Autoritetai sukilo prieš Seimo mažinimą
Ži­no­mi vi­suo­me­nės vei­kė­jai vie­šai par­agi­no ša­lies va­do­vus ir par­la­men­ti­nių par­ti­jų pir­mi­nin­kus ne­pri­tar­ti pa­siū­ly­mui ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių. „Val­dan­tie­ji, ma­tyt, su­pran­ta, kad pi­lie­čių jiems su­teik­tą pa­si­ti­kė­ji­mo kre­di­tą tuo­jau rei­kės gran­dy­ti nuo dug­no, nes jis spar­čiai sen­ka, to­dėl siū­ly­da­mi to­kius po­pu­lis­ti­nius pro­jek­tus už­sii­ma veik­los im­ita­ci­ja, bet ne rea­liais dar­bais, ku­rių lau­kia vi­suo­me­nė“, – pa­brė­žė po­li­to­lo­gė Ri­ma Ur­bo­nai­tė.

Gru­pė vi­suo­me­nės vei­kė­jų, tarp jų – pir­ma­sis ša­lies va­do­vas po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Vy­tau­tas Lands­ber­gis, tei­si­nin­kai Vy­tau­tas Ne­kro­šius ir Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius, is­to­ri­kai Egi­di­jus Alek­sand­ra­vi­čius bei Alf­re­das Bumb­laus­kas, eko­no­mis­tai Teo­do­ras Me­dais­kis ir Gi­ta­nas Nau­sė­da, ki­ti ži­no­mi as­me­nys va­kar pa­skel­bė, kad Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mas pa­gal po­li­ti­nes už­gai­das ke­lia grės­mę Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mui, o tai itin pa­vo­jin­ga esant da­bar­ti­nei geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai.

„Daž­nas Kons­ti­tu­ci­jos kai­ta­lio­ji­mas reiš­kia pa­čios vals­ty­bės nu­ver­tė­ji­mą ir nu­ver­ti­ni­mą. Taip ga­li bū­ti des­ta­bi­li­zuo­ta Lie­tu­vos tei­si­nė ir po­li­ti­nė sis­te­ma, ku­ri už­ti­kri­na mū­sų pi­lie­ti­nių tei­sių ir lais­vių ap­sau­gą. Bet koks pa­ma­ti­nių kons­ti­tu­ci­nės są­ran­gos ele­men­tų re­for­ma­vi­mas tu­ri bū­ti sis­te­min­gas, la­bai ge­rai ap­gal­vo­tas ir de­ra­mai ar­gu­men­tuo­tas iš­anks­ti­nė­je dis­ku­si­jo­je“, – sa­ko­ma Lie­tu­vos va­do­vams ir par­ti­jų ly­de­riams ad­re­suo­ta­me krei­pi­me­si.

Ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių nuo da­bar­ti­nio 141 iki 101 pa­siū­lė val­dan­čio­ji Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (LVŽS), ar­gu­men­tuo­da­ma tuo, kad su­ma­žė­jo ir ša­lies gy­ven­to­jų. Me­tų pra­džio­je po pa­tei­ki­mo šiai idė­jai pri­ta­rė be­veik pu­sė par­la­men­ta­rų, at­sto­vau­jan­čių įvai­rioms frak­ci­joms. Kad bū­tų pa­keis­ta Kons­ti­tu­ci­ja ir įtvir­tin­tas nau­jas Sei­mo na­rių skai­čius, pa­siū­ly­mą tu­rė­tų pa­lai­ky­ti ne ma­žiau kaip du treč­da­liai tau­tos iš­rink­tų­jų (94 par­la­men­ta­rai).

At­si­ran­da rizika

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to pro­fe­so­riaus V. Ne­kro­šiaus žo­džiais, jo­kių rim­tų skai­čia­vi­mų, pa­grin­džian­čių bū­ti­ny­bę keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją ir įtvir­tin­ti ki­to­kį Sei­mo na­rių skai­čių, nei yra da­bar, idė­jos ini­cia­to­riai ne­pa­tei­kia. Re­mia­ma­si tik po­pu­lis­ti­niu ar­gu­men­tu „žmo­nės to no­ri“.

