Baltijos šalys sulauks ypatingo Briuselio dėmesio
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Jea­nas Clau­de'as Junc­ke­ris tre­čia­die­nį pa­ža­dė­jo ki­tą­met skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį Bal­ti­jos ša­lims, kai jos mi­nės vals­ty­bin­gu­mo šimt­me­tį.

„Aš asmeniškai kreipsiu didelį dėmesį Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Rumunijai 2018 metais, nes 2018 metai yra metai, kai šios šalys švęs savo šimtuosius gimtadienius“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.

Kitąmet Lietuva minės valstybės atkūrimo, Latvija ir Estija – įkūrimo šimtmetį.

„Tai yra šalys, be kurių Europa nebūtų išbaigta“, – kalbėjo J.C.Junckeris.

„Tie, kurie turi ambicijų pakeisti mūsų ateitį ir mūsų žemyną, turi žinoti mūsų istoriją, mūsų bendrą istoriją. Mano paminėtų šalių istorija taip pat yra Europos dėlionės dalis“, – pridūrė jis.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

Valstybės atkūrimo šimtmetį kitais metais mini ir Lenkija, tačiau Europos Komisijos pirmininkas savo kalboje jos nepaminėjo.

Be to, Europos Komisijos pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad „vėjas vėl pučia į Europos bures“, žemynui tampant vis labiau vieningam ir jo ekonomikai įgaunant pagreitį praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai Didžioji Britanija nusprendė trauktis iš Bendrijos.

„Visa tai leidžia man tikėti, kad vėjas vėl pučia į Europos bures“, – sakė J.-C.Junckeris, skaitydamas metinį pranešimą Europos Parlamente Strasbūre.

„Dabar mums atsivėrė galimybių langas, tačiau jis nebus atviras amžinai. Kuo geriau pasinaudokime šiuo impulsu, pagaukime savo burėmis vėją“, – kalbėjo jis.

J.-C.Junckeris priminė, kad pernai jam skaitant metinį pranešimą, Europos Sąjungos „būklė nebuvo gera“.

Tai buvo metai, kai 28 valstybių blokas buvo „sudrebintas iki pamatų“, sakė Komisijos pirmininkas, kalbėdamas apie laikotarpį po „Brexit“ referendumo, kai migrantų krizės ir ekonominių problemų prislėgtoje Bendrijoje labai suvešėjo populizmo idėjos.

„Mes turėjome tik dvi galimybes: arba bendrai laikytis pozityvios europinės darbotvarkės, arba kiekvienam pasitraukti į savo kampą“, – sakė J.-C.Junckeris.

„Susidūręs su tokiomis galimybėmis aš pasisakiau už vienybę, – sakė jis. – Aš pasiūliau pozityvią darbotvarkę, skirtą kurti Europą, kuri saugo, kuri suteikia galių ir gina“.