Baltijos šalys ir Lenkija pasirašė GIPL sąnaudų paskirstymo sutartį
Lie­tu­vai ir Len­ki­jai ren­gian­tis ša­lis su­jung­sian­čio du­jo­tie­kio GIPL sta­ty­boms, pa­si­ra­šy­ta svar­bi pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui są­nau­dų pa­skirs­ty­mo su­tar­tis. Ją šią sa­vai­tę pa­si­ra­šė Bal­ti­jos ša­lių ir Len­ki­jos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vės.

Remiantis Europos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) 2014 metų sprendimu, Bzaltijos šalys Lenkijai padengs 85,8 mln. eurų sąnaudų, iš kurių 54,9 mln. eurų sumokės Lietuva (pusę sumos skirs ES), 29,4 mln. eurų – Latvija, 1,5 mln. eurų – Estija.

„Amber Grid“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“, Estijos „Elering“ ir Lenkijos „Gaz-System“ sutartyje nustatomi principai, būtini įgyvendinti ACER sprendimą dėl projekto sąnaudų paskirstymo.

Naujoje sutartyje įtvirtinamas modelis, kaip projekto partnerės bendrai dalinsis GIPL nauda ir sąnaudomis, pranešė bendrovės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

„Amber Grid“ strateginio planavimo viršininkas Danas Janulionis paaiškino, kad sutartimi bus kompensuojamos sąnaudos Lenkijai.

„Visąlaik buvo sakoma, kad šis dujotiekis naudingas Baltijos šalims, nes jos yra atskirtas nuo Europos Sąjungos dujų rinkos ir norint jas prijungti, reikia investuoti toje šalyje, kuri neatskirta nuo dujų rinkos, jai šis projektas yra brangus. (...) Tada priimtas sprendimas, kad tiek, kiek naudos neatsveria investicijų, tiek šalys turi kompensuoti Lenkijai“, – BNS sakė D. Janulionis.

Pasak jo, klausimas ACER žinion perėjo todėl, kad projektai, kurie naudingi daugiau kaip vienai šaliai, gali būti finansuojami iš vadinamosios ES CEF (Connecting Europe Facility) programos, bet sprendimą dėl jų tokiu atveju priima šalių reguliavimo institucijos. Operatoriai 2014 metais pateikė savo šalių reguliatoriams, bet pastarieji laiku nesusitarė.

„Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos reguliatoriai per šešis mėnesius nerado bendro sprendimo, tada pagal reglamentą sprendimo priėmimo teisė keliauja į ACER, ji 2014 metų rugpjūčio 11 dieną priėmė sprendimą“, – BNS teigė D. Janulionis.

Jo teigimu, sprendimo priėmimai iki dabar užtruko dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl to, kad Lenkijos pusėje pasikeitė dujotiekio maršrutas.

Susitarimas dėl sąnaudų paskirstymo leidžia „Amber Grid“ pasirašyti dujotiekių sujungimo sutartį su projekto partnere „Gaz-System“. Pasak „Amber Grid“, ją numatoma pasirašyti gegužės pabaigoje. O šių metų pabaigoje numatoma skelbti rangos darbų ir vamzdžių pirkimo konkursus.

Anksčiau skaičiuota, kad bendra GIPL vertė siekia beveik 560 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje, kur numatoma nutiesti 177 kilometrus dujotiekio, sieks 136 mln. eurų.

Pagal 2015 metais „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašytą sutartį, kuri 2017-ųjų pradžioje pakoreguota, projektui skirta iki 295,4 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – statybos darbams iki 58 mln. eurų, o dar 27,5 mln. eurų – kompensuoti Lenkijai.

Projekto įgyvendinimas pagal sutartį pratęstas 2,5 metų – iki 2021 metų pabaigos.