„Vi­sai mū­sų tei­si­nei sis­te­mai pa­grin­dą su­tei­kian­ti Kons­ti­tu­ci­ja – per daug svar­bus tei­sės ak­tas, kad bū­tų kai­ta­lio­ja­mas pri­klau­so­mai nuo to, kas at­ėjo į val­džią ir ką nak­tį su­sap­na­vo. Vie­nam pa­si­ro­dys, jog Sei­me tu­ri bū­ti 101 na­rys, ki­tam – 103, o tre­čias dar gal­būt su­gal­vos, kad Sei­mo aps­kri­tai ne­rei­kia. Tei­gi­nys, jog Kons­ti­tu­ci­ją rei­kia keis­ti, nes da­lis Lie­tu­vos žmo­nių iš­va­žia­vo, ne­rim­tas. O kas bus šio Sei­mo ka­den­ci­jos pa­bai­go­je, jei LVŽS, kaip ža­da, įvyk­dys sa­vo prog­ra­mą ir su­grą­žins emig­ran­tus? Vėl kei­si­me Kons­ti­tu­ci­ją ir Sei­mo na­rių skai­čių di­din­si­me?“ – ste­bė­jo­si tei­si­nin­kas.

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jo Gi­ta­no Nau­sė­dos ma­ny­mu, lė­šų tau­py­mas, ku­ris esą bū­tų pa­siek­tas su­ma­ži­nus Sei­mo na­rių skai­čių, nė iš to­lo ne­pri­lygs­ta nuo­sto­liams, ku­rių ša­lis dėl to­kio spren­di­mo ga­li pa­tir­ti de­mo­kra­ti­jos po­žiū­riu. „Pir­miau­sia rei­kė­tų at­siž­velg­ti į tai, kad ir da­bar Sei­me spren­di­mai kar­tais pri­ima­mi esant po­sė­džių sa­lė­je vos ke­lioms de­šim­tims par­la­men­ta­rų, o kai ku­riuo­se Sei­mo ko­mi­te­tuo­se, ku­riuo­se svars­to­mi la­bai svar­būs so­cia­li­niai ir eko­no­mi­niai klau­si­mai, tai da­ro vos de­šimt žmo­nių. To­kia si­tua­ci­ja ke­lia klau­si­mų ir dėl lo­biz­mo prob­le­mų. Su­ti­ki­me – ne­di­de­liam skai­čiui Sei­mo na­rių „į­ti­kin­ti“ rei­kė­tų kur kas ma­žiau pa­stan­gų nei da­bar“, – tvir­ti­no jis.

Ri­ma Ur­bo­nai­tė: „Tei­gi­nys, jog pi­lie­čiai no­ri rink­ti as­me­ny­bes, tė­ra mi­tas.“

Pa­sak My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jos R. Ur­bo­nai­tės, da­lies pi­lie­čių, pri­ta­rian­čių Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mui, po­zi­ci­ją le­mia iš­anks­ti­nė nuo­sta­ta, kad „vi­si jie – va­gys“. „De­ja, nie­kas ne­gal­vo­ja, ko­kie tu­rė­tų bū­ti Sei­mo na­rių ge­bė­ji­mai ir jų dar­bo ko­ky­bė. Ar par­la­men­ta­rų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mas lems tai, jog Sei­me dirbs dau­giau pro­fe­sio­na­lų? Vei­kiau prieš­in­gai. Su­ma­žė­jus tau­tos iš­rink­tų­jų ga­li įvyk­ti taip, kad at­ei­ty­je tu­rė­si­me Sei­mą, ku­ris aps­kri­tai bus ne­beį­ga­lus dirb­ti“, – svars­tė po­li­to­lo­gė.

Nie­ki­nė problema

R. Ur­bo­nai­tės tei­gi­mu, dar dau­giau ne­ri­mo ke­lia par­la­men­ta­rų skai­čiaus ma­ži­ni­mo en­tu­zias­tų bran­di­na­ma idė­ja at­si­sa­ky­ti šiuo me­tu tai­ko­mos pro­por­ci­nės Sei­mo rin­ki­mų sis­te­mos, tai yra rin­ki­mų pa­gal par­ti­jų są­ra­šus. To­kį pa­siū­ly­mą me­tų pra­džio­je, pri­sta­ty­da­mas Sei­mo na­rių ma­ži­ni­mo idė­ją, pa­tei­kė val­dan­čio­sios LVŽS ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis.

Rima Urbonaitė: "Teiginys, jog piliečiai nori rinkti asmenybes, tėra mitas."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Klau­si­mas, ku­rį liks iš­spręs­ti: ko­kia bū­tų rin­ki­mų sis­te­ma. Mes, „vals­tie­čiai“, pa­si­sa­ko­me, kad ne­be­bū­tų dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos ir kad vi­si Sei­mo na­riai bū­tų ren­ka­mi vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se“, – kal­bė­jo jis.

Tuo pat me­tu par­ti­jai „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ at­sto­vau­jan­tis par­la­men­ta­ras Pe­tras Gra­žu­lis pa­siū­lė Sei­mo na­rių skai­čių su­ma­žin­ti iki 71 – tiek jų iš­ren­ka­ma vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se.

