Audito kirtis: nėra sisteminio požiūrio mažinant savižudybių skaičių Lietuvoje
Lie­tu­vo­je nė­ra stra­te­gi­jos, ku­ri apib­rėž­tų sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją, taip pat nė­ra at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri ją ga­lė­tų įgy­ven­din­ti, penk­ta­die­nį pra­ne­šė Vals­ty­bės kon­tro­lė. Vals­ty­bi­nio psi­chi­kos svei­ka­tos biu­ro Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos cen­tro va­do­vas Ma­rius Strič­ka vi­siš­kai su­tin­ka su Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­sta­bo­mis pa­žy­mė­da­mas, kad vals­ty­bė­je yra dau­gy­bė stra­te­gi­nių do­ku­men­tų, ta­čiau juo­se nė­ra tiks­lu­mo, ku­ri ins­ti­tu­ci­ja už ko­kias prie­mo­nes yra at­sa­kin­ga. 

Sa­vi­žu­dy­bių mas­tas Lie­tu­vo­je pa­sta­rai­siais me­tais ma­žė­ja la­bai lė­tai, be to, ša­ly­je trūks­ta ge­rai or­ga­ni­zuo­tos pa­gal­bos su­nku­mus pa­ti­rian­tiems žmo­nėms, pa­si­gen­da­ma spren­di­mų bei prie­mo­nių, ga­lin­čių pa­dė­ti pa­keis­ti pa­dė­tį, par­odė sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją ir pa­gal­bą as­me­nims, su­si­ju­siems su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka, ver­ti­nęs au­di­tas.

Anot vals­ty­bės au­di­to­rių, gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mo dėl sa­vi­žu­dy­bių ro­dik­lis 2015-ai­siais Lie­tu­vo­je sie­kė 30,41 at­ve­jo 100-ui tūkst. gy­ven­to­jų. Lie­tu­vos svei­ka­tos stra­te­gi­jo­je nu­sta­ty­ta per at­ei­nan­čius tre­jus me­tus šį skai­čių su­ma­žin­ti 36 proc., t.y. iki 19,5 at­ve­jų, o 2025 me­tais – net 60,5 proc. – iki 12 at­ve­jų. Ta­čiau nuo 2012 iki 2015 me­tų jį pa­vy­ko su­ma­žin­ti vos 1,6 pro­cen­to.

„No­rint pa­siek­ti to­kius am­bi­cin­gus tiks­lus ir pa­dė­ti su­ma­žin­ti di­de­lį sa­vi­žu­dy­bių skai­čių, bū­ti­nas vi­sų sek­to­rių – svei­ka­tos, švie­ti­mo, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo, vi­daus rei­ka­lų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų – su­si­tel­ki­mas, kryp­tin­gi veiks­mai bei Vy­riau­sy­bės įsi­trau­ki­mas. Au­di­tas ro­do, kad sis­te­mi­nio po­žiū­rio ir ins­ti­tu­ci­jų koor­di­nuo­tų veiks­mų pla­nuo­jant, įgy­ven­di­nant sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos prie­mo­nes ir tei­kiant pa­gal­bą su šia ri­zi­ka su­si­ju­siems as­me­nims, ša­ly­je vis dar la­bai trūks­ta“, – sa­ko Vals­ty­bės kon­tro­lės 1-ojo au­di­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Lai­mo­nas Čia­kas.

Au­di­to iš­va­do­se at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad Lie­tu­va ne­tu­ri sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos stra­te­gi­jos ir tin­ka­mo lyg­mens vie­nos ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri koor­di­nuo­tų sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją ša­lies mas­tu, nė­ra pa­tvir­tin­tos pa­gal­bos tei­ki­mo su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka su­si­ju­siems as­me­nims sche­mos.

„Tai reiš­kia, kad da­lis as­me­nų, ku­riems rei­ka­lin­ga pa­gal­ba, lie­ka ne­iden­ti­fi­kuo­ti, o pa­gal­bą tei­kian­čios įstai­gos ne­ga­li lai­ku su­rea­guo­ti ir su­teik­ti pa­gal­bą vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je“, – pa­žy­mi au­di­to­riai.

Taip pat iš­sa­ko­mos pa­sta­bos, kad ša­ly­je nė­ra to­kios ste­bė­se­nos ir pa­gal­bos sis­te­mos, ku­ri už­ti­krin­tų tęs­ti­nę pa­gal­bą po ban­dy­mo žu­dy­tis. Be to, ne vi­si as­me­nys, ku­rie pir­mie­ji ga­li su­si­dur­ti su ke­ti­nan­čiais ar ban­dan­čiais žu­dy­tis, yra iš­mo­ky­ti at­pa­žin­ti sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ką ir pa­siū­ly­ti pa­gal­bą – kal­ba­ma apie svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus, pe­da­go­gus, po­li­ci­jos par­ei­gū­nus, ug­nia­ge­sius – gel­bė­to­jus.

Pa­ste­bi­ma, kad su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka su­si­ju­siems as­me­nims ne­už­ti­kri­na­mas ir jiems rei­ka­lin­gų pa­slau­gų prie­ina­mu­mas psi­chi­kos svei­ka­tos cen­truo­se. Spe­cia­lis­tai dau­ge­ly­je jų dir­ba ne kiek­vie­ną dar­bo die­ną ar tik da­lį die­nos, be­veik pu­sė­je to­kių cen­trų spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos rei­kia lauk­ti tris die­nas ir il­giau. Ne­to­ly­giai prie­ina­ma ir psi­cho­lo­go pa­gal­ba mo­ki­niams, ne­iden­ti­fi­kuo­ja­mas psi­cho­lo­go pa­gal­bos po­rei­kis kai ku­rių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jams.

