Baltijos autsaideriai: nuo estų atsiliekame šviesmečiais
Nors Bal­ti­jos ša­lių eko­no­mi­kos au­ga pa­na­šiu tem­pu, al­gų di­dė­ji­mo sta­tis­ti­ka ge­ro­kai ski­ria­si. Es­ti­jo­je vi­du­ti­nis mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas per sep­ty­ne­rius me­tus pa­ki­lo 450 eu­rų, o Lie­tu­vo­je – per pu­san­tro kar­to ma­žiau. Šiuo me­tu lie­tu­viai už­dir­ba tiek, kiek es­tai prieš še­še­rius me­tus.

Lietuvos darbuotojai gali pavydėti estiškų algų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1242 eurus, o Lietuvoje – 839 eurus. Atsiliekame ir nuo Latvijos. Čia vidutinė mėnesio alga yra 927 eurai. Lietuvių atlyginimai ne tik mažiausi regione, bet ir kyla lėčiausiai.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas konstatuoja, kad situacija labai liūdna ir į gera nesikeičia metai iš metų. Anot jo, pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų algas, kaip atskleidžia statistika, į priekį jau užleidome Rumuniją ir dabar lenkiame tik bulgarus.

Žygimantas Mauricas: „Pagal išsilavinusių žmonių atlyginimus ES esame jau antri nuo galo, lenkiame tik bulgarus. Tai absoliučiai blogai.“

Atsitiesti prireikė daugiausia laiko

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai uždirbo vidutiniškai tiek, kiek estai – 2011-aisiais, o latviai – 2015–2016 metais. Nuo 2010-ųjų vidutinis atlyginimas mūsų šalyje ūgtelėjo 263 eurais. Estijoje per septynerius metus jie pakilo 450 eurų, o Latvijoje – 294 eurais.

Iki ekonomikos krizės 2009-aisiais Baltijos valstybėse sparčiai didėjusi vidutinė alga sunkmečiu smuko. Tačiau Estijai atsitiesti šioje srityje prireikė dvejų, Latvijai – trejų metų, o lietuviški atlyginimai į prieškrizinį lygį grįžo po ketverių metų.

Baltijos šalių ekonomikos auga panašiu tempu. Vis dėlto, kaip rodo Eurostato, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros, duomenys, 2006–2016 metais Lietuvos ekonomika pasistiebė labiausiai – bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet didėjo vidutiniškai po 1,9 procento. Estijos ekonomika šiuo laikotarpiu kasmet augo vidutiniškai po 0,7 proc., Latvijos – po 0,6 procento. Lietuva lenkia Latviją ir Estiją pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, taip pat – Lenkiją, kurioje vidutinis atlyginimas šių metų balandį siekė 1053 eurus.

Pagal maisto prekių, drabužių, komunalinių ir transporto paslaugų kainų lygį nedaug atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos.

Arti estiško rodiklio

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse skiriasi ne tik atlyginimų dydis, bet ir gyventojų perkamoji galia. „Perkamosios galios skirtumus aiškiai atsispindi minimalios mėnesio algos (MMA) duomenys. Eurais išreikšta MMA Lietuvoje metų pradžioje atitiko Latvijos, bet buvo mažesnė negu Estijos. Tačiau perskaičiavus šalių MMA, eliminuojant perkamosios galios skirtumus, matyti, kad Lietuvos MMA rodiklis tampa didesnis už Latvijos ir gerokai priartėja prie Estijos MMA rodiklio“, – tikino jis.

L. Savicko nuomone, atlyginimų kėlimas turi žengti koja kojon su darbo našumu. Pasak jo, realus našumo pokytis šalyje 2016 metais buvo labai menkas, atlyginimų didėjimas vis dar viršija našumo augimą. „Našumo ir darbo užmokesčio pokyčių tendencijos pasižymi cikliškumu ir nebūtinai sutampa. Jeigu atotrūkis tarp atlyginimų didėjimo ir našumo augimo tempų truktų ilgesnį laiką, tai keltų grėsmę stabiliam ekonomikos augimui. Ekonomikos augimo stabilumui užtikrinti svarbiausia yra investicijų skatinimas, technologinės pažangos ir inovacijų plėtra, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansavimas“, – aiškino jis.

L. Savicko teigimu, darbuotojų pajamų didinimas – šio ministrų kabineto prioritetas. „Vyriausybė siekia, kad ekonomikos augimas būtų subalansuotas ir pasiektų visas gyventojų grupes. Prie to prisideda ir mokesčių priemonės, orientuotos į mažiausiai uždirbančius žmones bei vaikus auginančias šeimas, taip pat priemonės, skatinančios investicijas, ypač pažangias. Labai svarbus yra sklandus darbo rinkos reformos įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas. Visa tai numatyta Vyriausybės programoje ir artimiausių rudens darbų planuose“, – sakė premjero patarėjas.

Žygimantas Mauricas: "Pagal išsilavinusių žmonių atlyginimus ES esame jau antri nuo galo, lenkiame tik bulgarus. Tai absoliučiai blogai.“ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Algas apkarpo „šešėlis“

Ekonomistas Ž. Mauricas išskiria kelias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai mažesni negu kitose Baltijos valstybėse. Pirmiausia tai lemia itin menkas aukštųjų technologijų įmonių ir užsienio kapitalo procentas. „Estijoje jis didžiausias, Latvijoje – šiek tiek didesnis, o Lietuvoje – mažas. Todėl jei pažvelgtume į regionus, matytume, jog Kaune darbo užmokestis daug metų yra mažesnis nei Klaipėdoje, turinčioje daugiau stambesnių įmonių, susijusių su uostu“, – kalbėjo jis.

