Baltijos šalys neprivalo mokėti kompensacijų Rusijai
Pa­si­trauk­da­mos iš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos elek­tros sis­te­mos – va­di­na­mo­jo BRELL žie­do – Lie­tu­va ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys ne­pri­va­lės kom­pen­suo­ti nuo­sto­lių Ru­si­jai ar Bal­ta­ru­si­jai. Pa­sak su­si­ta­ri­mą prieš 14 me­tų pa­si­ra­šiu­sio bu­vu­sio „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vo, pa­kaks lai­ku įspė­ti Ru­si­ją ir Bal­ta­ru­si­ją apie ke­ti­ni­mą trauk­tis ir ga­ran­tuo­ti, kad įvy­kus ava­ri­jai, tai ne­pa­veiks jų sis­te­mos, o pa­si­trau­ku­sios ša­lys ne­si­nau­dos li­ku­sių­jų ener­gi­jos re­zer­vais.

2001 me­tais tarp Bal­ti­jos ša­lių, Ru­si­jos bei Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas nu­ma­to, kad pa­si­trau­kian­ti ša­lis ne­pri­va­lo at­ly­gin­ti jo­kių nuo­sto­lių.

„Su­tar­ties nu­trau­ki­mas (jei­gu apie tai pers­pė­ja­ma prieš še­šis mė­ne­sius iki jos ga­lio­ji­mo pa­bai­gos – kas­met iki va­sa­rio 7 die­nos – BNS) ne­reiš­kia, kad yra pa­da­ry­ta ža­la ar­ba nuo­sto­liai ir nė vie­na ša­lių ne­tu­ri tei­sės rei­ka­lau­ti iš ki­tų ša­lių bet ko­kios ža­los ar­ba nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo“, – ra­šo­ma ga­lio­jan­čio­je su­tar­ty­je, ku­rios teks­tas iki 2010 me­tų bu­vo ke­lis kar­tus ko­re­guo­tas.

Nuo­sto­lių kom­pen­sa­vi­mas – nesusipratimas

Tie­sa, pir­mi­nis – 2001-ųjų va­sa­rį pa­si­ra­šy­tas do­ku­men­tas nu­ma­tė, kad ša­lys tu­ri su­de­rin­ti prie­mo­nes, ku­rios ki­toms ša­lims leis­tų iš­veng­ti ga­li­mų nuo­sto­lių. Apie tai, kad su­tar­ties nu­trau­ki­mui bū­ti­nos tam ti­kros prie­mo­nės, kal­ba­ma ir ga­lio­jan­čio­je su­tar­ty­je, bet ra­šo­ma, kad jos tu­rė­tų bū­ti ap­tar­tos at­ski­ra­me do­ku­men­te.

Su­tar­tį iš Lie­tu­vos pu­sės 2001 me­tais pa­si­ra­šęs tuo­me­ti­nis „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vas Dan­gi­ras Mi­ka­la­jū­nas, da­bar dir­ban­tis Ru­si­jos elek­tros ener­gi­jos mil­ži­nės „In­ter RAO UES“ at­sto­vy­bės Bel­gi­jo­je va­do­vu, sa­ko, kad kal­bos apie ga­li­mą mil­ži­niš­kų nuo­sto­lių kom­pen­sa­vi­mą yra ne­su­sip­ra­ti­mas.

„Man at­ro­do, kad čia kaž­koks ne­su­sip­ra­ti­mas ar­ba žmo­nių ne­ži­no­ji­mas. Ta BRELL su­tar­tis yra tech­ni­nė su­tar­tis, pa­si­ra­šy­ta tuo lai­ku, kai ne­bu­vo ki­tų są­ly­gų. Mes, tarp kit­ko, pa­si­ra­šė­me me­tais vė­liau ne­gu es­tai ir lat­viai ir bu­vo­me vi­są sis­te­mą įsta­tę į ne­pa­to­gią si­tua­ci­ją. Dėl nuo­sto­lių, tai aiš­kiai par­ašy­ta, kad dėl iš­ėji­mo ša­lys tu­ri tar­tis, kad ne­nu­ken­tė­tų nė vie­na ša­lis. Bu­vo tu­ri­ma gal­vo­je, kad jei­gu iš­ei­na ša­lis, tai tu­ri, ma­tyt, pa­teik­ti ga­ran­ti­jas, kad ava­ri­niu at­ve­ju ne­įta­kos kai­my­ni­nių sis­te­mų, re­zer­vų ne­rei­kės“, – BNS sa­kė D. Mi­ka­la­jū­nas.

