Baltarusijos opozicionierius: Astravo AE saugumą užtikrintų jos uždarymas
Vie­nin­te­lis bū­das iš­spręs­ti As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės (AE) sau­gu­mo prob­le­mas – už­da­ry­ti šį pro­jek­tą, in­ter­viu BNS sa­ko Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­nės Jung­ti­nės pi­lie­čių par­ti­jos at­sto­vas ir ar­šus As­tra­vo jė­gai­nės kri­ti­kas Ni­ko­la­jus Ula­se­vi­čius.

Šis po­li­ti­kas pir­ma­sis so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­skel­bė in­for­ma­ci­ją apie dar vie­ną in­ci­den­tą ša­lia Lie­tu­vos sie­nos sta­to­mo­je As­tra­vo at­omi­nė­je elek­tri­nė­je. Jo pa­skelb­ta ži­nia ne­tru­ko pa­sklis­ti vie­tos ir už­sie­nio ži­niask­lai­do­je.

N.Ula­se­vi­čius sa­ko, jog prieš pa­skelb­da­mas dar prieš dvi sa­vai­tes gau­tą in­for­ma­ci­ją, įver­ti­no, ar tai – ne pro­vo­ka­ci­ja. Ta­čiau abe­jo­nių ne­li­ko tuo­met, kai pra­dė­jus do­mė­tis šias ži­nias pa­tvir­ti­no de­šimt skir­tin­gų šal­ti­nių.

„Pas­lėp­ti in­for­ma­ci­ją šian­dien bus la­bai su­dė­tin­ga, nes As­tra­vo ra­jo­ne per pa­sta­rą­sias dvi sa­vai­tes ši ži­nia pa­pli­to vi­sur“, – te­le­fo­nu iš As­tra­vo sa­kė N.Ula­se­vi­čius.

BNS su Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos po­li­ti­ku kal­bė­jo­si an­tra­die­nio po­pie­tę dar prieš Bal­ta­ru­si­jos ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai ofi­cia­liai pa­tvir­ti­nant As­tra­vo AE bu­vus „neei­li­nę si­tua­ci­ją“.

– Jūs bu­vo­te pir­ma­sis pra­ne­šęs vie­šai apie tai, kad įvy­ko kaž­koks in­ci­den­tas As­tra­ve, gal ga­lė­tu­mėt iš­sa­miau pa­pa­sa­ko­ti, ko­kius duo­me­nis jūs tu­ri­te, jei ga­li­te, at­skleis­ki­te, ko­kiais šal­ti­niais, duo­me­ni­mis jūs rė­mė­tės?

– Šal­ti­nis yra žmo­nės, ku­rie dir­ba at­omi­nės elek­tri­nės sta­ty­bų aikš­te­lė­je. Šią in­for­ma­ci­ją aš ga­vau kaž­kur prieš dvi sa­vai­tes, bet di­de­lės reikš­mės jai ne­tei­kiau, ma­niau, gal pro­vo­ka­ci­ja, dar kaž­kas, ne­pa­ti­kė­jau. Bet da­bar re­gis­tra­vau sa­vo gru­pę rin­ki­mams kel­tis de­pu­ta­tu, ir per su­si­ti­ki­mus su rin­kė­jais ši­ta in­for­ma­ci­ja vėl iš­ki­lo. Aš dar kar­tą krei­piau­si į pir­mą­jį šal­ti­nį, jis pa­tvir­ti­no, kad ti­krai taip bu­vo, įvar­di­jo da­tą (sek­ma­die­nį, lie­pos 10 die­na) , sa­ko, kad tai bu­vo kaž­koks ban­dy­mas (reak­to­riaus kor­pu­so per­kė­li­mo – red.), ir kad pir­ma­die­nį ruo­šė­si vi­sa tai par­ody­ti, su te­le­vi­zi­ja, ir kad pa­si­tai­kė toks nu­ti­ki­mas, o gal įsi­ki­šo Die­vas, ir štai to­kia si­tua­ci­ja.

