Baltarusijai – nota prašant paaiškinimų dėl įtariamo gaisro Astravo atominėje elektrinėje
Lie­tu­va pra­šo Bal­ta­ru­si­jos kuo sku­biau pa­teik­ti iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie va­sa­rio 17 die­nos in­ci­den­tą As­tra­vo at­omi­nė­je elek­tri­nė­je (AE).

To prašoma notoje, kuri ketvirtadienį įteikta į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Baltarusijos ambasadoriui Aleksandrui Korolui.

„Apie incidentą, kuris įvyko daugiau nei prieš du mėnesius, Lietuvos kompetentingos institucijos ir visuomenė nebuvo informuotos“, – pažymi URM. Ambasadoriui įteiktoje notoje prašoma nuodugniai ištirti gaisro priežastis ir nedelsiant pateikti išsamią informaciją apie minėtą incidentą ir veiksmus, kurių buvo imtasi.

Tai, kad incidentas vyko, šią savaitę patvirtino Astravo AE spaudos tarnyba. Ji nurodo, kad incidentas buvo susijęs su elektros tiekimu bokštiniam kranui.

„Per šį trumpo jungimo incidentą buvo pažeista aukštos įtampos kabelio izoliacija, bet jokio gaisro nebuvo. Šį įvykį nustatyta tvarka ištyrė generalinio rangovo ir Ypatingųjų situacijų ministerijos atstovai“, – teigiama Astravo AE spaudos tarnybos pranešime.

Tuo metu Baltarusijos antibranduolinio judėjimo aktyvistas Nikolajus Ulasevičius išplatino pranešimą, jog vasario 17-ąją Astravo AE statybos aikštelėje, bandant reaktoriaus avarinio stabdymo sistemą, kilo gaisras, per kurį visiškai sudegė elektros skydinė.

„Tai nebuvo pirmas gaisras statybos aikštelėje, tačiau šįkart jis kilo ne buitinėse patalpose, o labai svarbiame AE statybos objekte – reaktoriaus avarinio stabdymo sistemos skydinėje, ją bandant. Įvykio liudytojų tvirtinimais, gaisras, kilęs dėl kažkokių sistemos veikimo nesklandumų, visiškai sunaikino skydinę“, – teigiama N. Ulasevičiaus pranešime, kurį išplatino portalas westki.info.

„Apie gaisrą kalbėjo ne tik statybininkai, bet ir netoliese esančio Bobrovnikų kaimo gyventojai, matę, kaip kaukiančios gaisrininkų mašinos skubėjo į AE teritoriją“, – teigė N. Ulasevičius.

Nuolatiniai incidentai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE kelia abejonių dėl jėgainės saugumo.

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad 2016 metais Astravo AE įvyko šeši Lietuvai žinomi incidentai, kurie kelia rimtų abejonių dėl vystomo projekto darbų kokybės ir galimo poveikio aplinkai.

Bene rimčiausias jų įvyko 2016-aisiais, kai iš kelių metrų aukščio krito AE pirmojo reaktoriaus korpusas. Iškart po incidento tvirtinta, jog korpusas nebuvo pažeistas, tačiau vėliau Baltarusijos reikalavimu jis buvo pakeistas kitu. Gabenant jį iš Rusijos vienoje Baltarusijos geležinkelio stočių buvo kliudyta elektros tiekimo atramą – per šį incidentą reaktoriaus korpusas žalos esą nepatyrė.

Apie 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Branduolinį kurą į pirmąjį reaktorių planuojama įkrauti 2019-ųjų vasarį. Jėgainę prie elektros perdavimo tinklų planuojama prijungta 2019-ųjų viduryje, po to bus pamažu didinama jos galia. Antrąjį reaktorių planuojama įjungti 2020 metų viduryje.

Projektą finansuoja Rusijos vyriausybė, jį įgyvendina Rusijos valstybinė branduolinė energetikos korporacija „Rosatom“.