Aukščiausiasis Teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį E. Kusaitei
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas an­tra­die­nį at­me­tė pro­ku­ra­tū­ros skun­dą ir pa­li­ko ga­lio­ti iš­tei­si­na­mą­jį nuo­spren­dį Eg­lei Ku­sai­tei, ku­ri bu­vo kal­ti­na­ma ren­gi­mu­si įvyk­dy­ti te­ro­ro ak­tą Če­čė­ni­jo­je.

2013 me­tais Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas mer­gi­ną nu­tei­sė 10 mė­ne­sių lais­vės at­ėmi­mo baus­me, ta­čiau vė­liau Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas ją iš­tei­si­no, pa­skel­bęs, kad žval­gy­bos par­ei­gū­nai pro­vo­ka­vo E.Ku­sai­tę nu­si­kals­ti.

Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pri­ta­rė ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo mo­ty­vams, kad ne­bu­vo ren­gi­mo­si pa­da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą po­žy­mių.

Vals­ty­bės kal­tin­to­jas Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Ar­tū­ras Ur­be­lis sa­ko, kad ši by­la tei­si­nin­kams svar­bi bau­džia­mo­sios tei­sės tai­ky­mu dėl ren­gi­mo­si sta­di­jos iš­aiš­ki­ni­mo, o pa­ti by­la be rei­ka­lo bu­vo po­li­ti­zuo­ta.

„Pro­ku­ro­ras sa­vo ka­sa­ci­nia­me skun­de iš es­mės kė­lė teo­ri­nius klau­si­mus bū­tent ren­gi­mo­si – ar pa­da­ry­ti ir nu­sta­ty­ti veiks­mai ati­tin­ka bū­tent ren­gi­mo­si sta­di­ją, ar tai ati­tin­ka taip teo­ri­jo­je va­di­na­mą ty­čios iš­kė­li­mą aikš­tėn – kal­bos ma­ny­mai, kon­kre­čių veiks­mų nė­ra. Ma­nau, kad ši nu­tar­tis įdo­mi ir svar­bi bū­tent ver­ti­nant ren­gi­mo­si sta­di­ją. Aiš­ku, kaž­kiek bus ra­miau ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos par­ei­gū­nams, ku­rie gaus to­kią in­for­ma­ci­ją, kad as­muo ke­ti­na da­ry­ti nu­si­kals­ta­mą vei­ką, tuo tiks­lu per­ka bi­lie­tus, gau­na vi­zas ir iš­vyk­ta į Ru­si­ją. jo ne­sus­tab­dy­mo at­žvil­giu, aš ti­kiuo­si, kad per­se­kio­ji­mas par­ei­gū­nų ne­bus vyk­dy­mas“, – žur­na­lis­tams po po­sė­džio sa­kė A.Ur­be­lis.

Jis sa­kė, kad dėl ga­lu­ti­nio Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ver­dik­to pro­ku­ra­tū­ra „nei džiau­gia­si, nei liū­di“, tie­siog sten­gia­ma­si pre­ci­ziš­kai tai­ky­ti bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą, tam ir bu­vo su­ra­šy­tas šio­je by­lo­je ka­sa­ci­nis skun­das.

Mer­gi­na per po­kal­bius in­ter­ne­tu skel­bė, kad ke­ti­na su­sisp­rog­din­ti ir ga­vo pi­ni­gų ke­lio­nei į Mask­vą, ta­čiau teis­mas nu­sta­tė, kad jos veiks­mai ne­pe­rau­go į ren­gi­mą­si pa­da­ry­ti te­ro­ro ak­tą.

Ape­lia­ci­nis teis­mas nu­sta­tė, kad E. Ku­sai­tė in­ter­ne­to tink­la­la­piuo­se, as­me­ni­nių po­kal­bių me­tu, vie­šai skel­bė, kad dėl as­me­ni­nių ir re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų ke­ti­na su­sisp­rog­din­ti Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, at­si­siun­tė kny­gas, in­ter­ne­tu ir te­le­fo­nu bend­ra­vo su če­čė­nų kil­mės Ru­si­jos pi­lie­čiais Mag­ma­do­vais, ga­vo ke­lio­nei į Mask­vą pi­ni­gi­nę per­lai­dą.

Ape­lia­ci­nis teis­mas taip pat pa­žy­mė­jo, kad E. Ku­sai­tės veiks­mai bu­vo ži­no­mi VSD par­ei­gū­nams, ta­čiau to­le­ruo­ti – vi­za į Ru­si­ją iš­duo­ta tam, kad bū­tų su­lai­ky­ta ke­lio­nės me­tu ar nu­vy­kus. To­kie par­ei­gū­nų veiks­mai įver­tin­ti kaip nu­si­kals­ta­mos vei­kos pro­vo­ka­ci­ja. E. Ku­sai­tė bu­vo su­lai­ky­ta 2009 me­tų spa­lį Kau­no au­to­bu­sų sto­ty­je, kai ren­gė­si vyk­ti į Mask­vą.

Pa­gal kal­ti­ni­mus, iš ten ji ke­ti­no vyk­ti į Če­čė­ni­ją ir su­sisp­rog­din­ti prie ka­ri­nio ob­jek­to.

E.Ku­sai­tės rė­mė­jai vi­sa­da kė­lė klau­si­mus dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos vaid­mens by­lo­je.