„To­kio­mis idė­jo­mis iš po­li­ti­kos sie­kia­ma eli­mi­nuo­ti po­li­ti­nes par­ti­jas, aiš­ki­na­ma, esą pi­lie­čiai pa­gei­dau­ja rink­ti as­me­ny­bes. Ta­čiau šį ar­gu­men­tą nu­nei­gia net pa­sta­rų­jų Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tai. Ar per juos rin­kė­jai vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se bal­sa­vo už as­me­ny­bes, ar vis dėl­to – už LVŽS at­sto­vus? Jie rin­ko par­ti­jos kan­di­da­tus ir ne­la­bai gi­li­no­si, ar šie yra ryš­kūs žmo­nės. Tei­gi­nys, jog pi­lie­čiai no­ri rink­ti as­me­ny­bes, tė­ra mi­tas“, – pa­žy­mė­jo R. Ur­bo­nai­tė.

Anot po­li­to­lo­gės, pa­sta­ruo­ju me­tu val­dan­tie­ji sie­kia pi­lie­čius po­pu­lis­tiš­kai įti­kin­ti, kad idė­jos ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių au­to­riai at­sto­vau­ja žmo­nių in­te­re­sams ir te­si sa­vo pa­ža­dus. „Vis dėl­to su­si­da­ro įspū­dis, jog šis su­ma­ny­mas yra skir­tas vi­suo­me­nės dė­me­siui nu­kreip­ti nuo val­dan­čių­jų ne­nu­veik­tų dar­bų. Dis­ku­si­joms siū­lo­ma nie­ki­nė prob­le­ma, o po­li­ti­kos for­ma­vi­mo tu­ri­nio, re­for­mų gai­rių dar­bot­var­kė­je nė­ra. Po­pu­lis­ti­niai pro­jek­tai už­go­žia vie­šą­ją erd­vę, lem­da­mi vi­sai ki­to­kio po­bū­džio dis­ku­si­jas, nu­krei­pia dė­me­sį nuo to, kas iš tie­sų svar­bu“, – aiš­ki­no ji.

Idė­ja – ne nauja

Spren­di­mas, kad Sei­mą su­da­ro 141 at­sto­vas, bu­vo įtei­sin­tas 1992 me­tais, Lie­tu­vos gy­ven­to­jams per re­fe­ren­du­mą pa­tvir­ti­nus Kons­ti­tu­ci­ją. Vos po ket­ve­rių me­tų, 1996-ai­siais, Sei­mo pir­mi­nin­ko, tuo­me­tės Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­nės dar­bo par­ti­jos (LDDP) at­sto­vo Čes­lo­vo Jur­šė­no pa­siū­ly­mu kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas re­fe­ren­du­mas, ku­ria­me pi­lie­čiams kel­tas klau­si­mas, ar rei­kia su­ma­žin­ti par­la­men­ta­rų skai­čių iki 111. Re­fe­ren­du­me da­ly­va­vo dau­giau kaip pu­sė rin­kė­jų, bet dau­gu­ma jų pa­siū­ly­mui ne­pri­ta­rė.

2010 me­tais su­šauk­ti re­fe­ren­du­mą dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus par­agi­no „tvar­kie­tis“ P. Gra­žu­lis. Jis tu­rė­jo vyk­ti kar­tu su 2011 me­tų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mais. P. Gra­žu­lis tą­kart, kaip ir šie­met, kė­lė idė­ją, kad par­la­men­ta­rų lik­tų tik 71, ir jie bū­tų ren­ka­mi vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. 2011-ai­sias re­fe­ren­du­mą dėl Sei­mo ma­ži­ni­mo ban­dė or­ga­ni­zuo­ti tuo me­tu par­ti­jai „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pri­klau­sęs da­bar­ti­nis eu­ro­par­la­men­ta­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. Jis ra­gi­no pa­lik­ti 111 par­la­men­ta­rų.

2014 me­tais su­ma­žin­ti Sei­mą iki 101 na­rio siū­lė gru­pė par­la­men­ta­rų, ve­da­mų Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų at­sto­vo An­ta­no Ma­tu­lo. Jis aiš­ki­no, kad šis spren­di­mas leis­tų su­tau­py­ti iki 5,7 mln. eu­rų per me­tus.

Pa­sta­rą­jį kar­tą to­kia idė­ja skam­bė­jo pra­ėju­siais me­tais. Tuo me­tu ka­den­ci­ją bai­gian­čio Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vas Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas pa­tei­kė pro­jek­tą, pa­gal ku­rį nuo 2020 me­tų par­la­men­ta­rų te­bū­tų li­kę 111. Šiam pa­siū­ly­mui Sei­mas bu­vo pri­ta­ręs po pa­tei­ki­mo. Idė­ją tuo­met rė­mė ir prem­je­ro par­ei­gas ėjęs so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius bei Dar­bo par­ti­jos de­le­guo­ta Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė.