Baltijos šalių gynybos biudžetas auga greičiausiai
Nuo Ukrai­nos kri­zės pra­džios Bal­ti­jos ša­lių už­sa­ky­mų nau­jai gy­ny­bi­nei tech­ni­kai pa­dvi­gu­bė­jo ir per ki­tus dve­jus me­tus iš­augs dar du kar­tus, ro­do ket­vir­ta­die­nį ty­ri­mų bend­ro­vės „IHS Mar­kit“ pa­skelb­ti duo­me­nys.

Lat­vi­ja, Lie­tu­va ir Es­ti­ja pa­di­di­no sa­vo iš­lai­das nau­jos gy­ny­bi­nės tech­ni­kos įsi­gi­ji­mui nuo 210 mln. JAV do­le­rių 2014 me­tais iki 390 mln. JAV do­le­rių 2016-ai­siais. Iki 2018 me­tų šios trys ša­lys kar­tu nau­jai įran­gai tu­rė­tų iš­leis­ti maž­daug po 670 mln. JAV do­le­rių per me­tus.

„Iš­lai­dos gy­ny­bai Bal­ti­jos ša­ly­se smar­kiai pa­si­kei­tė per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus, – sa­kė „IHS Ja­ne's“ vy­riau­sia­sis ana­li­ti­kas Crai­gas Caff­rey. – Jų vi­sų gy­ny­bos biu­dže­tas iki 2018 me­tų vir­šys 2 proc. BVP ir kiek­vie­na ša­lis per 10 me­tų bus pa­dvi­gu­bi­nu­si ar net pa­tri­gu­bi­nu­si sa­vo (gy­ny­bos) biu­dže­tą. 2005 me­tais vi­so šio re­gio­no bend­ras gy­ny­bos biu­dže­tas sie­kė 930 mln. JAV do­le­rių, o iki 2020 me­tų tu­rė­tų siek­ti 2,1 mlrd. JAV do­le­rių. Šis au­gi­mas yra di­des­nis nei bet ku­ria­me ki­ta­me pa­sau­lio re­gio­ne“.

Nuo 2014 me­tų Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos biu­dže­tai gy­ny­bai au­ga grei­čiau­siai pa­sau­ly­je, ro­do „IHS Ja­ne's“ duo­me­nys. To­kios au­gi­mo ten­den­ci­jos tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti iki 2018 me­tų.

Re­mian­tis IHS, Es­ti­jos iš­lai­dos gy­ny­bai iki 2019 me­tų tu­rė­tų iš­aug­ti iki 501,51 mln. JAV do­le­rių nuo 263,49 mln. JAV do­le­rių, ku­rie bu­vo skir­ti šiam tiks­lui 2005 me­tais. Lat­vi­jos iš­lai­dos, ku­rios 2005 me­tais sie­kė 279,56 mln. JAV do­le­rių, 2019 me­tais tu­rė­tų iš­aug­ti iki 613,85 mln. Lie­tu­vos iš­lai­dos ati­tin­ka­mai augs nuo 386,47 mln. iki 892,01 mln. JAV do­le­rių.

„Iš­lai­dų gy­ny­bai di­di­ni­mas Bal­ti­jos ša­ly­se yra la­bai su­si­jęs su au­gan­čia Ru­si­jos ir Va­ka­rų konf­ron­ta­ci­ja, ku­ri daž­nai va­di­na­ma „nau­juo­ju Šal­tuo­ju ka­ru“, – sa­kė „IHS Coun­try Risk“ vy­riau­sia­sis ana­li­ti­kas Ale­xas Kok­cha­ro­vas. – Per pa­sta­ruo­sius dve­jus su pu­se me­tų mes pa­ste­bi­me, kad po­li­ti­nė konf­ron­ta­ci­ja tarp Ru­si­jos ir Va­ka­rų pe­rau­ga į ka­ri­nį už­sis­py­ri­mą, ir mes ne­ma­no­me, kad tai grei­tai pa­si­baigs“.

„Ru­si­ja ir NA­TO daž­niau ren­gia ka­ri­nes pra­ty­bas, taip pat pa­dau­gė­jo įvai­rių avia­ci­jos ir ka­ri­nio lai­vy­no in­ci­den­tų Bal­ti­jos ir Juo­do­jo­je jū­ro­se, – kal­bė­jo A. Kok­cha­ro­vas. – Ru­si­ja šiuos ra­jo­nus lai­ko sa­vo ar­ti­miau­siu pa­sie­niu“.

