Baigia minėti Gailestingumo jubiliejų
Sek­ma­die­nį baig­sis po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­skelb­tas Gai­les­tin­gu­mo ju­bi­lie­jus. Pa­sak „Ca­ri­to“ at­sto­vų, per šiuos me­tus ne tik Baž­ny­čia de­mons­tra­vo at­vi­ru­mą, bet ir žmo­nės ak­ty­viau at­si­lie­pė į kvie­ti­mą pa­dė­ti varg­šams.

Sa­vo ruo­žtu dva­si­nin­kai ra­gi­na ne­pa­mirš­ti gai­les­tin­gu­mo ir pa­si­bai­gus ju­bi­lie­jui.

Gai­les­tin­gu­mo ju­bi­lie­jų sek­ma­die­nį už­baigs vys­ku­pų au­ko­ja­mos mi­šios Vil­niaus Auš­ros Var­tuo­se, kur pa­sta­rą­ją sa­vai­tę vy­ko Gai­les­tin­gu­mo Mo­ti­nos glo­bos at­lai­dai. Čia sek­ma­die­nį bus už­ver­tos ir pa­sku­ti­nės Lie­tu­vo­je sim­bo­li­nės Gai­les­tin­gu­mo du­rys. Jas po­pie­žius ju­bi­lie­jaus me­tais bu­vo nu­ro­dęs at­ver­ti vi­so­se pa­sau­lio ka­ted­ro­se ir svar­bio­se šven­to­vė­se.

„Baž­ny­čios bend­ras liu­di­ji­mas bu­vo at­ver­ti du­ris, šiuo sim­bo­li­niu ges­tu pa­kvie­čiant žmo­nes, ku­rie šiaip ne­atei­na į baž­ny­čią. Bu­vo net pa­da­ry­tos iš­im­tys – Lie­tu­vo­je tas ne­at­sisk­lei­dė, nes mes ne­tu­rė­jo­me to­kių ap­ri­bo­ji­mų, bet ki­to­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, bu­vo su­teik­ti įga­lio­ji­mai ku­ni­gams at­leis­ti nuo­dė­mes po abor­tų ir pa­na­šiai. Žo­džiu, bu­vo toks ju­de­sys iš baž­ny­čios pu­sės mo­ky­tis bū­ti la­biau gai­les­tin­giems, pa­kvies­ti tuos, ku­rie yra at­stum­ti, įskau­din­ti“, – BNS sa­kė Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ri­to“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Mar­ga­ri­ta Vys­ku­pai­tie­nė.

„La­bai su­nku iš ti­krų­jų ver­tin­ti, ar čia ju­bi­lie­jaus vai­siai, kad kaž­kaip žmo­nės jau­tres­ni pa­si­da­rė, ar tai yra mū­sų nuo­la­ti­nės veik­los re­zul­ta­tai, bet man at­ro­do, kad ti­krai (...) iš vi­sų pu­sių gai­les­tin­gu­mas ti­krai „pra­mu­šė“, ir tie par­agi­ni­mai ti­krai vei­kia“, – kal­bė­jo ji.

„Ca­ri­to“ at­sto­vės tei­gi­mu, žmo­nės ak­ty­viai at­si­lie­pė į ra­gi­ni­mus pa­au­ko­ti. Tarp įgy­ven­din­tų ini­cia­ty­vų – ir ka­li­nių lan­ky­mas: sa­va­no­riai juos lan­kė drau­ge su ku­ni­gais.

„Ka­lė­ji­muo­se bu­vo ir pro­tų mū­šis, ir py­ra­gų šven­tė, ir bend­ra mal­da, ir pa­na­šiai. Mes iš „Ca­ri­to“ pu­sės tuos dar­bus da­ro­me ne tik ju­bi­lie­jaus me­tu, da­ro­me nuo­lat, tai mū­sų mi­si­ja, bet mes sten­gė­mės tuos da­ly­kus kuo la­biau vie­šin­ti ir pa­kvies­ti žmo­nes kon­kre­čiai įsi­trauk­ti ir pa­ban­dy­ti“, – pa­sa­ko­jo M.Vys­ku­pai­tie­nė.

