B. Gruževskis: skurdas žlugdo ne tik asmenį, bet ir visuomenę
Ma­te­ria­li­nis skur­das yra dva­si­nio skur­do pa­sek­mė, o pats skur­das žlug­do ne tik kon­kre­tų as­me­nį, bet ir vi­suo­me­nę, sa­ko Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro at­sto­vas prof. Bo­gus­la­vas Gru­ževs­kis.

„Fak­tiš­kai skur­das nė­ra in­di­vi­dua­laus po­bū­džio, ir jis žlug­do ne tiek as­me­nį, bet fak­tiš­kai to­kia at­ski­ro žmo­gaus elg­se­na žlug­do vi­suo­me­nės at­ei­tį. Mes tu­rė­tu­me su­vok­ti, kad tai ne jų – vargs­tan­čių – skur­das, o mū­sų, čia sė­din­čių skur­das“, – penk­ta­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Sei­me sa­kė B.Gru­ževs­kis.

Sei­me penk­ta­die­nį vyks­ta kon­fe­ren­ci­ja skur­do ma­ži­ni­mo klau­si­mais. Jo­je ap­ta­ria­mas ir So­cia­li­nių ty­ri­mų cen­tro šie­met at­lik­tas sis­te­mi­nis skur­do prob­le­mos ty­ri­mas, at­lik­tas pa­gal hu­ma­ni­ta­ri­nę veik­lą vyk­dan­čios ka­ta­li­kiš­kos or­ga­ni­za­ci­jos Lie­tu­vos „Ca­ri­tas“ už­sa­ky­to ty­ri­mo re­zul­ta­tus.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jęs vys­ku­pas Kęs­tu­tis Kė­va­las pa­brė­žė, kad į skur­do prob­le­ma­ti­ką rei­kia pa­žiū­rė­ti ir moks­liš­kai, nes taip ga­li­ma iš­ryš­kin­ti šį so­cia­li­nį reiš­ki­nį le­mian­čias prie­žas­tis bei bū­du su jo­mis ko­vo­ti, o ne tik už­siim­ti pa­sek­mė­mis.

„Rei­kia kel­ti į po­kal­bį ti­kro­vę, ku­rią va­di­nam skur­du, bet su vil­ti­mi, kad jį ga­li bū­ti įveik­ta. Įvar­din­ti ti­kro­vę, kad ne­ma­žai žmo­nių yra pa­tei­kę į pik­tą (skur­do) cik­lą – su skur­du su­si­du­ria be­veik 30 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Rei­kia aiš­kin­tis ir (to) prie­žas­tis, nes „Ca­ri­tas“ jau 25 me­tus dir­ba su pa­sek­mė­mis, o prie­žas­čių ieš­ko­ji­mas bū­tų gi­les­nis pa­gal­bos bū­das, ne­bū­tų vien žu­vies da­vi­mas žmo­gui, o ga­li­my­bė pa­žiū­rė­ti, ar jis tu­ri ga­li­my­bę pats ją žve­jo­ti, dar to­liau žvel­giant – ar jis pri­lei­džia­mas prie tven­ki­nio“,– spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė vys­ku­pas K.Kė­va­las.

„Rea­liai ma­te­ria­li­nis skur­das – dva­si­nio skur­do pa­sek­mė, o dva­si­nis skur­das tu­ri žy­miai gi­les­nį tu­ri­nį, ir pir­mas jo bruo­žas – jis ma­tuo­ja­mas abe­jin­gu­mu žmo­gui, go­du­mas, kai pa­si­sa­vi­na­ma dau­giau, ma­žiau pa­lie­kant bend­ram var­to­ji­mui. (...) Šian­dien, ypač po kri­zės, vis la­baiu for­muo­ja­si ne­su­ba­lan­suo­ta eko­no­mi­nė rai­da, ku­ri slo­pi­na so­cia­li­nę rai­dą ir ska­ti­na skur­do pa­pli­ti­mą. Da­lis žmo­nių, kaip tei­sin­gai pa­sa­kė vys­ku­pas, ne­priei­na prie tven­ki­nio“, – pa­brė­žė B.Gru­ževs­kis.

Lie­tu­vo­je per­nai že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos gy­ve­no apie 560 tūkst. as­me­nų, ku­rie su­da­rė 19,1 proc. vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų – 1,5 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žiau nei 2013 me­tais, ro­do Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys. Skur­do ri­zi­kos ri­ba per­nai bu­vo 241 eu­ras per mė­ne­sį vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui ir 506 eu­rai šei­mai, su­si­de­dan­čiai iš dvie­jų su­au­gu­sių as­me­nų bei dvie­jų vai­kų iki 14 me­tų am­žiaus.

Eu­ros­ta­to sta­tis­ti­nių duo­me­nų ana­li­zė ro­do, kad Lie­tu­vo­je pa­tek­ti į skur­dą ar so­cia­li­nę at­skir­tį la­biau­siai ri­zi­kuo­ja be­dar­biai, že­mes­nį nei vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės, taip pat vie­ni­ši as­me­nys ar­ba vie­ni­ši as­me­nys su vai­kais.

Skur­do prob­le­mos ty­ri­mą at­li­kęs So­cia­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tas pa­žy­mi, kad šiuo me­tu dau­gu­ma ko­vai su skur­du prie­mo­nių yra la­biau orien­tuo­tos į pa­grin­di­nių po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mą ir į pri­klau­so­my­bę nuo par­amos sis­te­mos, o ne į as­me­nų mo­ty­va­ci­jos ir vei­ki­mo ska­ti­ni­mą bei sa­va­ran­kiš­ku­mo ug­dy­mą. tuo tar­pu ty­ri­me da­ly­va­vę spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, kad skurs­tan­tys žmo­nės tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mi veik­ti, dirb­ti, įsi­pa­rei­go­ti.

Ty­ri­mas taip pat ro­do, kad tie­sio­gi­nė par­ama ma­ži­na skur­do ri­zi­kos ly­gį, pvz., 2012 me­tais iki so­cia­li­nių iš­mo­kų že­miau skur­do ly­gio bū­tų at­si­dū­rę 28,4 proc. gy­ven­to­jų, o po so­cia­li­nių iš­mo­kų skur­do ri­zi­kos ly­gis su­ma­žė­jo iki 18,6 pro­cen­to.