Baltijos sesės nepasidalija jūros
Lie­tu­va ir Lat­vi­ja per ket­vir­tį am­žiaus ne­su­ge­bė­jo įtei­sin­ti tar­pu­sa­vio jū­ros sie­nos. Su­da­ry­ta su­tar­tis ke­lio­li­ka me­tų dū­la kai­my­nės ša­lies Saei­mos ar­chy­vuo­se. Ma­no­ma, kad lat­viai stab­do pro­ce­są dėl Bal­ti­jos jū­ro­je gal­būt glū­din­čių naf­tos klo­dų.

Dvi­ša­lę su­tar­tį „Dėl te­ri­to­ri­nės jū­ros, iš­skir­ti­nės eko­no­mi­nės zo­nos ir kon­ti­nen­ti­nio šel­fo at­ri­bo­ji­mo Bal­ti­jos jū­ro­je“ vals­ty­bės po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­si­ra­šė 1999 me­tais. Ta­čiau ją ra­ti­fi­ka­vo tik mū­sų Sei­mas. Lat­vi­jos par­la­men­tas šio klau­si­mo spren­di­mą iki šiol ati­dė­lio­ja, to­dėl su­tar­tis ne­ga­lio­ja.

Nors ofi­cia­liai tei­gia­ma, jog to­kia si­tua­ci­ja ne­tu­ri tie­sio­gi­nės įta­kos Lie­tu­vai, kai ku­rie po­li­ti­kai pa­žy­mi, kad ne­su­ge­bė­ji­mas su­si­tar­ti ne­puo­šia dvi­ša­lių san­ty­kių. Be to, abie­jų vals­ty­bių iž­dai, ga­li­mas da­ly­kas, ne­ten­ka pa­ja­mų.

Ne­ga­li im­tis veiksmų

Kol su­tar­tis dėl jū­ros sie­nos ne­ga­lio­ja, va­do­vau­ja­ma­si Vie­nos kon­ven­ci­jos dėl tarp­tau­ti­nių su­tar­čių tei­sės nuo­sta­to­mis. Jos skel­bia, kad tarp­tau­ti­nę su­tar­tį pa­si­ra­šiu­sios vals­ty­bės iki šios įsi­ga­lio­ji­mo yra įpa­rei­go­tos su­si­lai­ky­ti nuo bet ko­kių veiks­mų, ga­lin­čių pa­žeis­ti to­kios su­tar­ties ob­jek­tą ir tiks­lus ar­ba kliu­dan­čių vyk­dy­ti su­tar­tį, kai ji bus ra­ti­fi­kuo­ta.

Linas Linkevičius: „Yra įtarimų, kad tame jūros šelfe, kur dar tiksliai nenustatyta skiriamoji linija, gali būti naftos telkinys."Alinos Ožič nuotrauka

„Kol su­tar­tis ne­įsi­ga­lio­ju­si, nė vie­na ša­lis ne­ga­li im­tis veiks­mų žval­gant, ti­riant ar eksp­loa­tuo­jant nau­din­gų­jų iš­tek­lių tel­ki­nius, ku­rių ga­lė­tų bū­ti jū­ros dug­ne ar že­mės gel­mė­se, be­si­ri­bo­jan­čio­se su su­tar­ty­je nu­sta­ty­ta ri­ba. Tie­sa, pa­sta­rai­siais me­tais nei Lie­tu­vos, nei Lat­vi­jos ūkio su­bjek­tai ne­ro­dė ini­cia­ty­vos plė­to­ti to­kius pro­jek­tus, ta­čiau ne­at­mes­ti­na, kad šių klau­si­mų ga­lė­tų kil­ti at­ei­ty­je. Be to, kol su­tar­tis ne­įsi­ga­lio­ju­si, nė­ra tei­si­nio pa­grin­do su­da­ry­ti ki­tus su­si­ta­ri­mus, ku­riuo­se tu­rė­tų bū­ti de­ta­liai apib­rėž­ti jū­ros dug­ne ar že­mės gel­mė­se esan­čių gam­ti­nių iš­tek­lių tel­ki­nių ty­ri­mo ir eksp­loa­ta­vi­mo pri­nci­pai bei pro­ce­dū­ros“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ aiš­ki­no Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) at­sto­vai.

