Aukštojo mokslo reforma būtų naudinga verslui
Pert­var­kius Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo sis­te­mą ir su­ma­ži­nus uni­ver­si­te­tų skai­čių, ša­ly­je ne­tu­rė­tų trūk­ti kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų, pa­ge­rės jų par­uo­ši­mo ko­ky­bė, sa­ko vers­lo at­sto­vai, dir­bę prem­je­ro su­da­ry­tos aukš­to­jo moks­lo sis­te­mos pert­var­ką ren­gu­sios dar­bo gru­pės na­riai.

Vals­ty­bės val­do­mo ener­ge­ti­kos įmo­nių hol­din­go „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ va­do­vas, Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) vi­cep­re­zi­den­tas Da­lius Mi­siū­nas sa­ko, kad aukš­to­jo moks­lo pert­var­kos nau­da vers­lui tu­rė­tų pa­si­ma­ty­ti po 2–3 me­tų.

„Ma­ty­si­me ma­žiau prog­ra­mų dub­lia­vi­mo­si, ku­ris yra ne­efek­ty­vus. Prog­ra­mų kie­kis be­ga­li­nis. Da­bar va­dy­bos stu­di­jos siū­lo­mos 40-yje prog­ra­mų 24-io­se skir­tin­go­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Ko­ky­bės pra­sme tu­rė­tų bū­ti ge­riau. Ma­ty­si­me stip­res­nius ir kon­ku­ren­cin­ges­nius uni­ver­si­te­tus tarp­tau­ti­niu mas­tu. Tai leis pri­trauk­ti iš už­sie­nio stu­den­tus, moks­li­nin­kus ir dės­ty­to­jus. At­si­ras kaš­tų efek­ty­vu­mas. Da­bar ūkio ad­mi­nis­tra­vi­mui yra su­de­gi­na­ma treč­da­lis pi­ni­gų, o tai la­bai ne­efek­ty­vu. Jei­gu tie pi­ni­gai bus nu­kreip­ti di­des­nėms al­goms, tai ti­krai bus ge­riau“, – BNS sa­kė D.Mi­siū­nas.

Anot jo, aukš­to­jo moks­lo švie­ti­mos re­for­ma leis spręs­ti kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų trū­ku­mo prob­le­mą.

„Tai su­kurs prie­lai­das tai prob­le­mai (spe­cia­lis­tų trū­ku­mui – BNS) spręs­ti, nes bus aiš­kes­nė spe­cia­li­za­ci­ja. Trū­ku­mas ar ne­trū­ku­mas spe­cia­lis­tų pri­klau­so nuo aiš­kaus po­rei­kio su­for­ma­vi­mo ir reak­ci­jos į tai. Tur­būt čia ne tik tink­lo op­ti­mi­za­vi­mas tai lems, bet ir fi­nan­sa­vi­mo bei ko­ky­bės pert­var­ka. Kai fi­nan­sa­vi­mas bus orien­tuo­ja­mas pa­gal po­rei­kį, tai su­kurs prie­lai­das. Ar tai bus vi­sų prob­le­mų spren­di­mas? Ti­krai ne“, – tei­gė D.Mi­siū­nas.

Ad­vo­ka­tų kon­to­ros „Va­liu­nas El­lex“ va­do­vau­jan­tis par­tne­ris ir už­sie­nio in­ves­tuo­to­jus vie­ni­jan­čio In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Va­liū­nas tvir­ti­no, kad dėl pert­var­kos pa­ge­rės ruo­šia­mų kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų ko­ky­bė.

„Ši re­for­ma leis par­uoš­ti dau­giau tin­ka­mai kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų sa­vo sri­ty­se, o ne tie­siog spe­cia­lis­tų. Aš ma­nau, kad šios re­for­mos tiks­las yra ko­ky­bė. Moks­lo ti­ria­mo­ji veik­la ir par­uo­šiu­mas yra su­si­ję. Kuo moks­li­nin­kas ge­riau iš­ma­no sa­vo sri­tį ir at­lie­ka moks­li­nių dar­bų, tuo jis ge­riau ga­lės par­uoš­ti stu­den­tus. Jei­gu mes tu­rė­si­me su­jung­tas ir ne­si­dub­liuo­jan­čias prog­ra­mas, ku­rio­se dės­tys ge­riau ap­mo­ka­mi ir ne­sib­laš­kan­tys dės­ty­to­jai, be abe­jo, šan­sas, kad stu­den­tas bus ge­riau par­uoš­tas dar­bo rin­kai yra di­des­nis“, – BNS sa­kė R.Va­liū­nas.

Pa­sak jo, da­bar dau­gu­ma jau­nų žmo­nių ren­ka­si dar­bo rin­ko­je ne­pak­lau­sias spe­cia­ly­bes, o bai­gę uni­ver­si­te­tus tu­ri dirb­ti ne pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą.

„Mums trūks­ta kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos, ku­rios trūks­ta vers­lui. Čia prob­le­ma yra pa­pras­ta. Dau­gu­ma žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų rink­tis pa­trauk­lias spe­cia­ly­bes dar­bo rin­ko­je, jie ren­ka­si ki­tą spe­cia­ly­bę, ku­ri dėl kaž­ko­kių prie­žas­čių at­ro­do pa­trauk­li. Pa­vyz­džiui, tei­sę vis dar daž­nai ren­ka­si. Pa­bai­gus la­bai daug tei­si­nin­kų dir­ba ne pa­gal spe­cia­ly­bę. Ta­da tai bai­gia­si blo­giau ap­mo­ko­mo­mis dar­bo vie­to­mis ar­ba kaip aš gru­biai sa­kau la­ši­šų pjaus­ty­mu Šiau­rės Eu­ro­pos ša­ly­se, o tai pats blo­giau­sias da­ly­kas Lie­tu­vo­je“, – kal­bė­jo R.Va­liū­nas.

Jo žo­džiais, aukš­to­jo moks­lo pert­var­kos tei­gia­ma įta­ka dar­bo rin­kai tu­rė­tų pa­si­jaus­ti per 3–5 me­tus.

Dar­bo gru­pė an­tra­die­nį pra­ne­šė, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti Aukš­to­jo moks­lo re­for­ma. Apie ją skai­ty­ki­te čia