Prie to, kad atlyginimai Lietuvoje maži, prisideda ir „šešėlis“, kuris mūsų šalyje itin paplitęs darbo rinkoje, taip pat – menka darbuotojų derybų galia. Dar viena priežastis susijusi su Lietuvos demografine struktūra. Mūsų šalyje, kitaip negu Latvijoje ar Estijoje, vyksta nemaža migracija į sostinę iš kitų regionų. „Tai šiek tiek mažina spaudimą kelti darbo užmokestį“, – spėjo ekonomistas.

Pažiūrėjus į sektorius, kiek pridėtinės vertės sukuriama ir kiek iš to atitenka darbuotojams, o kiek – kapitalo savininkams bei investicijoms, akivaizdu, kad, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos darbuotojams tenka mažiausias procentas, nors pridėtinės vertės šioje srityje sukuriama daug. „Lietuvoje gyventojų vartojimas labai panašus kaip Estijoje, bet darbo užmokestis mažmeninės prekybos sektoriuje gerokai mažesnis nei Estijoje“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Tapome blogovės valstybe

Nors statistikai teigia, jog vidutinė mėnesio alga mūsų šalyje gana sparčiai stiebiasi aukštyn, nemažai gyventojų skundžiasi nejaučiantys jokio pagerėjimo. Pasak Ž. Maurico, tai lemia didėjanti infliacija. Didžiuosiuose miestuose, kuriuose nemažą dalį vartotojų krepšelio sudaro paslaugos, fiksuojamas maždaug 6 proc. metinis jų kainų kilimas – panašiai tiek auga ir vidutinė alga.

Be to, kaip pažymi ekonomistas, darbo užmokestis didėja toli gražu ne visuose sektoriuose. Storėjančiomis piniginėmis gali pasigirti informacinių technologijų darbuotojai, o kitur, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje, padėtis dėl atlyginimų labai liūdna. „Esu beveik užpatentavęs pasakymą, kad Lietuva yra blogovės valstybė. Dideli mokesčių tarifai, surenkama mažai mokesčių ir apskritai tvyro didžiulė netvarka. Daug viešojo sektoriaus, tarkime, beveik visas aukštasis mokslas, laikosi iš ES pinigų. Atlyginimas dažnu atveju yra tarsi davinys už etatą, o visas kitas užmokestis „pasidaromas“ privačiai. Jei žmogus to neturi, jis balansuoja ties skurdo riba. Tokios yra realijos. Labai liūdna, kad metai iš metų niekas nesikeičia. Peržvelgiau statistiką – aukštuosius mokslus baigę darbuotojai Rumunijoje uždirba daugiau negu Lietuvoje. Pagal išsilavinusių žmonių atlyginimus ES esame jau antri nuo galo, lenkiame tik bulgarus. Tai absoliučiai blogai“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Mažai optimizmo

Artimiausiu metu Ž. Mauricas esminių pokyčių nesitiki. Jam atrodo, kad kai kur neadekvačiai mažų algų ir per kelis darbus plėšytis priverstų žmonių padėtyje gyvensime dar bent penkerius metus. „Ir gali būti, jog prisivirsime labai daug košės, nes gyventojai jau pavargo nuo tokios sistemos, todėl nemaža dalis jų emigruoja. Pastaruoju metu didėja emigracija ir tarp šiek tiek vyresnių žmonių, juk jie mato, kad ta sistema bloga“, – pabrėžė ekonomistas.

Nors kai kurie politikai aiškina, esą ne viskas priklauso nuo jų, Ž. Mauricas mano, jog valdžia turi daug svertų padėčiai pakeisti. Jis siūlo mažinti darbo apmokestinimą, „šešėlį“ – dėl to darbuotojams padidėtų atlyginimai, taip pat susieti „Sodros“ įmokas ir išmokas, panaikinti išmokų ribas ir pan. Kartu reikia kalbėtis su darbdaviais, raginti juos kelti algas. Ekonomisto skaičiavimais, taip būtų galima pasiekti, kad darbo užmokestis per penkerius metus padidėtų 50 proc., o tai leistų sumažinti emigraciją, pagerintų konkurencinę aplinką. „Jeigu to nebus daroma, toliau turėsime protų nutekėjimą. Kai dar šiek tiek pakils darbo užmokestis, investuoti į Lietuvą taps per brangu, ypač kai netoliese – Lenkija ir Čekija, kurios atrodo labai panašiai, bet pagal kainas yra pigesnės šalys. Greitai nebus jokio tikslo investuoti į Lietuvą – štai čia didžiulis iššūkis“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Vidutinis mėnesio atlyginimas Baltijos šalyse (eurais, neatskaičius mokesčių)

Metai Lietuva Latvija Estija
2008 623 682 825
2009 596 655 784
2010 576 633 792
2011 593 660 839
2012 615 685 887
2013 646 716 949
2014 677 765 1005
2015 714 818 1065
2016 774 859 1146
2017 (II ketvirtis) 839 927 1242

Šaltinis: Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos departamentai