Be Saei­mos spren­di­mo – nė iš vietos

Anot mū­sų ša­lies dip­lo­ma­tų, Lie­tu­va vi­suo­met ro­dė su­in­te­re­suo­tu­mą, kad su­tar­tis įsi­ga­lio­tų. Esa­me įvyk­dę vi­sus tam rei­ka­lin­gus vals­ty­bės vi­daus for­ma­lu­mus ir in­for­ma­vę apie tai Lat­vi­ją. Ki­ti for­ma­lu­mai pri­klau­so iš­skir­ti­nai Lat­vi­jos, t. y. jos par­la­men­to, kom­pe­ten­ci­jai. Lie­tu­va ne­ga­li da­ry­ti įta­kos Lat­vi­jos pri­ima­miems spren­di­mams.

„Ki­ta ver­tus, vi­suo­met pa­brėž­da­vo­me pa­si­ren­gi­mą spręs­ti vi­sus klau­si­mus, su­si­ju­sius su su­tar­ties tai­ky­mu. Jau ke­le­tą me­tų vyks­ta iš­sa­mios Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos eks­per­tų gru­pių kon­sul­ta­ci­jos. Per jas ap­ta­ria­mi pa­grin­di­niai pri­nci­pai, pro­ce­dū­ros, ku­rio­mis re­mian­tis bū­tų spren­džia­mi gal­būt jū­ros dug­ne ar že­mės gel­mė­se esan­čių nau­din­gų­jų iš­tek­lių tel­ki­nių žval­gy­bos, ty­ri­mo ir eksp­loa­ta­vi­mo rei­ka­lai. Sie­kia­me, kad įsi­ga­lio­jus su­tar­čiai kuo grei­čiau bū­tų par­eng­tas ir pa­si­ra­šy­tas mi­nė­tus klau­si­mus re­gu­liuo­jan­tis su­si­ta­ri­mas, kaip tai nu­ma­ty­ta su­tar­ty­je. Ta­čiau vi­si šie veiks­mai ne­ga­li pa­keis­ti pri­nci­pi­nio veiks­mo – su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­mo Lat­vi­jos par­la­men­te. Be jo mi­nė­tų klau­si­mų ne­įma­no­ma su­re­gu­liuo­ti“, – ak­cen­ta­vo URM at­sto­vai.

Pa­si­ren­gę tęs­ti derybas

At­sa­ky­da­ma į „Lie­tu­vos ži­nių“ klau­si­mus Lat­vi­jos URM pri­mi­nė, kad su­tar­tis dėl jū­ros sie­nos ša­lies par­la­men­te pra­dė­ta svars­ty­ti 1999 me­tų rug­sė­jo 30 die­ną. Ta­čiau per an­trą­jį ir ga­lu­ti­nį svars­ty­mą ke­le­tas Saei­mos na­rių at­krei­pė dė­me­sį į tam ti­krus ne­išsp­ręs­tus eko­no­mi­nio po­bū­džio klau­si­mus, ku­rie ne­bu­vo nu­ma­ty­ti su­tar­ty­je (pa­vyz­džiui, dėl iš­skir­ti­nės eko­no­mi­nės zo­nos nau­do­ji­mo). Dėl to ra­ti­fi­ka­vi­mo pro­ce­dū­ra ne­baig­ta.

Lat­vi­jos URM at­sto­vai pa­brė­žė, kad at­sa­kin­gi mū­sų vals­ty­bių par­ei­gū­nai ne kar­tą par­eiš­kė tvir­tą po­li­ti­nę va­lią ir įga­lio­jo spręs­ti šį klau­si­mą. 2013 me­tais Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trai su­ta­rė at­nau­jin­ti de­ry­bas dėl eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo Bal­ti­jos jū­ros iš­skir­ti­nė­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je ir že­my­ni­nia­me šel­fe, kaip tai nu­ma­ty­ta jū­ros sie­nos su­tar­ty­je. Su­kur­ta tarp­vy­riau­sy­bi­nė dar­bo gru­pė.

