Baimes įveiktų tik gausesnės pajėgos
Pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mui – „ne“, o jei­gu „taip“, – tik su ne­men­ko­mis iš­ly­go­mis. Val­džios vir­šū­nių ar vi­suo­me­ni­nin­kų po­zi­ty­vus po­žiū­ris į pa­bė­gė­lius dau­ge­lio pi­lie­čių kol kas ne­įti­ki­no. Po­li­ti­kai ir vie­šų­jų ry­šių eks­per­tai pra­by­la apie tai, kad su­pras­ti, kas de­da­si ap­lin­kui, žmo­nėms ga­lė­tų pa­dė­ti vi­suo­me­nės švie­ti­mo kam­pa­ni­ja, ta­čiau ko­vai su prie­ta­rais ir bai­mė­mis, ma­tyt, pri­reiks daug lai­ko.

Nors aukš­čiau­si Lie­tu­vos po­li­ti­kai Eu­ro­pą kaus­tan­čios pa­bė­gė­lių prob­le­mos aki­vaiz­do­je jau ku­ris lai­kas de­mons­truo­ja so­li­da­ru­mą su Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ly­de­rė­mis, pi­lie­čių tai ne­įti­ki­na. Apk­lau­sos liu­di­ja, kad dau­gu­ma tau­tie­čių ne­ga­ty­viai nu­si­tei­kę pa­bė­gė­lių at­žvil­giu.

Vie­šų­jų ry­šių eks­per­tai ir so­cio­lo­gai sa­ko, jog val­džia, in­for­muo­da­ma apie tech­ni­nes pa­bė­gė­lių klau­si­mo spren­di­mo prob­le­mas, iki šiol ne­pa­da­rė nie­ko, kad įti­kin­tų žmo­nes mąs­ty­ti ki­taip, nors ra­cio­na­lius ar­gu­men­tus lie­tu­viai pri­ima.

Ki­tiems at­si­ver­si­me su­pra­tę save

Vie­šų­jų ry­šių eks­per­tas Li­nas Kon­tri­mas lai­ko­si nuo­mo­nės, kad lie­tu­vių už­da­ru­mą „ki­to­kiems nei jie“ le­mia ne vien is­to­ri­nės ir kul­tū­ri­nės prie­žas­tys. Iki šiol ne­bu­vo nė vie­nos in­for­ma­ci­nės kam­pa­ni­jos, ku­ri stip­rin­tų pa­čių lie­tu­vių ta­pa­ty­bę, sa­vi­gar­bą, sa­vi­tu­mą, tad ne­igia­ma nuo­sta­ta pa­bė­gė­lių at­žvil­giu ne­rei­kė­tų ste­bė­tis.

Petras Auštrevičius: "Reikia dėti pastangas, kad mūsų apsisprendimas dėl pabėgėlių būtų paremtas ir atitinkama nacionaline emocija arba pilietiniu sąmoningumu.“Alinos Ožič nuotrauka

„I­ki šios die­nos pa­ti vi­suo­me­nė ga­lė­jo iš ke­lių in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių ar per pa­tir­tis, ži­niask­lai­dos ka­na­lus su­si­rink­ti in­for­ma­ci­ją apie mus su­pan­tį pa­sau­lį, o kryp­tin­gų il­gai trun­kan­čių in­for­ma­ci­nių kam­pa­ni­jų mū­sų ša­ly­je ne­bu­vo. Dėl to ir tu­ri­me to­kią ne­igia­mą reak­ci­ją į pa­bė­gė­lius. Ta­čiau vien trum­pa in­for­ma­ci­nė kam­pa­ni­ja ūmai ne­pa­keis­tų žmo­nių po­žiū­rio. Šiuo me­tu jau ne lai­kas klaus­ti, ar rei­kia to­kios kam­pa­ni­jos. Da­bar ak­tua­lus vie­nas klau­si­mas: ka­da bus pra­dė­ta ši kam­pa­ni­ja?“ – pa­brė­žė L. Kon­tri­mas.

Vie­šų­jų ry­šių eks­per­to tei­gi­mu, Lie­tu­va jau pa­vė­la­vo, jei no­rė­ta bent kiek pa­di­din­ti pi­lie­čių, re­mian­čių pa­bė­gė­lių in­teg­ra­vi­mą, skai­čių. „Ta­čiau švies­ti vi­suo­me­nę rei­kia. Yra dau­gy­bė gru­pių ir tau­tų, apie ku­rias la­bai ma­žai ži­no­me, to­dėl tu­ri­me pri­si­kū­rę dau­gy­bę ste­reo­ti­pi­nių bai­mių ir su jo­mis gy­ve­na­me. Ne­dau­ge­lis pra­mu­ša tą luo­bą ir pra­de­da do­mė­tis, kas vyks­ta, kaip vyks­ta. O tuo me­tu pa­sau­lis, de­ja, kei­čia­si la­bai grei­tai, nors mes esa­me ne­pa­si­ren­gę šiems po­ky­čiams nei fi­ziš­kai, nei sa­vo ži­nio­mis“, – sa­kė L. Kon­tri­mas.