Yra ne ma­žiau kaip de­šimt liu­di­nin­kų, aiš­ku, šal­ti­niai ano­ni­mi­niai, žmo­nės la­bai bi­jo, Bal­ta­ru­si­jo­je vi­si bi­jo, bet at­si­ti­ki­mas bu­vo, ir aš ti­kiuo­si, gau­si­me ofi­cia­lų pa­tvir­ti­ni­mą iš Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros, jie tu­rės at­sa­ky­ti į ma­no pa­klau­si­mą. Pa­slėp­ti in­for­ma­ci­ją šian­dien bus la­bai su­dė­tin­ga, nes As­tra­vo ra­jo­ne per pa­sta­rą­sias dvi sa­vai­tes ši ži­nia pa­pli­to vi­sur, aš net nu­ste­bęs, kad su­in­te­re­suo­tų­jų ži­no­ti to­kia in­for­ma­ci­ja ne­pa­sie­kė anks­čiau. Lie­tu­va jau du kar­tus bu­vo su­si­rū­pi­nu­si dėl anks­tes­nių in­ci­den­tų, o čia toks di­de­lis at­si­ti­ki­mas – ir nie­ko.

– Kas ten iš tie­sų at­si­ti­ko, kas tai per in­ci­den­tas?

– Jie tvir­ti­no reak­to­riaus kor­pu­są, ir tai bu­vo ban­dy­mas sek­ma­die­nį, nes pir­ma­die­nį jie pla­na­vo ofi­cia­liai pa­de­mons­truo­ti tai prieš vals­ty­bi­nės te­le­vi­zi­jos ka­me­ras, ir įvy­ko, kas įvy­ko. Šian­dien ry­te jau ga­vau dar nau­jes­nės in­for­ma­ci­jos, kad (reak­to­riaus kor­pu­sas) kri­to ne iš 2–4 me­trų, o iš kur kas aukš­čiau, be­veik iš 10 me­trų, to­dėl tai, kad šis reak­to­rius tu­ri ei­ti į me­ta­lo lau­žą, net man, ne spe­cia­lis­tui, aiš­ku. O spe­cia­lis­tai vie­na­reikš­miš­kai sa­ko – ši­tą reak­to­rių rei­kia siųs­ti į (me­ta­lo) su­pirk­tu­vę.

– Tuo tar­pu ge­ne­ra­li­nė ran­go­vė sa­ko, kad reak­to­rius iš­vis sto­vi ki­ta­me sky­riu­je, nie­ko ne­at­si­ti­ko, kaip jūs ko­men­tuo­ja­te to­kius jų tei­gi­nius?

– Kaip ga­li­ma ki­taip ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją, ku­ri ga­li bū­ti pa­sku­ti­nis rie­bus taš­kas ši­tam pro­jek­te. Jei jie pa­tvir­tin­tų in­ci­den­tą, tą at­omi­nę elek­tri­nę rei­kia už­da­ry­ti, kaip bu­vo už­da­ry­ti pro­jek­tai Ka­li­ning­ra­de ir Lie­tu­vo­je. To­dėl jie ne­igia ir ne­igs, jie sė­di ant pi­ni­gų, in­te­re­sų, ir jie ne­igs, kol vei­du ne­at­si­muš į fak­tą.

– O kiek pa­ti­ki­mi jū­sų šal­ti­niai, kas tai per žmo­nės, jie sta­ty­bi­nin­kai ar kas, kiek jais ga­li­ma pa­sik­liau­ti?