Klai­din­gai interpretuojama

Anot jo, su­tar­ties da­lis, ku­rio­je nu­ma­ty­ta, kad ša­lys ne­tu­ri da­ry­ti ža­los vie­na ki­tai, nu­ma­to, jog iš­ėjus iš BRELL ne­bū­tų to­liau nau­do­ja­ma­si ener­gi­jos re­zer­vais.

„Rei­kia im­ti pen­kia­ša­lės su­tar­ties kon­teks­tą – ji yra apie dis­pe­če­ri­nį dar­bą. Sa­ky­ki­me, par­eiš­kia vie­na ša­lis, kad ji iš­ei­na iš BRELL, bet to­liau nau­do­ja­si ne­mo­ka­ma daž­nio pa­lai­ky­mo sis­te­ma, to­liau re­zer­vus siur­bia. Tai tik tai tu­ri­ma gal­vo­je, tai nė­ra sta­ty­bos, in­ves­ti­ci­jos. La­bai liūd­na, kad nie­kas ne­įsi­gi­li­na ir pla­ka vis­ką į vie­na“, – aiš­ki­no D.Mi­ka­la­jū­nas.

Ru­si­jos pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui par­eiš­kus, kad Bal­ti­jos ša­lių pa­si­trau­ki­mas iš BRELL daug kai­nuos tiek Ru­si­jai, tiek ES, nes esą bus izo­liuo­ta Ka­ra­liau­čiaus sri­tis, D. Mi­ka­la­jū­nas tei­gia, kad Ru­si­jos iš­lai­dos ne­tu­rė­tų da­ry­ti jo­kios įta­kos Lie­tu­vai.

„Kas lie­čia in­terp­re­ta­vi­mą, ką pa­sa­kė Ru­si­jos pre­zi­den­tas, tai man at­ro­do, kad kiek­vie­nas in­terp­re­tuo­ja, kaip no­ri. Tie skai­čiai yra... ne­ži­nau aš to­kių skai­čių, bet, ži­no­ma, kad kaž­ką ru­sai tu­rės pa­si­da­ry­ti. Ne­ma­nau, kad tai kaž­kaip tu­rė­tų įta­ko­ti Lie­tu­vą“, – BNS aiš­ki­no jis.

Ru­si­ja su­tar­tį ga­li nau­do­ti kaip spau­di­mo priemonę

Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las tei­gia, kad nors BRELL su­tar­tis yra tech­ni­nė, Ru­si­ja ga­li at­ei­ty­je tai nau­do­ti kaip spau­di­mo prie­mo­nę, Bal­ti­jos ša­lims trau­kian­tis iš Ru­si­jos ener­gi­jos sis­te­mos.

„Ga­li bū­ti, kad jie mė­gins įro­di­nė­ti, kad pa­si­trau­ki­mas iš sis­te­mos jiems kai­nuo­ja. Aš tik spė­ju, ne­ži­nau, kaip bus, nes BRELL su­tar­tis yra tech­ni­nė“, – sa­kė G. Kir­ki­las.

Pa­sak G. Kir­ki­lo, jei Bal­ti­jos ša­lys trauk­tų­si iš BRELL, tu­rė­tų vyk­ti de­ry­bos tarp Bal­ti­jos ša­lių, Ru­si­jos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos. Anot jo, de­ry­bų lem­tis ga­li pri­klau­sy­ti ir nuo tuo­me­ti­nės geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­jos bei san­ty­kių su Ru­si­ja.

Įta­ką da­rys geo­po­li­ti­nė situacija

„Daug kas pri­klau­sys nuo to, ko­kie bus san­ty­kiai tuo me­tu. Ži­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos nu­si­tei­ki­mą ne­kel­ti pa­pil­do­mų konf­lik­tų, ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų, ga­li to­kia kryp­ti­mi de­ry­bos vyk­ti. Grei­čiau­siai tas ga­li at­si­tik­ti apie 2020 me­tus, po 2020 me­tų“, – ti­ki­no G. Kir­ki­las.

To­kie po­kal­biai su ES par­ei­gū­nais jau pra­dė­ti – rug­sė­jo 11 die­ną Vie­no­je su­si­ti­ko Ru­si­jos ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Alek­sand­ras No­va­kas ir už ener­ge­ti­kos są­jun­gą at­sa­kin­gas EK pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ma­ro­šas Šef­čo­vi­čius, ku­rie ap­ta­rė ener­ge­ti­kos sis­te­mų sinch­ro­ni­nio dar­bo klau­si­mus.

