Aurelijaus Verygos testas medikams kelia pasipiktinimą
Nuo ki­tų me­tų lie­pos šei­mos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­te kiek­vie­nam pa­cien­tui bus siū­lo­ma at­lik­ti sa­va­no­riš­ką al­ko­ho­lio var­to­ji­mo tes­tą, at­sklei­sian­tį, ar jam nė­ra ki­lu­si pri­klau­so­my­bės ri­zi­ka. Toks svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tro Au­re­li­jaus Ve­ry­gos įsa­ky­mas su­lau­kė da­lies gy­dy­to­jų kri­ti­kos ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad leidimas gydymo įstaigose pacientams atlikti alkoholio vartojimo testus suteiks galimybę anksčiau identifikuoti žalingai svaigalus vartojančius ar priklausomybės riziką patiriančius žmones ir jiems padėti. Pabrėžiama, kad testai nebus privalomi, juos pildys tik pageidaujantieji. Tokią paslaugą galės teikti šeimos gydytojas, gydytojas psichiatras, bendrosios praktikos, bendruomenės, išplėstinės praktikos, psichikos sveikatos slaugytojas ar medicinos psichologas.

Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas profesorius Julius Kalibatas abejoja naujovės efektyvumu ir nauda.

Įtarus priklausomybę – pas psichiatrą

SAM specialistų teigimu, alkoholio nulemtos ligos dažnai nepakankamai gerai diagnozuojamos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, o pavojų keliantis alkoholinių gėrimų vartojimas neretai pamirštamas. „Alkoholio vartojimas – didelė sveikatos ir socialinė problema. Deja, iki šiol nebuvo sukurtas mechanizmas, kaip kuo anksčiau pamatyti priklausomybės dar neturinčius, bet didelę riziką jai atsirasti patiriančius žmones ir jiems padėti. Nuo šiol medikai galės įvertinti tokią riziką ir su ja susiduriantiems pacientams patarti, kaip keisti elgseną, bei teikti pagalbą. Tokios galimybės reikėjo jau seniai, nes tik laiku nustačius į priklausomybę linkusį ar ją jau turintį žmogų, galima jam padėti, nusiųsti toliau gydyti ir taip išsaugoti ne tik jo sveikatą ir gyvybę, bet ir jo artimųjų gerovę. Be to, alkoholio vartojimas gali būti susijęs su onkologinių ir kitų ligų rizika“, – pažymėjo A. Veryga.

Anot SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotojos Audronės Astrauskienės, alkoholio vartojimo rizika bus vertinama asmeniui apsilankius pas gydytoją, bet tai nebus privaloma procedūra. „Nustačius, kad alkoholio vartojimas kelia mažą riziką, žmogui bus pasiūloma informacinė medžiaga apie alkoholio vartojimo keliamą žalą. Praėjus tam tikram terminui, testas bus atliekamas pakartotinai. Tuo atveju, jei žmogui bus nustatomas rizikingas ar žalingas alkoholio vartojimas, medikas, taikydamas motyvacinio interviu metodą, suteiks konsultaciją, per kurią bus aptariamos galimybės keisti alkoholio vartojimą, suteikiama būtina informacija, kaip jo atsisakyti“, – aiškino ji. Jeigu žmogui bus įtariama priklausomybė nuo alkoholio, jis bus siunčiamas į gydytojo psichiatro konsultaciją, o šis, atlikęs detalesnį sveikatos patikrinimą, skirs gydymą.

SAM duomenimis, 2015 metais Lietuvoje dėl alkoholio nulemtų priežasčių mirė 3923 žmonės. Alkoholis sukelia elgesio ir psichikos sutrikimų, psichozę, širdies ir kraujagyslių, kepenų ligas.

Padidės krūvis

J. Kalibato teigimu, įsakymas dėl alkoholio vartojimo testo – A. Verygos veiklos vaizduojant, esą Lietuva – daugiausia gerianti šalis, tęsinys. Anot jo, šeimos gydytojai dėl naujos tvarkos nėra labai patenkinti, nes jiems didės darbo krūvis. J. Kalibatas priminė, kad Lietuvoje šeimos gydytojams per dieną tenka priimti 30–40 pacientų ar net daugiau. Dėl jaunų žmonių emigracijos daug kur apylinkėse liko pagyvenę, sunkiai sergantys žmonės. Be to, šeimos gydytojus „skandina“ popierizmas.

„Gydytojai yra pavargę, pernelyg apkrauti. Ir dar atsiranda tam tikra forma, kurią gydytojui reikia pildyti. Žinoma, rašoma, kad anketą gali pildyti nebūtinai šeimos gydytojas, tai gali daryti ir slaugytoja. Tačiau regis, kad vis dėlto formą reikės pildyti šeimos gydytojui. Toliau, priklausomai nuo rezultatų, atlikti aiškinamąjį darbą, kad alkoholis – blogis ir t. t. Šeimos gydytojams tai papildomas darbas, o jų krūvis ir taip didelis, palyginti su Vakaruose dirbančiais šeimos gydytojais, priimančiais 10 ar 15 pacientų per darbo dieną“, – tikino J. Kalibatas.

Jis abejojo ir paties testo efektyvumu, nes pacientai gali tiesiog neatskleisti visos tiesos. „Nemanyčiau, kad tos anketos pildymas realiai atspindės situaciją, kiek šalyje žmonių, kuriems yra kilusi priklausomybės rizika. Tikėtina, kad dalis jų falsifikuos anketą, nes nenorės patekti į rizikos grupę. Visą savo gyvenimą vienaip ar kitaip studijavau alkoholizmą. Mano patirtis rodo, kad kol pats žmogus nepriėmė tvirto sprendimo, kad jam reikia keisti gyvenimo būdą, jokie įtikinėjimai dažniausiai nepadeda“, – pažymėjo profesorius.