Po­li­ti­kų kal­tin­ti nederėtų

Vie­šų­jų ry­šių eks­per­tas Liu­tau­ras Ule­vi­čius ma­no, kad pa­bė­gė­lių klau­si­mu rei­kė­tų pla­čios švie­čia­mo­sios kam­pa­ni­jos, ko­kia bu­vo vyk­do­ma sto­ji­mo į ES ar eu­ro įve­di­mo lai­ko­tar­piu. „Vi­suo­me­nės švie­ti­mo prob­le­ma, aiš­ku, yra kur kas svar­bes­nė už pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo ar in­teg­ra­vi­mo prog­ra­mas. Pa­bė­gė­liai ir po­žiū­ris į juos – tik led­kal­nio vir­šū­nė. Ir čia be koor­di­nuo­tos vals­ty­bės po­zi­ci­jos, ma­tyt, ne­ap­siei­si­me. Pa­vie­nės vi­suo­me­ni­nės ini­cia­ty­vos ne­duos rei­kia­mo re­zul­ta­to“, – kal­bė­jo jis.

L. Ule­vi­čius su­ti­ko, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je už in­teg­ra­ci­ją at­sa­kin­gi val­džios at­sto­vai jau ku­ris lai­kas sten­gia­si ap­ta­ri­nė­ti tech­ni­nes rei­ka­lo de­ta­les, o ne aiš­kin­ti, ko­dėl bus pri­ima­mi pa­bė­gė­liai. O ir da­lis val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­rių vi­sai at­vi­rai šiau­šia­si dėl pa­bė­gė­lių in­teg­ra­ci­jos. „Po­li­ti­kai yra iš tos pa­čios vi­suo­me­nės. Na­tū­ra­lu, kad jų po­žiū­ris ap­rė­pia vos ne dvie­jų treč­da­lių mū­sų pi­lie­čių nuo­mo­nę. Be to, jie daž­nai re­mia­si la­bai po­pu­lis­ti­niais in­te­re­sais ir da­ro tai, ko jų rin­kė­jai pa­gei­dau­ja. Be­je, su­pran­tu tuos po­li­ti­kus, ku­rie sa­ko „ne“, – juk jų rin­kė­jai taip ma­no, o ei­ti prieš rin­kė­jų va­lią la­bai ri­zi­kin­ga“, – aiš­ki­no L. Ule­vi­čius.

Vie­šų­jų ry­šių eks­per­tas pri­dū­rė, kad li­kus po­rai mė­ne­sių iki pir­mų­jų pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo sta­tis­tiš­kai reikš­min­giau pa­keis­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę grei­čiau­siai ne­be­pa­vyks, ta­čiau anks­čiau ar vė­liau tą klau­si­mą teks spręs­ti. „Svar­biau­sia – par­ody­ti, kad tie žmo­nės – to­kie pa­tys kaip ir mes. Tu­ri­me šei­mas Lie­tu­vo­je su­kū­ru­sių­jų pa­vyz­džių, jų sėk­mės is­to­ri­jų – tai ir rei­kė­tų skleis­ti. O bai­mė, kad tarp tūks­tan­čio bus vie­nas ar du bep­ro­čiai, yra na­tū­ra­li – Lie­tu­vo­je mes sa­vų tu­ri­me pa­kan­ka­mai“, – iro­ni­za­vo L. Ule­vi­čius.

So­li­da­ru­mas – su išlygomis

So­cio­lo­gas Vla­das Gai­dys pa­brė­žia, kad da­lį lie­tu­vių pa­bė­gė­lių klau­si­mu ga­li­ma įti­kin­ti ra­cio­na­liais ar­gu­men­tais. Pa­sak jo, tar­ki­me, ne­igia­mą po­žiū­rį į žy­dus žmo­nės ban­do pa­aiš­kin­ti vien ira­cio­na­liais ar­gu­men­tais, o dėl pa­bė­gė­lių in­teg­ra­vi­mo yra kiek ki­taip.

