis ne­bus iš­va­ry­tas, izo­liuo­tas. Tie­są sa­kant, sa­vo ko­vą už ga­li­my­bę vėl tap­ti žai­dė­ju V. Pu­ti­nas lai­mė­jo – jis ne­bė­ra izo­liuo­tas, Ba­rac­kas Oba­ma jį pa­si­so­di­no ir pa­siš­ne­kė­jo. Ma­nau, kad vie­na nuo­lai­dų V. Pu­ti­nui – šio­kia to­kia Va­ka­rų po­zi­ci­jos švel­nė­ji­mo ten­den­ci­ja. Ru­si­ja ne­bus lai­ko­ma vi­siš­ku prieš­u, ji bus lai­ko­ma su­dė­tin­gu par­tne­riu. Ta­čiau ja ti­krai ne­bus pa­si­ti­ki­ma,“ – kal­bė­jo L. Dons­kis.