Vals­ty­bės kon­tro­lė par­agi­no Svei­ka­tos ap­sau­gos ir Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jas im­tis kon­kre­čių sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją už­ti­kri­nan­čių prie­mo­nių, pa­ge­rin­ti tei­kia­mos pa­gal­bos prie­ina­mu­mą ir ko­ky­bę, už­ti­krin­ti psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą mo­ki­niams, pri­skir­ti ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri Lie­tu­vo­je bū­tų at­sa­kin­ga už vi­sų šių prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo koor­di­na­vi­mą.

Vals­ty­bi­nio psi­chi­kos svei­ka­tos biu­ro Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos cen­tro duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je 2016-ai­siais bu­vo 813 sa­vi­žu­dy­bių ar­ba 28,3 at­ve­jo 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Kaip BNS penk­ta­die­nį sa­kė biu­ro va­do­vas Ma­rius Strič­ka, ly­gi­nant su 2015-ai­siais, sa­vi­žu­dy­bių su­ma­žė­jo 9,3 pro­cen­to.

Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos biu­ras ti­ki­si di­des­nių įgaliojimų

M.Strič­ka vi­siš­kai su­tin­ka su Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­sta­bo­mis pa­žy­mė­da­mas, kad vals­ty­bė­je yra dau­gy­bė stra­te­gi­nių do­ku­men­tų, ta­čiau juo­se nė­ra tiks­lu­mo, ku­ri ins­ti­tu­ci­ja už ko­kias prie­mo­nes yra at­sa­kin­ga. Kar­tu jis sa­ko, kad su­tei­kiant kon­kre­tes­nius įga­lio­ji­mus vie­nai ins­ti­tu­ci­jai, pa­vyz­džiui, Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos cen­trui, bū­tų įma­no­ma pa­siek­ti už­sib­rėž­to tiks­lo – jau 2025-ai­siais su­ma­žin­ti sa­vi­žu­dy­bių iki 12 at­ve­jų šim­tui tūks­tan­čių gy­ven­to­jų.

„Y­ra daug skra­jo­jan­čių fra­zių ir nie­ko ti­kro. Vie­nin­te­lį, ką mes tu­ri­me, tai la­bai am­bi­cin­gą tiks­lą: pla­nuo­ja­me pa­gal Lie­tu­vos svei­ka­tos prog­ra­mą sa­vi­žu­dy­bių skai­čių su­ma­žin­ti be­veik 3 kar­tus ly­gi­nant su 2015 me­tais. Ver­ti­nant tą po­ky­tį, ku­rį mes pa­sie­kė­me šie­met, daug­maž ei­na ta ten­den­ci­ja, kad ga­li­me pa­siek­ti, jei iš­lai­ky­si­me tą tem­pą“, – tei­gė jis.

Jo nuo­mo­ne, tai, jog sa­vi­žu­dy­bių per pa­sta­ruo­sius me­tus žy­miai su­ma­žė­jo, reikš­min­giau­sios įta­kos tu­rė­jo per­nai ži­niask­lai­dos ir jos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų pa­tvir­tin­tas nau­jas Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo eti­kos ko­dek­sas. Ja­me bu­vo su­griež­tin­ti rei­ka­la­vi­mai in­for­muo­jant apie sa­vi­žu­dy­bes ar ban­dy­mą žu­dy­tis.

„Tu­ri­me duo­me­nis, kad su­ma­žė­jo ne­igia­mų straips­nių ir su­ma­žė­jo im­ita­ci­nių sa­vi­žu­dy­bių, kai vie­ną kar­tą žmo­gus su­si­de­gi­no aikš­tė­je, žiū­rėk, po mė­ne­sio ki­tas taip pat su­si­de­gi­na aikš­tė­je, nors pa­tys su­si­de­gi­ni­mai įvyks­ta la­bai re­tai. An­tras reiš­ki­nys – at­ski­ros sa­vi­val­dy­bės la­bai ne­ma­žai in­ves­tuo­ja ir ban­do įgy­ven­din­ti prie­mo­nes. Vi­sų pir­ma, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, Ku­piš­kio žy­mu­sis pro­jek­tas. At­si­ra­do ir ki­tų: Kel­mė, Kai­šia­do­rys“, – var­di­jo jis.

M.Strič­ka tu­rė­jo ome­ny ir ne­vy­riau­sy­bi­nius pro­jek­tus. Pa­vyz­džiui, Ku­piš­ky­je, ku­ria­me sa­vi­žu­dy­bių skai­čius 2006–2010 me­tais bu­vo 2 kar­tus di­des­nis ne­gu ša­lies vi­dur­kis, įkū­rus sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos prog­ra­mą be­si­krei­pian­čių­jų į psi­cho­lo­gus pa­dau­gė­jo 3–4 kar­tus.

M.Strič­ka sa­ko, kad pa­sta­ruo­ju me­tu su­lau­kia­ma pa­lai­ky­mo ir iš cen­tri­nės val­džios. Anot jo, di­džiau­sia prob­le­ma, jog sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos prie­mo­nes įgy­ven­di­na dau­gy­bė ins­ti­tu­ci­jų, tuo me­tu at­sis­kai­ty­ti už nu­veik­tą dar­bą tu­ri biu­ras.