„Jei, pa­vyz­džiui, gy­ven­to­jų pa­klaus­tu­me, ar jie su­tik­tų pri­im­ti 50 pa­bė­gė­lių krikš­čio­nių, at­sa­ky­mas bū­tų tei­gia­mas. Ta­čiau kal­bant apie tūks­tan­čius im­ig­ran­tų su­lau­kia­ma vi­sai ki­to­kios reak­ci­jos. Esą juos rei­kės in­teg­ruo­ti, mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos, sta­ty­ti me­če­tes ir pan. Kai kal­ba­ma apie im­ig­ran­tus, dau­gu­ma gal­vo­je tu­ri blo­giau­sią va­rian­tą: kad tai žmo­nės iš Af­ri­kos ar Bang­la­de­šo, kad ne­tu­ri pro­fe­si­nių įgū­džių ir t. t.“, – pa­sa­ko­jo vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ va­do­vas.

Pa­vyz­džiui, lie­tu­viai pa­lan­kiai ver­ti­na pa­bė­gė­lius ukrai­nie­čius, jei­gu šie at­vyks­ta į Lie­tu­vą dirb­ti. Ta­čiau kal­bant apie pa­bė­gė­lius iš ki­tur, anot so­cio­lo­go, la­bai svar­bi klau­si­mo for­mu­luo­tė. „Pa­si­tel­kus ar­gu­men­tus, ma­nau, ga­li­ma įti­kin­ti pi­lie­čius pa­keis­ti nuo­mo­nę. Kaip, tar­ki­me, bu­vo dėl at­omi­nės elek­tri­nės. Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti, nes tai – ra­cio­na­li prob­le­ma. Klau­sant dis­ku­si­jų apie pa­bė­gė­lius aki­vaiz­du, kad vie­ni lai­ko­si „juo­džiau­sio“ va­rian­to, o ki­ti kal­ba apie idea­li­zuo­tus im­ig­ran­tus. Apk­lau­sos ro­do, kad ta­ria­ma „taip“, jei gal­vo­ja­ma apie tai­kius, iš­si­la­vi­nu­sius, ne­nei­gian­čius lie­tu­vių ver­ty­bių im­ig­ran­tus“, – sa­kė V. Gai­dys.

Ti­kė­jo­si blo­ges­nių rezultatų

Eu­ro­pos Par­la­men­te dir­ban­tis Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Pe­tras Auš­tre­vi­čius pri­pa­žįs­ta ti­kė­ję­sis daug blo­ges­nių vi­suo­me­nės apk­lau­sų re­zul­ta­tų. Jo nuo­mo­ne, lie­tu­vių tau­tai, ku­ri nė iš to­lo ne­bu­vo su­si­dū­ru­si su pa­na­šia prob­le­ma, su­nku su­pras­ti, kas da­bar vyks­ta. „Pa­bė­gė­liai ES dar­bot­var­kė­je bus il­ga­lai­kis klau­si­mas, tai­gi vien to­dėl ir mes tu­ri­me dė­ti pa­stan­gas, kad mū­sų ap­sisp­ren­di­mas dėl pa­bė­gė­lių bū­tų par­em­tas ir ati­tin­ka­ma na­cio­na­li­ne emo­ci­ja ar­ba pi­lie­ti­niu są­mo­nin­gu­mu“, – kal­bė­jo jis.

P. Auš­tre­vi­čiaus nuo­mo­ne, su­pran­ta­ma, kad žmo­nes rei­kia švies­ti, ta­čiau taip pat aiš­ku, kad ne­bus leng­va. „E­sa­me iš tos kai­miš­kų­jų re­gio­nų kar­tos, kur kiek­vie­nas pa­si­ro­dęs nau­jas žmo­gus bū­da­vo ap­žiū­ri­mas, ste­bi­mas, juo ste­bi­ma­si. Esa­me pa­vel­dė­ję to­kį emo­ci­nį pa­ty­ri­mą. Nu­sis­ta­ty­mas at­vy­kė­lių at­žvil­giu daž­nai grįs­tas prie­ta­rais“, – tei­gė jis. Vis dėl­to ak­lai ko­pi­juo­ti ES sen­bu­vių in­for­ma­ci­nių, švie­čia­mų­jų kam­pa­ni­jų, anot jo, ne­de­rė­tų, pra­var­tu pa­ieš­ko­ti sa­vi­to „ko­do“. „Tu­rė­tų pa­dir­bė­ti an­tro­po­lo­gai, psi­cho­lo­gai, is­to­ri­kai ir po­li­ti­kai kar­tu, kad ras­tų ti­krą­ją pa­aiš­ki­ni­mo, ko­dėl pri­ima­me pa­bė­gė­lius, prie­žas­tį“, – siū­lė Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys.