Baltijos šalių premjerai glaistys nesutarimus dėl energetikos projektų
Bal­ti­jos ša­lių prem­je­rų su­si­ti­ki­me Ta­li­ne Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja sieks užg­lais­ty­ti ne­su­ta­ri­mus dėl stra­te­gi­nių du­jų ir elek­tros pro­jek­tų. Kon­kre­čių spren­di­mų ir su­si­ta­ri­mų pir­ma­die­nį vy­riau­sy­bių at­sto­vai ne­pa­si­ra­šys, ta­čiau po­kal­biai bus svar­būs Lie­tu­vai, sie­kian­čiai įti­kin­ti ki­tas ša­lis, jog su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­las ver­tas gau­ti eu­ro­pi­nės par­amos, o sinch­ro­ni­zuo­ti elek­tros tink­lus per Len­ki­ją ga­li­ma ir vie­na jung­ti­mi.

Lie­tu­va sie­kia, kad Klai­pė­dos SGD ter­mi­na­las gau­tų 100–150 mln. eu­rų ES par­amos, ta­čiau tam rei­kia lat­vių ir es­tų pri­ta­ri­mo. Es­ti­ja pa­ti tu­ri SGD pro­jek­to am­bi­ci­jų ir no­rė­tų gau­ti ES par­amos. Ta­čiau, kaip sa­ko Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos mi­nis­tras, sie­kia­ma at­vers­ti bal­tą la­pą ir iš nau­jo pra­dė­ti po­kal­bius su Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ko­le­go­mis.

Žy­gi­man­tas Vai­čiū­nas BNS tei­gė, kad pir­ma­die­nio su­si­ti­ki­me bus ta­ria­ma­si dėl il­ga­lai­kio du­jų tie­ki­mo sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mo – tai yra bus dis­ku­tuo­ja­ma, ku­rios ša­lies pro­jek­tui pra­šy­ti eu­ro­pi­nių lė­šų.

„Bus kal­ba­ma­si dėl il­ga­lai­kio du­jų tie­ki­mo sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mo Bal­ti­jos ša­lims ir dėl kaš­tų po­žiū­riu nau­din­giau­sio spren­di­mo vi­siems Bal­ti­jos ša­lių var­to­to­jams. Bet kon­kre­čių spren­di­mų ti­krai ne­bus, tai bus pro­ce­sas“, – BNS sa­kė Ž.Vai­čiū­nas.

Pir­ma­die­nį Ta­li­ne pra­si­dės va­di­na­ma­sis SGD tu­ras – prem­je­rai Ta­li­ne ap­tars ter­mi­na­lų par­amos klau­si­mus, o vė­liau, pla­nuo­ja­ma, jie vyks ir į Klai­pė­dą bei In­ču­kal­nį Lat­vi­jo­je.

Su­si­ti­ki­me bus ap­tar­tas ir ki­tas re­gio­ni­nis ener­ge­ti­kos pro­jek­tas, dėl ku­rio taip pat esa­ma ne­su­ta­ri­mų, – elek­tros tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mas su kon­ti­nen­ti­ne Eu­ro­pa.

„Nu­ma­ty­tas 3+1 for­ma­tas: tri­jų Bal­ti­jos mi­nis­trų pir­mi­nin­kų ir da­ly­vaus Len­ki­jos mi­nis­trė pir­mi­nin­kė. (...) Aiš­ku, apie sinch­ro­ni­za­ci­ją bus kal­ba­ma su Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis. Ma­nau, kad į fi­ni­šo tie­sią­ją mes ju­da­me“, – pra­ėju­sią sa­vai­tę žur­na­lis­tams sa­kė prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

Ta­čiau, nors su­si­ta­ri­mas esą jau be­veik pa­siek­tas, tiek Es­ti­ja, tiek Lat­vi­ja kol kas ne­pri­ta­ria Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pla­nui sinch­ro­ni­zuo­ti per vie­ną elek­tros jung­tį „Lit­Pol Link“ – jos sie­kia, kad bū­tų pa­sta­ty­ta an­tro­ji jung­tis, nes ki­tu at­ve­ju rei­kė­tų iš nau­jo svars­ty­ti ga­li­my­bę tai da­ry­ti per Skan­di­na­vi­ją.