Jos ma­ny­mu, Gai­les­tin­gu­mo ju­bi­lie­jus pa­si­tar­na­vo, kad „Baž­ny­čia iš­ei­tų iš baž­ny­čios pa­sta­to ir ei­tų ieš­ko­ti varg­šų, kad į sa­vo veik­lą la­biau per­kel­tų tar­na­vi­mą, at­sig­ręž­tų la­biau į sto­ko­jan­čius žmo­nes, pra­plės­tų sa­vo aki­ra­tį“.

Vys­ku­pas Kęs­tu­tis Kė­va­las vy­lė­si, kad Gai­les­tin­gu­mo ju­bi­lie­jus su­teiks pos­tū­mį par­api­ji­nėms bend­ruo­me­nėms tap­ti at­vi­res­nė­mis gai­les­tin­gu­mo dar­bams.

„Mū­sų bend­ruo­me­nės daž­nai at­ei­na gau­ti kaž­ką: ži­nią ar sa­kra­men­tus, bet ti­kro­ji krikš­čio­niš­kos bend­ruo­me­nės es­mė yra tar­nys­tė ki­tam žmo­gui, tai yra su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me žmo­nės vie­nas ki­tam pa­de­da. Ši­to mąs­ty­mo ir samp­ra­tos Lie­tu­vo­je trūks­ta ir tai ban­do­me trans­liuo­ti per įvai­rius ren­gi­nius, per res­truk­tū­ri­za­ci­ją, ku­rios tiks­las bus įga­lin­ti par­api­ji­nes bend­ruo­me­nes bū­ti at­vi­res­nes gai­les­tin­gu­mo dar­bams. Čia tur­būt di­džiau­sias pos­lin­kis. Aiš­ku, šie me­tai bu­vo pa­žy­mė­ti ir pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo iš­šū­kio, Baž­ny­čia ir čia ėmė­si dirb­ti, ypač per „Ca­ri­to“ struk­tū­rą“, – BNS sa­kė dva­si­nin­kas.

Anot jo, šie me­tai pa­dė­jo pa­tiems lie­tu­viams iš nau­jo at­ras­ti Vil­nių, kaip gai­les­tin­gu­mo mies­tą bei ži­nią apie čia esan­tį Gai­les­tin­go­jo Jė­zaus pa­veiks­lą pa­skleis­ti pa­sau­liui.

Be­veik me­tus tru­ku­sį Gai­les­tin­gu­mo ju­bi­lie­jų po­pie­žius pa­skel­bė siek­da­mas pa­brėž­ti, kad Ka­ta­li­kų baž­ny­čia tu­ri par­ody­ti sa­vo gai­les­tin­gą­ją ir at­vi­rą­ją pu­sę, užuot mo­ra­li­za­vu­si ir tei­su­si.

Baž­ny­čia ju­bi­lie­jus pa­pras­tai skel­bia kas 25–50 me­tų ir daug šimt­me­čių ši tra­di­ci­ja ska­ti­no ti­kin­čiuo­sius vyk­ti pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės į Ro­mą bei pel­ny­ti nuo­dė­mių at­lei­di­mą.

Pra­nciš­kus, vi­suo­met pa­brė­žian­tis kuk­lu­mą, no­rė­jo, kad Baž­ny­čios ju­bi­lie­jus tap­tų daug pa­pras­tes­niu ir la­biau prie­ina­mu. Jis at­li­ko pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį žings­nį, lie­pęs vi­soms pa­sau­lio ka­ted­roms ati­da­ry­ti sa­vo Gai­les­tin­gu­mo var­tus, kad pa­ska­tin­tų ti­kin­čiuo­sius mi­nė­ti ju­bi­lie­jų na­muo­se, o ne ke­liau­ti į Ro­mą.

Anks­tes­nis ju­bi­lie­jus bu­vo pa­skelb­tas 2000 me­tais tuo­me­čio po­pie­žiaus Šv. Jo­no Pa­uliaus II, Baž­ny­čiai žen­giant į tre­čią­jį tūks­tant­me­tį.