– Tai la­bai skir­tin­gi žmo­nės, ir ne tik sta­ty­bi­nin­kai, tai žmo­nės, taip pat at­va­žia­vę iš ki­tų re­gio­nų, ku­rie pa­kan­ka­mai drą­siai pa­si­sa­kė, ga­vę pa­tvir­ti­ni­mą, kad jų pa­var­džių nie­kas ne­atsk­leis. Taip pat ir mū­sų žur­na­lis­tai krei­pė­si į Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ją, ki­tas ins­tan­ci­jas, jos (ins­ti­tu­ci­jos) ne­ko­men­tuo­ja si­tua­ci­jos, sa­ko, mes aiš­ki­na­mės, bus pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja. Va­di­na­si, ne­sa­ko iš kar­to, kad tai ne­są­mo­nė, tuš­čias rei­ka­las, be to, ob­jek­tas už­da­ry­tas, apt­ver­tas pe­ri­me­tras, aiš­ku, tai jau ne­tie­sio­gi­niai įro­dy­mai (kad kaž­kas at­si­ti­ko).

– Tai to­kia ofi­cia­lių Bal­ta­ru­si­jos ži­ny­bų reak­ci­ja, kaip jūs sa­ko­te, ne­la­bai įpras­ta, ar ne?

– Taip, tei­sin­gai su­pra­to­te. Šis ob­jek­tas yra už­da­ras, vi­siš­kai už­da­ras, jis sau­go­mas tiek ant že­mės, tiek ore, jei­gu kas nors no­rė­tų fo­tog­ra­fuo­ti. O vi­du­je, po pir­mo Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos par­eiš­ki­mo, iš kar­to bu­vo iš­leis­tas įsa­ky­mas, kad vi­si dar­buo­to­jai tu­ri ati­duo­ti te­le­fo­nus su ka­me­ro­mis ir tik ta­da užei­ti į dar­bą. Ne vi­si, aiš­ku. Tų, kur su bal­to­mis ke­pu­rė­mis ar at­ski­ros kas­tos, nie­kas ne­lie­tė, nes be ry­šio šian­dien nie­kas, ma­tyt, ne­dir­ba. Bet vi­siems pa­pras­tiems dar­buo­to­jams pa­sa­kė, kad jei­gu at­ei­si­te su to­kiais daik­tais, iš kar­to at­lei­di­mas.

To­dėl vis­kas už­da­ry­ta ir mes ga­li­me nau­do­tis tik ne­ofi­cia­lia in­for­ma­ci­ja. O ofi­cia­li in­for­ma­ci­ja, na, jūs ži­no­te, ko­kia Bal­ta­ru­si­jo­je ga­li bū­ti ofi­cia­li in­for­ma­ci­ja, ka­da vis­kas įslap­tin­ta ne­tgi stip­riau nei So­vie­tų Sąjungoje…

– Sa­kė­te, kad kreip­si­tės į Bal­ta­ru­si­jos Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą. Ko šio­je vie­to­je ga­li­ma lauk­ti iš ofi­cia­lių Bal­ta­ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jų, tu­rint ome­ny­je tai, jog jūs pats sa­ko­te, kad vis­kas griež­tai kon­tro­liuo­ja­ma ir nie­kas ne­suin­te­re­suo­tas tos in­for­ma­ci­jos pa­tvir­ti­ni­mu?

– Aiš­ku, prog­no­zės rei­ka­las ne­dė­kin­gas, ne­ga­liu nie­ko prog­no­zuo­ti ir to ne­da­ry­siu, bet aš ma­nau, kad jiems bus la­bai su­nku pa­neig­ti šią in­for­ma­ci­ją. To­dėl, aš ma­nau, pa­lau­ki­me, pa­ma­ty­si­me, ką jie at­sa­kys. Bet pas juos ne taip pa­pras­ta šian­dien tai ne­ig­ti, nes jie su­lau­kia eks­per­tų dė­me­sio. Jie tu­rės at­va­žiuo­ti ir rea­guo­ti, juk tai ne tik Bal­ta­ru­si­jos sau­gu­mas, tai Eu­ro­pos, pa­sau­lio sau­gu­mas.