„2016 me­tų bir­že­lio 15 die­ną Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė at­nau­ji­no Lat­vi­jos dar­bo gru­pę. Ji pa­si­ren­gu­si tęs­ti de­ry­bas su Lie­tu­va“, – tei­gė kai­my­nės ša­lies URM at­sto­vai. Nors ra­ti­fi­kuo­ti su­tar­tį – Saei­mos pre­ro­ga­ty­va, pri­du­ria­ma, kad daug kas pri­klau­sys nuo prog­re­so, pa­siek­to per tarp­vy­riau­sy­bi­nes de­ry­bas.

No­ri da­ly­tis ne­su­me­džio­tą briedį

Svars­ty­da­mas prie­žas­tis, ko­dėl Lat­vi­ja ne­sku­ba ra­ti­fi­kuo­ti jū­ros sie­nos su­tar­ties, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius sa­kė, kad vie­na jo prie­lai­dų ta, jog no­ri­ma da­ly­tis dar ne­su­me­džio­tą brie­dį. „Y­ra įta­ri­mų, kad ta­me jū­ros šel­fe, kur dar tiks­liai ne­nus­ta­ty­ta ski­ria­mo­ji li­ni­ja, ga­li bū­ti naf­tos tel­ki­nys. Ma­tyt, su­si­ję su tuo. Ki­tas prie­žas­tis su­nku nu­ma­ny­ti. Ta­čiau pa­gal mū­sų su­si­ta­ri­mą, kai su­tar­tis bus ra­ti­fi­kuo­ta Lat­vi­jos par­la­men­te, bū­tų ga­li­ma reng­ti ki­tus su­si­ta­ri­mus“, – aiš­ki­no jis.

L. Lin­ke­vi­čius vy­lė­si, kad rei­ka­lai dėl su­tar­ties Lat­vi­jo­je pa­sis­tū­mės į prie­kį. Prie­žas­čių tam ne­va yra, nes pa­ša­lin­ta ne­ma­žai ne­aiš­ku­mų, pa­vyz­džiui, prieš ke­le­rius me­tus nu­sta­ty­ta Lie­tu­vos ir Šve­di­jos jū­ros sie­na. „Ta­čiau man su­nku prog­no­zuo­ti, ar grei­tai pa­ju­dės rei­ka­lai Lat­vi­jos par­la­men­te“, – pa­žy­mė­jo mi­nis­tras.

Da­bar­ti­nis sta­tus quo, pa­sak L. Lin­ke­vi­čiaus, ne­truk­do mums gy­ven­ti. „Ta­čiau, ži­no­ma, ne­nor­ma­lu, kad ne­ga­li­me su kai­my­nais nu­sta­ty­ti sie­nos, taip il­gai vyks­ta de­ry­bos. Ti­kiuo­si, mums pa­vyks ras­ti spren­di­mą“, – pa­kar­to­jo jis.

Audronius Ažubalis: "Galime tik spėti, kad tuo metu buvo kai kas aptikta. Tą įspūdį patvirtina Latvijos noras statyti vežimą prieš arklį."Romo Jurgaičio nuotrauka

Lai­ky­se­na su­fle­ruo­ja esant naf­tos išteklių

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Aud­ro­nius Ažu­ba­lis taip pat tvir­ti­no, kad tie­sio­gi­nių pa­sek­mių Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos gy­ven­to­jai dėl ne­de­li­mi­tuo­tos jū­ros sie­nos ne­jau­čia. Ta­čiau ne­tie­sio­gi­nių pa­da­ri­nių yra – gal­būt nu­ken­čia abie­jų vals­ty­bių iž­dai.

„Jei Lat­vi­ja bū­tų ra­ti­fi­ka­vu­si su­tar­tį, abi ša­lys bū­tų pra­dė­ju­sios žval­gy­bos dar­bus te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je, nu­ma­no­ma, ga­li bū­ti naf­tos tel­ki­nių. Jei­gu jų ten iš ti­krų­jų yra, kaip da­bar spė­ja­ma, per tiek me­tų dvie­jų vals­ty­bių iž­dus bū­tų pa­pil­džiu­sios tam ti­kros su­mos, pi­ni­gi­niai iš­tek­liai. Ma­nau, jog ne­tie­sio­gi­nė įta­ka jau­čia­ma“, – tvir­ti­no A. Ažu­ba­lis.

