Baltijos kelio vienybė – įpareigojimas šiandienai
Bal­ti­jos ke­lias, dau­giau kaip prieš ket­vir­tį am­žiaus gy­va žmo­nių gran­di­ne su­jun­gęs Vil­nių, Ry­gą ir Ta­li­ną, ta­po bend­ro lais­vės sie­kio iš­raiš­ka. Ir da­bar ši idė­ja ga­li su­teik­ti stip­ry­bės, ypač kai ne­to­li mū­sų sie­nų žvan­gi­na­ma gink­lais.

Šian­dien Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja pri­si­me­na 1939 me­tų rugp­jū­čio 23 die­ną pa­si­ra­šy­tą Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­ktą, nu­lė­mu­sį liūd­ną Bal­ti­jos ša­lių li­ki­mą – 50 me­tų tru­ku­sią so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ją. Kar­tu bus pa­mi­nė­tos ir 26-osios Bal­ti­jos ke­lio, su­dre­bi­nu­sio blo­gio im­pe­ri­jos pa­ma­tus, me­ti­nės.

Ne­leis pa­si­kar­to­ti sąmokslui

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Juo­zas Ole­kas tei­gė, kad Bal­ti­jos ke­lias bu­vo tiek Lie­tu­vos žmo­nių, tiek Bal­ti­jos vals­ty­bių vie­ny­bės pa­vyz­dys. „Iš­lai­ky­ti pi­lie­čių, Bal­ti­jos ša­lių vie­ny­bę svar­bu ir šian­dien. Tai so­li­džiau­sias at­sa­kas į ne­to­li mū­sų ky­lan­čias grės­mes. Pa­si­sem­ti dva­si­nės jė­gos iš Bal­ti­jos ke­lio bū­ti­na. Džiau­giuo­si, kad vie­ny­bė yra dau­ge­lio šir­dy­se, pro­tuo­se. Tai ro­do ir da­bar sa­va­no­riš­kai į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę at­ei­nan­čių vai­ki­nų ir mer­gi­nų, no­rin­čių at­lik­ti par­ei­gą tė­vy­nei, pa­vyz­dys“, – pa­žy­mė­jo jis.

Pa­sak J. Ole­ko, stip­ri iš­li­ko ir Bal­ti­jos vals­ty­bių vie­ny­bė. Lais­vę ap­gy­nu­sios ir ne­prik­lau­so­my­bę iš­ko­vo­ju­sios ša­lys šian­dien yra dar di­des­nės šei­mos – Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NA­TO – da­lis.

Mi­nis­tras ti­ki­no, jog ne­to­li Lie­tu­vos žvan­gant gink­lams da­ro­ma vis­kas, kad ne­pa­si­kar­to­tų 1939 me­tų sce­na­ri­jus. Anot jo, mū­sų są­jun­gi­nin­kai NA­TO yra pa­si­ren­gę at­gra­sy­ti prieš­us nuo no­ro mus pul­ti, o rei­ka­lui esant – gin­ti mū­sų lais­vę. „Šian­dien Bal­ti­jos vals­ty­bių oro erd­vę sau­go NA­TO nai­kin­tu­vai. Kar­tu su mu­mis pra­ty­bo­se da­ly­vau­ja JAV, Vo­kie­ti­jos, Por­tu­ga­li­jos sau­su­mos pa­jė­gos, lau­kia­me at­vyks­tant ki­tų mū­sų są­jun­gi­nin­kų. Vi­si šie veiks­mai, mū­sų pa­čių dė­me­sys sa­vo sau­gu­mui yra ga­ran­tas, ne­lei­džian­tis pa­si­kar­to­ti to­kiems są­moks­lams. Ar­ba są­moks­li­nin­kai gau­tų de­ra­mą at­kir­tį, kad ne­ga­lė­tų pa­kar­to­ti žings­nių, ku­riuos jiems bu­vo leis­ta ženg­ti ne­iš­šau­nant nė vie­no šū­vio 1940 me­tais“, – kal­bė­jo J. Ole­kas.