Kam mums an­tras Čer­no­by­lis? An­tro Čer­no­by­lio ne­iš­gy­ven­tų ne tik Bal­ta­ru­si­ja, bet, ma­nau, kad ma­ža ne­pa­si­ro­dy­tų ir Bal­ti­jos ša­lims, ir ki­tiems mū­sų kai­my­nams.

– O kaip Bal­ta­ru­si­jos žmo­nės rea­guo­ja į to­kio po­bū­džio in­for­ma­ci­ją? Ar tai rū­pi As­tra­vo gy­ven­to­jams?

– Jie tai pri­ima pa­kan­ka­mai abe­jin­gai, kaip ir vis­ką, kas vyks­ta mū­sų ša­ly­je. Bal­ta­ru­sis tai žmo­gus, ku­ris pri­pra­tęs, kad už jį vis­kas da­ro­ma. (...) Tai abe­jin­gu­mas ir po­li­ti­ko­je, ir vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

– Tai kas nors ga­li šiai si­tua­ci­jai pa­da­ry­ti įta­kos? Tai vie­ni liu­di­ji­mai by­lo­ja apie bu­vu­sius in­ci­den­tus, tai ki­ti. Jū­sų nuo­mo­ne, kas ga­li kaž­kaip pa­keis­ti tą si­tua­ci­ją už­ti­kri­nant di­des­nį sau­gu­mą, kai kal­ba­me apie As­tra­vo at­omi­nę elek­tri­nę?

– Pa­sa­ky­siu taip: jei­gu mes, bal­ta­ru­siai, ne­su­ge­bė­jom pa­sip­rie­šin­ti tam iki šios die­nos, tai nie­kas ne­pa­si­keis. Jei mes, ir Lie­tu­va, ir ki­ti vi­si ne­abe­jin­gi žmo­nės, ku­rie yra ne­abe­jin­gi ir su­pran­ta, kuo tai ga­li pa­si­baig­ti, jei ne­siim­si­me to, kad už­da­ry­tu­me šį pro­jek­tą – pa­ti­kė­ki­te ma­nim, nie­ko taip ir ne­bus.

– Mū­sų po­kal­bio pra­džio­je sa­kė­te, kad pir­mi­nę in­for­ma­ci­ją apie šį in­ci­den­tą iš­gir­do­te prieš dvi sa­vai­tes, bet iš kar­to pa­gal­vo­jo­te, kad tai ga­li bū­ti pro­vo­ka­ci­ja. Ko­dėl jūs taip pa­gal­vo­jo­te?

– Ži­no­te, aš vi­sa­da bu­vau opo­zi­ci­nio mąs­ty­mo, vi­sa­da jau­čiu, kad ga­liu bū­ti „pa­kiš­tas“, to­dėl aš vi­sa­da at­sar­giai žiū­riu į to­kią in­for­ma­ci­ją. O kas lie­čia prob­le­mas at­omi­nė­je ener­ge­ti­ko­je, to­kia pa­ki­ša, de­zin­for­ma­ci­ja, jei­gu aš ją pa­skleis­čiau, ga­lė­tų man blo­gai baig­tis. To­dėl ir pa­gal­vo­jau, kad šiuo at­ve­ju ga­li bū­ti bū­tent taip.

Jei­gu tai ir ne pro­vo­ka­ci­ja, aš gal­vo­jau, kaip aš ga­liu įro­dy­ti tą fak­tą. Tu­rė­jau vie­ną in­for­ma­ci­jos šal­ti­nį.

O šian­dien vi­sas As­tra­vas apie tai kal­ba, bet ne į ka­me­rą ar ob­jek­ty­vą. Jei­gu tie­siog pa­si­kal­bi, tai taip, sa­ko, gir­dė­jo­me. O jei­gu jau jie gir­dė­jo, tai reiš­kia, kad čia ne Ula­se­vi­čius pa­pa­sa­ko­jo tai vi­sam As­tra­vui. O da­bar in­for­ma­ci­ja jau ei­na iš dau­giau šal­ti­nių. To­dėl man ne­ky­la abe­jo­nių, kad ten – ne­pap­ras­tas įvy­kis.