Bal­ti­jos ener­gi­jos rin­kos jung­čių pla­no (BE­MIP) vals­ty­bės ba­lan­džio vi­du­ry­je iš es­mės su­ta­rė, kad ge­riau­sias va­rian­tas sinch­ro­ni­zuo­ti tink­lus yra per Len­ki­ją, o bir­že­lį dėl to vals­ty­bės ke­ti­na pa­si­ra­šy­ti su­pra­ti­mo me­mo­ran­du­mą. Anot ener­ge­ti­kos mi­nis­tro, bū­tent BE­MIP su­ta­ri­mas ir tu­rė­tų bū­ti ap­tar­tas Ta­li­ne.

„Ka­dan­gi ba­lan­džio 12 die­ną bu­vo BE­MIP su­si­ti­ki­mas, da­bar prem­je­rų ly­giu bus kal­ba­ma apie to sce­na­ri­jaus pa­tvir­ti­ni­mą“, – tei­gė Ž.Vai­čiū­nas.

Ta­čiau jis ti­ki­no, kad jung­čių skai­čiaus klau­si­mą tu­rė­tų įver­tin­ti Eu­ro­pos elek­tros per­da­vi­mo sis­te­mos ope­ra­to­rių aso­cia­ci­ją ENT­SO-E, ku­ri nu­sta­tys tech­ni­nes są­ly­gas.

„Čia tur­būt la­bai aiš­kiai rei­kia at­skir­ti ir pa­lik­ti tech­ni­nius klau­si­mus tech­ni­kams. Mes la­bai aiš­kiai kal­bė­jo­me ir bend­ra po­zi­ci­ja bu­vo pa­kan­ka­mai aiš­ki, kad op­ti­ma­lus sce­na­ri­jus yra sinch­ro­ni­za­ci­ja su kon­ti­nen­ti­ne Eu­ro­pa per Len­ki­ją. Dėl tech­ni­nių par­ame­trų esa­me su­ta­rę, kad iki me­tų pa­bai­gos dėl tech­ni­nių są­ly­gų iš­da­vi­mo iki me­tų pa­bai­gos tu­rė­tu­me pra­dė­ti ENT­SO-E stu­di­ją. Tai bū­tų is­to­riš­kai pats svar­biau­sias žings­nis, įgy­ven­di­nant sinch­ro­ni­za­ci­jos pro­jek­tą ir tuo­met tu­rė­tu­me kon­kre­čius at­sa­ky­mus dėl pa­ti­ki­mu­mo, dėl to, kiek rei­ka­lin­gas an­tras „Lit­Pol Link“, – ti­ki­no ener­ge­ti­kos mi­nis­tras.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Jung­ti­nių ty­ri­mų cen­tro at­lik­to­je sinch­ro­ni­za­vi­mo stu­di­jo­je nu­ro­do­ma, kad op­ti­ma­liau­sias va­rian­tas yra sinch­ro­ni­za­vi­mas dviem „Lit­Pol Link“ jung­ti­mis – jo kaš­tai ga­lė­tų siek­ti 770–960 mln. eu­rų, kai vie­na jung­ti­mi jie siek­tų 900 mln. eu­rų. Ga­li­my­bė sinch­ro­ni­zuo­ti Bal­ti­jos ša­lis su Skan­di­na­vi­ja ver­ti­na­ma 1,36–1,41 mlrd. eu­rų.

Lat­vi­jai ir Es­ti­jai pra­dė­jus abe­jo­ti ga­li­my­be sinch­ro­ni­zuo­tis per vie­ną jung­tį, Lie­tu­vos elek­tros per­da­vi­mo ope­ra­to­rė „Litg­rid“ iš­kė­lė idė­ją an­trą­ją jung­tį nu­ties­ti jau po 2025 me­tų, kai nu­ma­ty­ta įgy­ven­din­ti pro­jek­tą ir at­si­jung­ti nuo ru­siš­ko­jo BRELL elek­tros žie­do.