So­li­da­ru­mo reikšmė

Anot Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos na­rės, Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rės Ra­sos Juk­ne­vi­čie­nės, dar prieš po­rą me­tų bu­vo ga­li­ma gal­vo­ti, kad tai, ką mū­sų ša­lis pa­ty­rė anks­čiau, yra to­li­mos pra­ei­ties eta­pas, ku­rio da­bar­ti­nei kar­tai nie­ka­da ne­teks iš­gy­ven­ti, o šian­dien kaip nie­ka­da vis­kas yra la­bai ar­ti mū­sų. „Stai­ga pa­jun­ti, kad tai ga­li kar­to­tis. Kai perž­vel­gi is­to­ri­ją, su­pran­ti, kad ji nie­ka­da ne­bu­vo be ka­rų. Ir per Lie­tu­vą kas 50 me­tų vis per­si­ris­da­vo ko­kios nors ne­lai­mės. Tai vyks­ta nuo XVII am­žiaus. Ir su ta pa­čia Ry­tų kai­my­ne“, – LŽ sa­kė ji. R. Juk­ne­vi­čie­nės tei­gi­mu, Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­kto pa­sek­mės vis dar jun­ta­mos ir pa­si­reiš­kia la­bai šiurkš­čio­mis ir ag­re­sy­vio­mis for­mo­mis.

TS-LKD frak­ci­jos at­sto­vo Ar­vy­do Anu­šaus­ko tei­gi­mu, mi­nė­da­mi reikš­min­gas su­kak­tis pir­miau­sia tu­ri­me su­vok­ti sa­vo at­sa­ko­my­bę už vals­ty­bės li­ki­mą. „Bal­ti­jos ke­lio pa­mo­ka ta, kad sie­kiant sa­vo tiks­lo pi­lie­ti­niu so­li­da­ru­mu ir su­ta­ri­mu kar­tais ga­li­ma pa­siek­ti daug dau­giau nei ko­kiais nors ki­tais bū­dais“, – LŽ sa­kė jis. Po­li­ti­ko ma­ny­mu, skep­ti­kai, abe­jo­jan­tys, ar to­kią ak­ci­ją pa­vyk­tų su­reng­ti da­bar, iš da­lies yra tei­sūs. „Daž­nai iš­gy­ven­ti tau­ti­nio iš­si­va­da­vi­mo po­jū­čio, ku­ris mo­bi­li­zuo­ja žmo­nes, ne­įma­no­ma. Su­pran­tu, kad kar­tais žmo­nės pa­si­gen­da vie­nin­gu­mo jaus­mo. Ta­čiau dirb­ti­nė vie­ny­bė bū­na tik to­ta­li­ta­ri­nė­se vals­ty­bė­se. Da­bar yra ki­ta si­tua­ci­ja, rei­kia la­biau pa­si­ti­kė­ti sa­vo jė­go­mis, dirb­ti ir ne­lauk­ti, kol kas nors už mus pa­da­rys mums rei­ka­lin­gus dar­bus“, – kal­bė­jo A. Anu­šaus­kas.

Anot kon­ser­va­to­riaus, į Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­ktą pa­na­šūs su­si­ta­ri­mai šių die­nų Eu­ro­po­je ne­įma­no­mi. „Nors kai kas no­rė­tų, kad tai bū­tų pa­kar­to­ta. Vla­di­mi­ro Pu­ti­no re­ži­mas la­bai aiš­kiai lei­do su­pras­ti, kad jei Eu­ro­pa jam dėl daug ko nu­si­leis­tų, jei pra­dė­tų su Ru­si­ja kal­bė­ti ki­tu to­nu, bū­tų ga­li­ma su­si­tar­ti. Ta­čiau da­bar­ti­nė­je Eu­ro­po­je prie­lai­dų to­kiam pa­si­kar­to­ji­mui ne­ma­tau“, – sa­kė Sei­mo na­rys.

Po NA­TO ir ES skėčiu

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to va­do­vo Ra­mū­no Vil­pi­šaus­ko tei­gi­mu, Bal­ti­jos ke­lias, kaip Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos vie­ny­bės sim­bo­lis, yra ak­tua­lus ir šian­dien. Ši vie­ny­bė pir­miau­sia įgy­ven­di­na­ma per na­rys­tę ES ir NA­TO. „Šios or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vau­ja bend­ro veiks­mo ir ga­lios stip­ri­ni­mo idė­jai. Trys Bal­ti­jos ša­lys da­bar daž­niau­siai bend­ra­dar­biau­ja po NA­TO ir ES skė­čiu. Nors esa­ma sri­čių, ku­rio­se jos sa­va­ran­kiš­kai įgy­ven­di­na įvai­rius pro­jek­tus“, – pa­žy­mė­jo eks­per­tas.