– O jūs tą įro­dy­tu­mė­te da­bar, jei­gu jū­sų to pa­ties klaus­tų tei­sė­sau­gos or­ga­nai ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos?

– Mes vi­si esa­me Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai. Jie dir­ba tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­se, ir kon­tro­liuo­jan­čio­se ins­ti­tu­ci­jo­se, jie yra sta­ty­to­jai ir taip to­liau. Mes vi­si tu­ri­me bū­ti at­sa­kin­gi už sa­vo, sa­vo vai­kų, anū­kų li­ki­mą. To­dėl aš kaip pi­lie­tis iš­reiš­kiau su­si­rū­pi­ni­mą šiuo fak­tu ir kol ne­nuei­siu su šiuo klau­si­mu iki ga­lo, aš tai tę­siu. Kai jie pa­sa­kys, kad to ne­bu­vo, ta­da pri­siim­siu už tai at­sa­ko­my­bę. Bet aš ma­nau, kad sa­kau tie­są.

– Jū­sų at­sto­vau­ja­ma par­ti­ja drau­gau­ja su Lie­tu­vos opo­zi­ci­ne kon­ser­va­to­rių par­ti­ja. Tai tie­sa?

– Taip.

– Kiek glau­dūs jū­sų ry­šiai, bend­rad­ra­bia­vi­mas at­omi­nės ener­ge­ti­kos klau­si­mais? Lie­tu­vos kon­ser­va­to­rių rin­ki­mų kam­pa­ni­ja ir­gi yra par­em­ta ko­va su As­tra­vo at­omi­ne elek­tri­ne.

– Par­ti­jos ly­de­rių tai san­ty­kiai ge­ri. Kas dėl ma­nęs, (…) tai anks­čiau bend­ra­dar­bia­vau su kai ku­riais Lie­tu­vos Sei­mo na­riais, bet tai bu­vo kaip tik ne kon­ser­va­to­riai. Kon­ser­va­to­riai tuo­met bu­vo val­džio­je, o mes ta­da ko­vo­jo­me prieš vi­sus tris at­omi­nių elek­tri­nių pro­jek­tus – Bal­trau­si­jo­je, Ka­li­ning­ra­de, taip pat ir prieš jū­sų Vi­sa­gi­no at­omi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą.

Ma­nęs gi ne­įlei­do į Sei­mą (2012 me­tais), kur tu­rė­jo vyk­ti kon­fe­ren­ci­ja su Tat­ja­na No­vi­ko­va „Bal­ta­ru­si­ja – Lie­tu­va. At­omi­nė kai­my­nys­tė“. O ne­įlei­do ta­da ti­kriau­siai kaip tik kon­ser­va­to­rių ini­cia­ty­va. Va to­kia li­ki­mo iro­ni­ja.

Man ta­da anu­lia­vo tri­jų mė­ne­sių vi­zą, o pa­skui at­nau­ji­no. O pa­skui pra­dė­jo iš­duo­ti tik vien­kar­ti­nes. Na, kon­ser­va­to­riai da­bar opo­zi­ci­jo­je, bet kaž­kas Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je ar­ba iš ki­tų aukš­tų ins­ti­tu­ci­jų grie­žia dan­tį.

Skun­džiau tuos spren­di­mus Vil­niaus teis­mui, ta­da mes su Tat­ja­na lai­mė­jo­me, bet kaž­kas, ma­tyt, lai­ko nuo­skau­dą iš jū­sų aukš­tų par­ei­gū­nų.

– O kaip par­ei­gū­nai aiš­ki­na tai, kad ne­duo­da il­ga­lai­kių vi­zų?

– O jūs ne­ži­no­te tarp­tau­ti­nės pra­kti­kos? Nie­kas ne­aiš­ki­na nie­ko. Ne, ir vi­so ge­ro.

– Ačiū už po­kal­bį.