Bandys atverti partijų duris užsieniečiams
Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja Vy­riau­sy­bei bei Sei­mui ke­ti­na vėl siū­ly­ti keis­ti Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mą ir leis­ti ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ša­lių pi­lie­čiams tap­ti Lie­tu­vos par­ti­jų na­riais, nors anks­čiau to­kį siū­ly­mą par­la­men­ta­rai at­me­tė.

Jei Lietuva toliau tam prieštaraus ir galbūt pažeidinės Sutarties dėl ES veikimo sąlygas, mūsų šaliai grės finansinės sankcijos.

Neatitinka ES sutarties

Šiuo metu teisė tapti partijos nariu suteikiama 18 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams. Gauti partinį bilietą taip pat gali Lietuvoje gyvenantys ES šalių piliečiai, jei jie yra įgiję teisę nuolat gyventi mūsų šalyje, be pertraukos čia gyveno pastaruosius 5 metus ir nėra kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariai. Tokie reikalavimai, anot Europos Komisijos (EK), riboja kitų ES valstybių narių piliečių galimybes visapusiškai dalyvauti politinėje veikloje.

Dėl to, kad Lietuva privalo keisti įstatymus ir leisti kitų ES šalių piliečiams paprasčiau įsitraukti į Lietuvos politinių partijų veiklą, EK nuo 2013 metų Lietuvą įspėjo jau ne kartą. Pastarąjį sykį toks įspėjimas dėl diskriminavimo nuskambėjo šių metų pradžioje. Pareikalauta, kad ši problema būtų išspręsta iki 2019 metų vasarį vyksiančių savivaldos rinkimų. Jei Lietuva nesiims veiksmų situacijai keisti, EK pagrasė bylą perduoti ES Teisingumo Teismui.

Todėl Teisingumo ministerija ir parengė Politinių partijų įstatymo pataisas. Projekte numatyta, kad partijų nariais gali būti Lietuvos piliečiai, taip pat teisę gyventi mūsų šalyje įgiję ES valstybių narių piliečiai, kurie ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius gyveno Lietuvoje. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos ir ES valstybių narių piliečiai, pageidaujantys tapti Lietuvoje įregistruotos politinės partijos nariais, negali priklausyti kitų šalių partijoms ar politinėms organizacijoms, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose.

Būtų kaip ir kitur

Keisti Politinių partijų įstatymą Seimui nuo 2013 metų siūlyta ne kartą. Pastarąjį sykį atitinkamos pataisos Seime svarstytos gegužę. Tačiau jos nebuvo priimtos, o grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Kaip pataisų aiškinamajame rašte teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atliktame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2017 metus perspėjama apie galimą trečiųjų valstybių poveikį 2019 metais vyksiantiems prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams. Todėl buvo įvertinta rizika, kad kai kurios ES valstybės, pavyzdžiui, Kipras, palyginti lengvai ir atvirai per mažiau negu 6 mėnesių laikotarpį suteikia savo valstybės pilietybę stambiems investuotojams iš trečiųjų valstybių. Šie galėtų daryti įtaką ne tik pilietybę suteikusios valstybės, bet ir kitų ES valstybių, įskaitant ir Lietuvos, politiniam gyvenimui.

Dėl to, kad Lietuva privalo leisti kitų ES šalių piliečiams paprasčiau įsitraukti į politinių partijų veiklą, EK įspėjo jau ne kartą.

„Tačiau minimalaus 6 mėnesių gyvenimo Lietuvoje termino nustatymas sumažintų riziką trečiosioms valstybėms paveikti Lietuvos rinkimų procesus ir vidaus politikos formavimą“, – aiškino E. Jankevičius. Anot jo, kitų ES valstybių narių įstatymai suteikia teisę ES šalių piliečiams, kurie gyvena jų teritorijoje, būti politinių partijų nariais.

Nuomonės skiriasi

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus dr. Algio Krupavičiaus teigimu, diskusijų dėl to, reikia ar ne kitų ES šalių piliečiams suteikti teisę dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime ir įsitraukti į partijų veiklą, gal ir neturėtų būti. Kur kas daugiau turėtų būti diskutuojama, kiek laiko Lietuvoje turėtų gyventi kitų ES valstybių narių piliečiai, kad galėtų tapti partijų nariais.

„Manau, šešių mėnesių tikrai yra per mažai, kad atvykęs iš kitos valstybės asmuo suspėtų susipažinti su mūsų šalies politine sistema, partijų veikla, jų ideologija. Tam reikėtų bent vienų metų“, – tikino A. Krupavičius.

Jo kolega politologas Bernaras Ivanovas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad vargu ar kitų ES šalių piliečiai masiškai sieks tapti Lietuvoje veikiančių partijų nariais. „Lietuvos partijų jau niekas taip nesugadins, kaip jos pačios save sugadino. Jų nariu tapęs vienas kitas užsienio pilietis gal kaip tik situaciją kiek pagerintų, ypač jei būtų pažangesnės politinės kultūros atstovas“, – svarstė jis.

Pritarimo gali nebūti

Tačiau Seimas gali būti nelinkęs pritarti siūlomoms pataisoms. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras teigė esąs euroentuziastas, tačiau neįsivaizduojantis vieningos Europos be stiprių partijų nacionalinėse valstybėse. „Jei būtų leidžiamas laisvesnis politinių partijų narių judėjimas tarp šalių, būtų „išplautas“ pagrindinis nacionalinių valstybių „instrumentas“, – sakė jis. Esą minėtas 6 mėnesių laikotarpis yra pernelyg trumpas. Anot parlamentaro, reikėtų bent vienų metų.

„Gal ne įstatymus reikėtų keisti. Mūsų valdžios institucijos neturėtų taip nuolankiai nulenkti galvą prieš Briuselio biurokratus. Derėtų pasiderėti ir parodyti Lietuvos poziciją. Manau, atsirastų šalių, kurios mus palaikytų“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Seimo TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė nesiryžo prognozuoti, ar bus priimtos Teisingumo ministerijos siūlomos pataisos. „Kol kas apie tai nei frakcijoje, nei komitete nediskutavome. Kai pataisos bus pateiktos, tuomet jas ir aptarsime“, – sakė ji.