Kiek rea­lu, kad Bal­ti­jos jū­ro­je tarp Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos sly­pi naf­tos klo­dai? A. Ažu­ba­lis pri­mi­nė, jog vi­si geo­lo­gi­niai ty­ri­mai bu­vo at­lie­ka­mi so­viet­me­čiu, cen­tra­li­zuo­tai. „Kaip su­pran­tu, iš­ei­gos taš­kas bū­da­vo Ry­ga, ten bu­vo ir sau­go­mi tie do­ku­men­tai. Ga­li­me tik spė­ti ir nu­ma­ny­ti, kad tuo me­tu iš ti­krų­jų kai kas ap­tik­ta. Tą įspū­dį pa­tvir­ti­na Lat­vi­jos no­ras sta­ty­ti ve­ži­mą prieš ark­lį, t. y. ne­ra­ti­fi­ka­vus su­tar­ties de­rė­tis dėl to, ko net ne­ži­no­me“, – ko­men­ta­vo jis.

A. Ažu­ba­lis ak­cen­ta­vo, kad kiek­vie­na ša­lis tu­ri įvyk­dy­ti tai, ką pa­si­ža­dė­jo pa­si­ra­šy­da­mos su­tar­tį, – ra­ti­fi­kuo­ti ją, o ta­da spręs­ti dėl nau­din­gų­jų iš­tek­lių tel­ki­nių žval­gy­mo. Anot par­la­men­ta­ro, įta­kos tam, kad kai­my­nė del­sia pri­im­ti rei­kia­mus spren­di­mus, tu­ri po­li­ti­niai, psi­cho­lo­gi­niai veiks­niai, da­lies po­li­ti­nių jė­gų įsi­vaiz­da­vi­mas, jog lie­tu­viai iš to dau­giau lai­mės. „Ta­čiau šiuo at­ve­ju pra­lai­mi abi ša­lys, jų iž­dai. Rei­kia tu­rė­ti po­li­ti­nės va­lios ir per­ženg­ti ste­reo­ti­pus, ku­rie per tam ti­krą lai­ko­tar­pį su­sik­los­tė Lat­vi­jos po­li­ti­nė­je dar­bot­var­kė­je“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys.

Dvi­ša­lės su­tar­tys dėl vals­ty­bės sienos

1993 me­tų bir­že­lio 29 die­ną Bir­žuo­se pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos su­tar­tis dėl vals­ty­bės sie­nos at­kū­ri­mo. Įsi­ga­lio­jo 1995 me­tų lie­pos 5-ąją.

1995 me­tų va­sa­rio 6 die­ną Vil­niu­je pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bės sie­nos. Įsi­ga­lio­jo 1996 me­tų ba­lan­džio 26 die­ną.

1996 me­tų ko­vo 5-ąją Vil­niu­je pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos ir Len­ki­jos su­tar­tis dėl bend­ros vals­ty­bės sie­nos, su ja su­si­ju­sių tei­si­nių san­ty­kių, taip pat dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo ir abi­pu­sės pa­gal­bos šio­je sri­ty­je. Įsi­ga­lio­jo 1998 me­tų gruo­džio 23 die­ną.

1997 me­tų spa­lio 24 die­ną Mask­vo­je pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl Lie­tu­vos ir Ru­si­jos vals­ty­bės sie­nos bei dvi­ša­lė su­tar­tis dėl iš­skir­ti­nės eko­no­mi­nės zo­nos ir kon­ti­nen­ti­nio šel­fo at­ri­bo­ji­mo Bal­ti­jos jū­ro­je. Jos įsi­ga­lio­jo 2003 me­tų rugp­jū­čio 12-ąją.

2014 me­tų ba­lan­džio 10 die­ną Stok­hol­me pa­si­ra­šy­tas Lie­tu­vos ir Šve­di­jos vy­riau­sy­bių su­si­ta­ri­mas dėl iš­skir­ti­nės eko­no­mi­nės zo­nos ir kon­ti­nen­ti­nio šel­fo ri­bų Bal­ti­jos jū­ro­je nu­sta­ty­mo. Įsi­ga­lio­jo 2014 me­tų gruo­džio 23 die­ną.