R. Vil­pi­šaus­ko ma­ny­mu, šiuo me­tu ne­įma­no­ma, kad įvyk­tų kas nors pa­na­šaus į Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­ktą. Anot jo, JAV ar ki­tos Va­ka­rų de­mo­kra­ti­nio pa­sau­lio ša­lys ne­ga­lė­tų ryž­tis to­kiam są­moks­lui. „Tai tie­siog ne­ati­tik­tų es­mi­nių tų vals­ty­bių ver­ty­bių, įtvir­tin­tų jų kons­ti­tu­ci­jo­se. Ži­no­ma, tai ne­reiš­kia, kad ne­bus bend­ra­dar­biau­ja­ma su Ru­si­ja to­kiais klau­si­mais, kaip konf­lik­tų Vi­du­rio Ry­tuo­se spren­di­mas“, – įsi­ti­ki­nęs eks­per­tas.

Vie­ny­bės trūksta

Anot žur­na­lis­to, po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­ko Kęs­tu­čio Gir­niaus, Bal­ti­jos ke­lias bu­vo vie­na sėk­min­giau­sių vie­šų­jų ry­šių ak­ci­jų per vi­są Bal­ti­jos ša­lių iš­si­va­da­vi­mo ju­dė­ji­mą. Daug dė­me­sio Va­ka­ruo­se ji su­lau­kė ne vien dėl to, kad bu­vo su­reng­ta dar eg­zis­tuo­jant So­vie­tų Są­jun­gai. „600 ki­lo­me­trų per tris Bal­ti­jos vals­ty­bes nu­tį­su­si gy­va žmo­nių gran­di­nė iš tie­sų bu­vo la­bai įspū­din­gas ren­gi­nys. Tai ro­dė Bal­ti­jos tau­tų ge­bė­ji­mą bend­rau­ti ir siek­ti tų pa­čių tiks­lų. Tas įspū­dis ne­išb­lė­so iki šių die­nų“, – LŽ sa­kė tuo­met „Lais­vo­sios Eu­ro­pos“ ra­di­ju­je dir­bęs K. Gir­nius.

Jis pri­mi­nė, kad Is­pa­ni­jos re­gio­nas Ka­ta­lo­ni­ja, taip pat sie­kian­tis ne­prik­lau­so­mo sta­tu­so, prieš ke­le­rius me­tus su­ren­gė ana­lo­giš­ką ak­ci­ją. Ka­ta­lo­nai tuo­met pa­brė­žė se­kan­tys Bal­ti­jos ke­lio pa­vyz­džiu. „Ge­bė­ji­mas bend­rai veik­ti ne­re­tai tu­ri la­bai di­de­lę ga­lią. To­dėl da­bar kar­tais ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad lie­tu­viai, lat­viai ir es­tai glau­džiau bend­ra­dar­bia­vo siek­da­mi lais­vės nei ta­da, kai ją ga­vo“, – pa­brė­žė apž­val­gi­nin­kas. Pa­sak jo, tarp Bal­ti­jos se­sių ky­lan­tys ne­di­de­li ne­su­ta­ri­mai itin nu­vi­lia kai­my­nes Šiau­rės ša­lis. „Jos nuo­gąs­tau­ja, kad jei bū­tų su­kur­tas bend­ras Bal­ti­jos ir Šiau­rės ša­lių fo­ru­mas, Bal­ti­jos se­sės dau­giau lai­ko skir­tų tar­pu­sa­vio gin­čams“, – tei­gė K. Gir­nius.

Apž­val­gi­nin­ko nuo­mo­ne, kas­met pri­si­min­ti Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­ktą ir jo pa­sek­mes ver­ta jau vien dėl to, kad vis dar at­si­ran­da apo­lo­ge­tų, ma­nan­čių, jog šis su­si­ta­ri­mas te­bu­vo no­ras bent trum­pam ne­utra­li­zuo­tį Hit­le­rį. Esą tam, kad So­vie­tų Są­jun­ga tu­rė­tų dau­giau lai­ko pa­si­reng­ti na­cių ant­puo­liui. „Ta­čiau tiks­las pa­sig­lemž­ti Bal­ti­jos ša­lis bu­vo ly­giai toks pats svar­bus, ir tai rei­kia pri­si­min­ti“, – pa­brė­žė K. Gir­nius.

Jis taip pat ne­ma­no, kad da­bar Eu­ro­po­je ana­lo­giš­ki pa­ktai bū­tų įma­no­mi. „Eu­ro­pa ti­krai ne­da­ly­vaus ko­kių nors įta­kos sfe­rų da­ly­bo­se, dėl to ne­rei­kia nuo­gąs­tau­ti“, – sa­kė apž­val­gi­nin­kas.

Gy­va gran­di­nė su­jun­gė mi­li­jo­nus žmonių

1939 me­tų rugp­jū­čio 23 die­ną So­vie­tų Są­jun­ga ir na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja pa­si­ra­šė Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­ktą ir jo slap­tuo­sius pro­to­ko­lus. Dvi ag­re­sy­vios vals­ty­bės pa­si­da­li­jo Ry­tų Eu­ro­pos ša­lis į įta­kos sfe­ras. 1940 me­tais SSRS, nau­do­da­ma­si pa­ktu, oku­pa­vo Bal­ti­jos vals­ty­bes, jos ne­te­ko sa­vo vals­ty­bin­gu­mo. Pra­si­dė­jo rep­re­si­jos, vy­ko žmo­nių trė­mi­mai. 1944–1953 me­tais Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je vy­ko gink­luo­tas pa­sip­rie­ši­ni­mas so­vie­tų oku­pan­tams. Ne­pa­vy­kus iš­ko­vo­ti lais­vės, nuo­lat vy­ko ne­gink­luo­tas an­ti­so­vie­ti­nis pa­sip­rie­ši­ni­mas, ku­rio tiks­las bu­vo ne­prik­lau­so­my­bė.

1989 me­tų lie­pos 15 die­ną Bal­ti­jos Ta­ry­bos po­sė­dy­je Per­nu ga­lu­ti­nai bu­vo su­ma­ny­ta su­sie­ti Es­ti­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos vals­ty­bes „gy­vą­ja gran­di­ne“ – Bal­ti­jos ke­liu. Liau­dies fron­tai Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je ir Są­jū­dis Lie­tu­vo­je krei­pė­si į sa­vo tau­tas kvies­da­mi ak­ty­viai da­ly­vau­ti Bal­ti­jos ke­ly­je.

1989 me­tų rugp­jū­čio 23 die­nos ma­si­nė Bal­ti­jos tau­tų ak­ci­ja Bal­ti­jos ke­lias pra­no­ko vi­sus lū­kes­čius. 2 mln. žmo­nių ran­kų gran­di­ne su­jun­gė 620 ki­lo­me­trų nuo Vil­niaus (Ge­di­mi­no bokš­to) per Ry­gą (Lais­vės pa­mink­las) iki Ta­li­no (Tom­pė­jos bokš­to). Sto­vin­tie­ji Bal­ti­jos ke­ly­je de­mons­tra­vo tai­kų ryž­tą bū­ti ne­prik­lau­so­mi, trys tau­tos par­odė gra­žiau­sią sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mą, so­li­da­ru­mą ir vie­ny­bę.

Lie­tu­vo­je Bal­ti­jos ke­lio ruo­žas bu­vo su­skirs­ty­tas į 50 ruo­žų (pa­žy­mint 50 kan­čios ir ne­lais­vės me­tų – 50 me­tų nuo Sta­li­no-Hit­le­rio (Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po) pa­kto ir jo slap­tų­jų pro­to­ko­lų pa­si­ra­šy­mo). Žmo­nių en­tu­ziaz­mas bu­vo be­ga­li­nis. Į Bal­ti­jos ke­lią jie va­žia­vo ne tik or­ga­ni­zuo­tai – au­to­bu­sais, su­nkve­ži­miais, bet ir sa­vo au­to­mo­bi­liais su šei­mo­mis. Dau­ge­lis mies­tų, ra­jo­nų žmo­nių ve­žė­si kop­lyts­tul­pius, juos sta­tė sa­vo at­kar­po­je, ple­vė­sa­vo vė­lia­vos.

Pa­vy­ko pa­siek­ti, kad 1989 me­tų gruo­džio 24 die­nos II SSRS liau­dies de­pu­ta­tų su­va­žia­vi­me Mo­lo­to­vo-Ri­ben­tro­po pa­ktas ir jo slap­tie­ji pro­to­ko­lai bu­vo pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais.