Baltijos šalys atsilaikytų prieš hibridinį konfliktą, tačiau pralaimėtų konvencinį karą
Bal­ti­jos ša­lims ga­li pa­vyk­ti at­si­lai­ky­ti hib­ri­di­nio ka­ro su Ru­si­ja at­ve­ju, ta­čiau net ir su da­bar­ti­ne NA­TO pa­gal­ba pra­lai­mė­tų kon­ven­ci­nę ko­vą, pa­skel­bė Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se įsi­kū­ręs tarp­tau­ti­nis ana­li­ti­nis cen­tras „RAND“.

To­kį ty­ri­mą jis pa­skel­bė kai ku­riems ana­li­ti­kams tei­giant, jog Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja ga­li bū­ti ki­tas Ru­si­jos tai­ki­nys po jos veiks­mų Ukrai­no­je.

Hib­ri­di­nio ka­ro grės­mė Bal­ti­jos ša­ly­se nag­ri­nė­ja­ma, kai 2014 me­tais Ru­si­ja anek­sa­vo Kry­mo pu­sia­sa­lį ir pra­dė­jo rem­ti se­pa­ra­tis­tus šios ša­lies ry­tuo­se.

„RAND“ eks­per­tas And­rew Ra­di­nas nu­ro­do, jog Bal­ti­jos ša­lys ga­li bū­ti pa­jė­gios at­si­lai­ky­ti pa­na­šaus konf­lik­to at­ve­ju.

„Tu­rint ome­ny­je au­gan­čius pra­gy­ve­ni­mo stan­dar­tus ir au­gan­čią dau­gu­mos ru­sa­kal­bių gy­ven­to­jų Bal­ti­jos ša­ly­se in­teg­ra­ci­ją, Ru­si­ja grei­čiau­siai su­si­dur­tų su su­nku­mais, pa­nau­do­da­ma ne­smur­ti­nes tak­ti­kas tam, kad des­ta­bi­li­zuo­tų šias ša­lis. Ru­si­jos užs­lėp­ti smur­ti­niai veiks­mai, pa­na­šu, taip pat ne­nu­si­sek­tų, tu­rint ome­ny­je Lat­vi­jos ir Es­ti­jos sau­gu­mo pa­jė­gų pa­si­ren­gi­mą šau­dy­ti Ru­si­jos ža­liuo­sius žmo­ge­liu­kus“, – ra­šo­ma ana­li­zė­je.

„Šių sau­gu­mo pa­jė­gų pa­si­ren­gi­mas ir su tuo su­si­ju­si kom­pe­ten­ci­ja grei­čiau­siai pri­vers­tų Ru­si­ją pa­si­rink­ti – ar pra­lai­mė­ti konf­lik­tą, ar su­kel­ti kon­ven­ci­nį ka­rą su NA­TO na­rė­mis“, – tei­gia „RAND“.

Po Ru­si­jos veiks­mų Ukrai­no­je NA­TO su­stip­ri­no oro po­li­ci­jos mi­si­ją Bal­ti­jos ša­ly­se, o aš­tuo­nio­se vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se įstei­gė ne­di­de­lius šta­bus. Bal­ti­jos ša­ly­se JAV taip pat dis­lo­ka­vo spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų ka­rius ir po kuo­pą sau­su­mos ka­rių.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je ir Len­ki­jo­je dis­lo­kuo­ja­mi tarp­tau­ti­niai NA­TO ba­ta­lio­nai, kiek­vie­ną iš jų su­da­rys apie tūks­tan­tis ka­rių. Į Bal­ti­jos ša­lis pra­ty­boms daž­nai at­vyks ka­riai iš JAV Len­ki­jo­je šie­met dis­lo­kuo­tos bri­ga­dos, ku­rią su­da­ro dar apie 4 tūkst. ka­rių.

Pa­čios Bal­ti­jos ša­lys ėmė stip­rin­ti sa­vo ka­riuo­me­nes, di­din­da­mos gy­ny­bos biu­dže­tus. Es­ti­ja gy­ny­bai jau ski­ria dau­giau nei 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, o Lie­tu­va ir Lat­vi­ja ža­da šį ro­dik­lį pa­siek­ti 2018 me­tais.

Au­gant kraš­to ap­sau­gos biu­dže­tui, Lie­tu­va ėmė­si at­nau­jin­ti Sau­su­mos pa­jė­gas, ta­čiau di­de­le ša­lies gy­ny­bos spra­ga iš­lie­ka oro gy­ny­ba.

„RAND“ tei­gia, kad „pag­rin­di­nis Bal­ti­jos ša­lių pa­žei­džia­mu­mas sly­pi Ru­si­jos kon­ven­ci­nia­me pra­na­šu­me“.

„Le­gi­mi­ti­zuo­tas ar­ba pa­lai­ko­mas po­li­ti­nės ar­do­mo­sios veik­los di­de­lio mas­to kon­ven­ci­nis Ru­si­jos įsi­ver­ži­mas į Bal­ti­jos ša­lis grei­tai su­triuš­kin­tų šiuo me­tu re­gio­ne dis­lo­kuo­tas NA­TO pa­jė­gas“, – nu­ro­dė cen­tro ana­li­ti­kas.

Anot jo, Ru­si­ja konf­lik­to me­tu grei­čiau­siai pa­nau­do­tų sa­vo ga­li­my­bes ap­ri­bo­ti są­jun­gi­nin­kų pa­te­ki­mą į Bal­ti­jos ša­lis oru, sau­su­ma ir jū­ra. Mask­va prieš Al­jan­są taip pat ti­kriau­siai nau­do­tų bran­duo­li­nį šan­ta­žą.

„RAND“ tei­gia, kad grei­tai su­tel­kus 27 ba­ta­lio­nus Ru­si­jai Bal­ti­jos ša­lims užim­ti už­tek­tų nuo 36 iki 60 va­lan­dų. Sie­kiant at­gra­sy­ti konf­lik­tą, NA­TO per sa­vai­tę Bal­ti­jos ša­ly­se ga­lė­tų dis­lo­kuo­ti 12 ba­ta­lio­nų, ta­čiau to ne­pa­kak­tų.

„NA­TO pa­jė­gos (...) bū­tų leng­vos, nu­si­leis­tų gink­luo­te ir ma­nev­rin­gu­mu su­nkes­niems Ru­si­jos vie­ne­tams ir bū­tų užb­lo­kuo­tos ar­ba su­nai­kin­tos, Ru­si­jos pa­jė­goms ju­dant link (Bal­ti­jos ša­lių) sos­ti­nių. Be to, nors NA­TO ga­lė­tų dis­lo­kuo­ti reikš­min­gas oro pa­jė­gas, be di­de­lių NA­TO sau­su­mos pa­jė­gų pa­jė­gu­mų Ru­si­ja tu­rė­tų lais­vę dis­lo­kuo­ti sa­vo pa­jė­gas tam, kad ap­ri­bo­tų sa­vo pa­žei­džia­mu­mą prieš oro pa­jė­gu­mus“, – tei­gia JAV cen­tras.

„Jei NA­TO ly­de­riai no­ri bū­ti ti­kri dėl ga­li­my­bės at­gra­sy­ti to­kio po­bū­džio at­aką, jie grei­čiau­siai tu­rės dis­lo­kuo­ti pa­pil­do­mas pa­jė­gas re­gio­ne ir su­stip­rin­ti kai ku­riuos sa­vo ka­ri­nius pa­jė­gu­mus. Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir jos NA­TO są­jun­gi­nin­kai tu­rė­tų įver­tin­ti bet ko­kios for­mos Ru­si­jos ag­re­si­jos po­ten­cia­lą konf­lik­te, sie­kiant su­ma­žin­ti ap­sis­kai­čia­vi­mo ti­ki­my­bę ir su­stip­rin­ti at­gra­sy­mo po­ten­cia­lą bei re­gio­no gy­ny­bą“, – nu­ro­dė cen­tro eks­per­tas.

Ra­por­tu siū­lo­mos trys pa­grin­di­nės re­ko­men­da­ci­jos po­li­ti­kos for­muo­to­jams – pir­miau­sia, JAV ir NA­TO tu­rė­tų siek­ti su­bti­les­nės ir įman­tres­nės stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos kam­pa­ni­jos, pra­de­dant par­ama Bal­ti­jos vals­ty­bių pa­lai­ko­moms te­le­vi­zi­jos prog­ra­moms ru­sų kal­ba.

„An­tra, NA­TO tu­rė­tų nu­veik­ti dau­giau stip­ri­nant Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mo pa­jė­gas ir taip su­ma­žin­ti Ru­si­jos slap­tų ka­ri­nių veiks­mų po­ten­cia­lą. Tre­čia, JAV ir NA­TO tu­rė­tų im­tis veiks­mų švel­ni­nant ri­zi­ką, kad NA­TO pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mas Bal­ti­jos re­gio­ne pa­di­dins Ru­si­jos (...) po­ten­cia­lą. No­rint to pa­siek­ti, JAV ir NA­TO tu­rė­tų veng­ti pa­jė­gų per­kė­li­mo į Ru­si­jos do­mi­nuo­ja­mas te­ri­to­ri­jas, tu­rė­tų aps­vars­ty­ti prie­mo­nes, kaip pa­di­din­ti skaid­ru­mą ar veng­ti su­vo­ki­mo, jog dis­lo­kuo­tos pa­jė­gos ga­li bū­ti pa­nau­do­tos kei­čiant re­ži­mą, ir tu­rė­tų vys­ty­ti pla­čią vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­ją sie­kiant įti­kin­ti ru­sa­kal­bius gy­ven­to­jus, kad NA­TO ne­siun­čia pa­jė­gų prieš juos“, – tei­gė „RAND“.