„Nors mes ne­ma­no­me, kad Ru­si­ja įsi­trauks į įpras­tą tarp­vals­ty­bi­nį ka­rą su Va­ka­rais, įskai­tant ir NA­TO ša­lis, re­gis ši konf­ron­ta­ci­ja tę­sis dar daug me­tų, – sa­kė ana­li­ti­kas. – Ši konf­ron­ta­ci­ja, grei­čiau­siai, tu­rės ka­ri­nio įbau­gi­ni­mo ele­men­tų, dėl ku­rių ne­ri­maus ar­ti­miau­sios Ru­si­jos kai­my­nės“.

2015 me­tais Ru­si­ja pa­di­di­no sa­vo iš­lai­das gy­ny­bai 28,6 proc. ir tai bu­vo di­džiau­sias jų au­gi­mas nuo 2002 me­tų, ta­čiau pa­na­šu, kad Ru­si­jos iš­lai­dos gy­ny­bai ar­ti­miau­siu lai­ku to­kio ze­ni­to ne­be­pa­sieks, sa­ko­ma „IHS Ja­ne's“ at­as­kai­to­je.

2016 me­tų biu­dže­te pir­mą kar­tą nuo de­šim­to de­šimt­me­čio pa­bai­gos bu­vo nu­ma­ty­tas Ru­si­jos gy­ny­bos iš­lai­dų ma­ži­ni­mas. Ta­čiau no­rint vi­siš­kai fi­nan­suo­ti 21 tri­li­jo­no rub­lių 2011–2020 me­tų Vals­ty­bės gink­luo­tės prog­ra­mą, šios iš­lai­dos tu­rė­tų di­dė­ti. At­ro­do, kad kai ku­riuos iš ka­riuo­me­nės mo­der­ni­za­vi­mo tiks­lų rei­kės per­kel­ti į nau­ją 2016–2025 me­tų prog­ra­mą, ku­ri tu­rė­tų bū­ti ofi­cia­liai pa­tvir­tin­ta dar šiais me­tais.

„Pre­ky­bos gink­lais sri­ty­je Ru­si­ja nuo­lat pra­ran­da rin­kos da­lį, – sa­kė „IHS Ja­ne's“ vy­riau­sia­sis ana­li­ti­kas Be­nas Moo­res'as. Ru­si­ja, ku­ri anks­čiau do­mi­na­vo an­tro­je pa­gal dy­dį im­por­to rin­ko­je pa­sau­ly­je, per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus už­lei­do sa­vo rin­kos da­lį In­di­jo­je Iz­rae­liui ir JAV“.

Ru­si­ja tu­ri daug ne­įvyk­dy­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų Ki­ni­jai, ku­rie tu­ri bū­ti įgy­ven­din­ti per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį ir, pir­miau­sia, yra su­si­ję su nai­kin­tu­vų SU-35 pri­sta­ty­mu. Ta­čiau tai dar ne­ro­do Ru­si­jos eks­por­to į Ki­ni­ją ar­ti­miau­sių me­tų ten­den­ci­jų. Ru­si­jos eks­por­tas į Ki­ni­ją, ku­ri anks­čiau Ru­si­jai bu­vo di­de­lė rin­ka, nuo­lat ma­žė­ja, Pe­ki­nui plė­to­jant par­ale­li­nius in­dus­tri­nius pa­jė­gu­mus.

„Ru­si­ja uži­ma ge­ras po­zi­ci­jas to­kio­se spar­čiai au­gan­čio­se rin­ko­se kaip Viet­na­mas, In­do­ne­zi­ja ir In­di­ja, – sa­kė B.Moo­re­sas. – Ta­čiau vi­so­se tri­jo­se (ša­ly­se) ji su­si­du­ria su au­gan­čia kon­ku­ren­ci­ja, ku­rią su­da­ro Šiau­rės Ame­ri­kos ir Eu­ro­pos bend­ro­vės, to­dėl, no­rint iš­sau­go­ti sa­vo rin­kos da­lį, jai teks pri­si­tai­ky­ti prie nau­jų stra­te­gi­jų“.