„E­sa­ma klau­si­mų, su­si­ju­sių su sinch­ro­ni­niu mū­sų ener­ge­ti­kos sis­te­mų dar­bu, tai se­na dis­ku­si­ja, da­ly­vau­jant Bal­ti­jos ša­lims“, – in­ter­viu Ru­si­jos te­le­vi­zi­jai „Ro­si­ja24“ sa­kė A. No­va­kas.

Tuo me­tu ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Ro­kas Ma­siu­lis ti­ki­na, kad dis­ku­si­jos apie ga­li­mą ža­los at­ly­gi­ni­mą jam bu­vo nau­jie­na. Jo žo­džiais, įpras­ta, kad Ru­si­ja nau­do­ja šan­ta­žą.

„Man šios dis­ku­si­jos bu­vo nau­jie­na, bet kar­tu nė­ra tai nie­ko ypa­tin­ga, nes Ru­si­ja daž­nai nau­do­ja šan­ta­žą ir spau­di­mą, kai ma­to, kad iš jos glė­bio iš­sprūs­ta ku­ri nors ša­lis. Šis pro­jek­tas mums tuo svar­bus, kad da­bar mes dir­ba­me su­si­ję su Ru­si­ja vie­na­me sinch­ro­ni­nia­me re­ži­me, taip kad jei­gu Ru­si­jo­je nė­ra in­ves­tuo­ja­ma į tink­lus, o tink­lų ge­di­mai vyks­ta ir jų dau­gė­ja, o apie in­ves­ti­ci­jas į tink­lus jie in­for­ma­ci­jos ne­tei­kia, jei­gu jų tink­lai su­griū­tų ir nu­trūk­tų tie­ki­mas, tai bė­da at­si­tik­tų ir Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je“, – LRT ra­di­jui an­tra­die­nį sa­kė R. Ma­siu­lis.

Iki su­tar­ties pa­dė­tis bu­vo sudėtinga

Anot D. Mi­ka­la­jū­no, kol ne­bu­vo pa­si­ra­šy­tas BRELL su­si­ta­ri­mas, Lie­tu­vos pa­dė­tis bu­vo su­dė­tin­ga – jei­gu bū­tų su­ge­du­si tuo me­tu dar vei­ku­si Ig­na­li­nos at­omi­nė elek­tri­nė, bū­tų rei­kė­ję im­ti elek­trą iš ki­tų vals­ty­bių, o tei­si­nio pa­grin­do tam ne­bu­vo.

„Mes iš kaž­kur pa­sii­ma­me elek­trą, už ku­rią ne­tu­ri­me jo­kio ju­ri­di­nio pa­grin­do mo­kė­ti, nė­ra su­tar­ties. Bū­tų iš­sta­ty­tos siau­bin­gos sąs­kai­tos už pa­nau­do­ji­mą sve­ti­mos re­zer­vi­nės elek­tros ga­lios. Jei bū­tu­me su­mo­kė­ję, tur­būt bū­tu­me ga­vę per gal­vą nuo Vals­ty­bės kon­tro­lės, nes ne­tu­rė­tu­me pa­grin­do mo­kė­ti ir bū­tu­me to­kie pu­siau va­gys ir des­ta­bi­li­zuo­tu­me sis­te­mą. Jei bū­tų kri­tęs at­omi­nės blo­kas, įsi­vaiz­duo­ki­te – iš­siurb­ti 1000 me­ga­va­tų iš kai­my­nų“, – BNS kal­bė­jo bu­vęs „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ va­do­vas.

BRELL su­tar­tis yra 5 vals­ty­bių elek­tros per­da­vi­mo sis­te­mų ope­ra­to­rių pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas dėl tech­ni­nių są­ly­gų ir sis­te­mų val­dy­mo tai­syk­lių, kad bū­tų už­ti­kri­na­mi rei­kia­mi elek­tros ko­ky­bės par­ame­trai ir pa­lai­ko­mas sta­bi­lus ir pa­ti­ki­mas elek­tros tie­ki­mas. Lie­tu­vos elek­tros per­da­vi­mo bend­ro­vė „Litg­rid“ kol kas ne­ke­ti­na nu­trau­ti šios su­tar­ties.

Lie­tu­va šiuo me­tu tu­ri 12 tarp­sis­te­mi­nių elek­tros jung­čių, iš ku­rių dau­giau kaip pu­sė – su Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja.

Siek­da­mos sa­vo tink­lus sinch­ro­ni­zuo­ti su kon­ti­nen­ti­nės Eu­ro­pos tink­lais, Bal­ti­jos ša­lys at­ei­ty­je pa­si­trauks iš BRELL.